„Man buvo jau 33 metai, o aš neturėjau nei pasitikėjimo savimi, nei darbo, nei tų keturių eurų kišenėje taksi. Tiek man būtų kainavusi kelionė namo. Ir, patikėkite, kaip esu dėkinga, kad tąkart jų neturėjau ir kad įlipau į tą troleibusą! Jame gimė mano „Balti lapai“. Supratau, kad daugiau nebegaliu nei savęs gailėti, nei nebežinoti, ką veikti, nei bijoti pradėti; viduje vis aiškiau žinojau, kad turiu išdrįsti daryti tai, ką galiu geriausiai. Ir kad ne rytoj, ne poryt, o šiandien pat, vos tik grįžusi namo, parašysiu „Facebooke“, kad organizuoju vestuves. Nors buvo siaubingai nedrąsu, labai džiaugiuosi, kad išdrįsau. Per tuos metus suorganizavau net 12 vestuvių. Šiandien mano gyvenimas nė kiek neprimena tų juodų dienų, atvirkščiai – esu laimingas, save šimtu procentu realizuojantis žmogus“, – plačiai šypsodamasi sako Sandra.
Šį rudenį bus praėję lygiai keturi metai nuo tos lemtingos dienos. Moteris yra viena geriausių ir garsiausių šalies vestuvių planuotojų, jos darbotvarkė užimta metams į priekį, uždirba tiek, kad apie pinigus gali nebegalvoti. Bet tokia sėkmė jos visiškai nepakeitė – liko tokia pat nuoširdi, atvira, rūpestinga, besišypsanti, dar labiau mylinti žmones. Sandra atvirai pasakoja apie savo darbo užkulisius, dalija vertingus patarimus ne tik norinčioms tapti išties geromis vestuvių planuotojomis, bet ir būsimiems jauniesiems, kad nepadarytų didžiausios šventės klaidos.
Išpopuliarėjo Nidoje suorganizavusi žinomo žmogaus vestuves
Prieš sukurdama savo verslą, Sandra dešimt metų dirbo didelio Vilniaus viešbučio restorano vadove, ten gavo daug renginių, konferencijų organizavimo patirties. Suprato, kad šis darbas jai prie širdies. Dėl tam tikrų nesklandumų iš ten išėjusi ir dvejus metus buvusi be nuolatinio darbo Sandra buvo įsidarbinusi vienoje įmonėje – organizavo renginius. Anąkart važiuodama troleibusu suprato, kad gali dirbti ne kam nors kitam, o puikiai tai daryti pati.
„Kai viešai parašiau galinti organizuoti vestuves, buvo labai baisu, galvojau tik apie tai, kad bent kas nors manimi patikėtų, nes, kai įeini į rinką, neužtenka to, jog esi faina Sandra, ir dėl to kiti patikės man pačią svarbiausią savo gyvenimo šventę“, – juokiasi moteris.
Vestuvės, po kurių Sandros karjera šioje srityje kaip kulka šovė į viršų, buvo žurnalisto, TV laidų vedėjo Igno Krupavičiaus ir jos žmonos Vaidos vestuvės Nidoje „Burning Man“ tema.
„Po šių vestuvių išėjo begalė straipsnių žiniasklaidoje, kad tokių Lietuvoje dar nebuvo, kad tai – metų vestuvės, ir panašiai. Man, aišku, buvo malonu tai girdėti, nes darbo įdėta tikrai nemažai. Po jų aš gerąja to žodžio prasme buvau užpulta norinčių susituokti porų. Ne tik šių vestuvių, bet ir kitų, vėliau organizuotų, jaunųjų rekomendacijos iš lūpų į lūpas man užkūrė tokią pirtį, kad iki šiol joje verdu. Praėjus ketveriems metais nuo „Baltų lapų“ pradžios aš nebekeliu klausimo, ar ryt turėsiu darbą, ar bus pilnas mano darbų kalendorius, nes turiu perteklių ir net negaliu padaryti tiek, kiek gaunu užsakymų“, – džiaugiasi vestuvių planuotoja.
Paklausus, kokių klaidų verslo pradžioje darė, Sandra sako, kad nebuvo jų didelių, nes jau turėjo nemažos organizavimo patirties. Bet klaidų buvo. Viena jų – viską bandė padaryti viena pati. Dabar iškart ieškotų geros komandos, kuri padėtų atlikti tam tikrus darbus.
„Tai ne klaidos, tiesiog užtrukau, kol atsirinkau patikimus tiekėjus, partnerius. Šiandien taip esu atsirinkusi, kad jei kas nors nutiktų ir pati neateičiau į vestuves, jos tobulai techniškai įvyktų ir be manęs. Anksčiau, dar kai nebuvau pasirinkusi geriausių, tekdavo srėbti kitų klaidas“, – prisimena Sandra.
Nepakenčiu kritikos, todėl viską darau geriausiai, kaip tik galiu
„Kiekvieną šventę organizuoju taip, lyg tai būtų mano šventė, ir viską padarau maksimaliai gerai. Viską atlieku taip, kad jeigu kas nors nepatiktų jauniesiems, aš galėčiau ramiai jiems į akis pasakyti, jog geriau tiesiog negalėjau. Labai nemėgstu kritikos, tiesiog negaliu jos pakęsti, todėl labai stengiuosi daryti taip, kad mane girtų. Tokia jau esu. Tai puikus variklis, kuris mane gan stipriai veikia, nes mėgstu, kai mane giria“, – juokiasi Sandra.
Vestuvių planuotoja drąsiai sako, kad konkurentų nebijo, nes jaučiasi unikali savo srityje, ir tokį stiprų pasitikėjimą jaučia tik dabar, pirmaisiais veiklos metais toli gražu taip nesijautė: „Šiandien jaučiuosi tikrai kieta, užtikrinta, nes žinau, ką galiu, kaip galiu ir kiek galiu. Taip jaustis man padėjo ne kas kitas, o tik sunkus kasdienis darbas, nebijojau iššūkių, juos įveikiau ir pelniau patį geriausią rezultatą. Aišku, daug reiškia ir klientų įvertinimas.“
Paklausus, ar neteko susidurti su nesąžininga konkurencija, Sandra sako, kad tikrai teko, ir ne kartą, bet ji to nevadintų konkurencija, o daugiau pavydu: „Man protu nesuvokiama, kaip gali kenkti žmogui, kuris dirba savo darbą. Bet, iš kitos pusės, tokie pagalių kaišiojimai į ratus rodo, kad viską darau gerai. O kad mano idėjas kopijuoja, tai puiku. Tegul tik kopijuoja. Aš visuomet noriu būti pirma, surengti įdomiau, geriau, kur nors nestandartinėse vietose, su kitoniška programa. O kiti tegul kopijuoja, aš tikrai nesu prieš. Man svarbiausia, kad turiu savo idėjų ir man nereikia nuo nieko jų kopijuoti.“
Jei išsiskiria nuomonės, draugiškai pasiūlo kitus planuotojus
Paklausus, iš kur kyla idėjų, Sandra sako, kad dažniausia spontaniškai: „Vedžiodama šunį Vingio parke pagalvojau, kad būtų įdomu vestuves suorganizuoti saloje. Sulaukiau poros, kuriai patiko mano idėja, ir tai įgyvendinau. Visada svajojau apie vestuves Parnidžio kopose ar ant dangoraižio stogo – tai irgi padariau. Idėjų gimsta nemažai tiesiog vaikštant, gyvenant, stebint aplinką. Jos ateina ne kaip nors dirbtinai, bet labai organiškai. O jei yra iššūkių, tai man dar labiau patinka. Manau, mano didžiausia sėkmė, kad aš kaifuoju nuo to, ką darau. Aišku, kad ir pavargstu. Kai taip būna, pradeda viskas erzinti, bet žinau, jog reikia trumpam atsitraukti ir vėl bus gerai.“
Sandra sako, kad į ją dažniau kreipiasi jaunieji, kurie nori netradicinių vestuvių, ko nors įdomaus, nestandartiško, unikalaus. Kreipiasi turintys įvairius biudžetus, – ir minimalų, ir labai didelį, bet visiems jiems ji dirba taip pat, privilegijų, kad vestuvės kainuoja daugiau ir dėl to reikia labiau stengtis, nebūna.
Kilus nesutarimams dėl idėjų, vestuvių planuotoja jauniesiems stengiasi pateikti svarių argumentų, o kai skoniai visiškai nesutampa, kai susitinka su poromis ir supranta, jog skirtingai mato pasaulį, pačią šventę, tuomet tiesiog nedirba kartu. Sandra pasiūlo kitus planuotojus, kurie suorganizuos tokią šventę, apie kokią jie ir svajoja.
Svarbu turėti tam tikrų asmeninių savybių
„Moterims, norinčioms turėti tokį verslą, patarčiau lavinti savo asmenines savybes, kurios būtinos šiam darbui, o visa kita yra išmokstama. Norint organizuoti asmenines šventes, visų pirma reikia labai labai mylėti žmones, turi patikti bendrauti, turite būti empatiška, paslaugi, daryti viską, kad ta diena jauniesiems ir jų svečiams būtų nuostabi, be rūpesčių ir dirgiklių. Tai reiškia, kad gal reikia močiutes palydėti prie stalo, pažaisti su vaiku, kai kas nors sako tostą, užklijuoti pleistrą, jei kam iš svečių nutrynė bateliai. Reikia daryti viską, kad ne tik jaunieji būtų karalius ir karalienė, bet ir jų svečiai jaustųsi taip pat. Gerą asmeninę šventę gali suorganizuoti tik gerai komunikuodamas“, – įsitikinusi Sandra.
Prieš organizuodama vestuves Sandra visuomet susitinka susipažinti su poromis. Jai svarbu žinoti, ne tik kokios šventės norėtų ir ką pati gali pasiūlyti, bet ir kuo jie gyvena, kuo kvėpuoja, ką mėgsta, o ko ne.
„Jeigu nukristų vestuvių tortas, reiktų greitai nupirkti kitą, tad aš turiu žinoti, kad, tarkime, nuotaka nemėgsta pistacijų. Tai smulkmenos, bet jos labai svarbios. Neįmanoma nupasakoti šio darbo, nes daug dalykų turi daryti intuityviai, ir jei neturi žmogiškumo, bendravimo kultūros, empatijos, tai bus tikrai nelengva, o gal net ir neįmanoma kokybiškai dirbti“, – sako Sandra.
Norintiems suprasti, koks tai darbas, moteris siūlo atlikti praktiką pas vestuvių planuotojus, ir ne pas vieną, o pas kelis, kad susidarytų platesnį vaizdą. Tuomet bus aišku, ar tikrai galite šį darbą dirbti. Be asmeninių savybių, labai svarbu mokėti planuoti laiką, numatyti galimus dalykus į priekį, kas būtų, jeigu būtų.
Per sezoną – ne daugiau nei 30 vestuvių, komandai privaloma laikytis taisyklių
Paklausus, ar gerai uždirba vestuvių organizatoriai Lietuvoje, Sandra sako, kad nežino, kaip kiti, bet ji tikrai gerai: „Mano uždarbis kyla kasmet, ir gan stipriai. Jeigu klientų daug, vadinasi, turiu kelti kainą, o jų turiu daugiau, nei galiu suorganizuoti švenčių. Turiu limitą, kurio paisau, – per sezoną surengiu 30 vestuvių. Daugiau neapsiimu, nes man fiziškai pernelyg sudėtinga, tuomet negaliu skirti maksimalaus savo laiko, o taip nenoriu, kad būtų, nes nukentės kokybė.“
Pasak Sandros, vestuvių organizavimas nėra dalyvavimas ir šventimas renginyje, o labai sunkus darbas, pradedant dėžių tampymais, važinėjimais po sandėlius, žvakidžių ar kėdžių valymais, baigiant pačiomis vestuvėmis: „Dažniau dirba jaunimas ir jiems neretai atrodo, kad gali dirbti geriau nei tu. Aš niekada nestabdau ir visada palaikau jaunus žmones, bet kas gali ateiti pasipraktikuoti ir suprasti, ar tiks, ar pavyks, ar norės tokį darbą dirbti. Darbo yra tiek, kad jūs tik dirbkite.“
Paklausus, ar yra griežta vadovė, moteris sako, kad ne, bet yra reikli: „Man turi būti taisyklės ir jų turi būti laikomasi. Nesu žiežula, bet tvarką mėgstu. Su komanda nedirbame įsitempę, tačiau turime nerašytų taisyklių, kurių privalu laikytis, pavyzdžiui, negalima vėluoti, šventėje nesi svečias, nevalia vartoti jokio alkoholio, tai tabu. Turi būti paslaugus, mandagus, tvarkingas ir daug kitų dalykų. Kaip pati elgiuosi, tai ir mano komanda, noriu, kad tokia būtų.“
Sandra sako, kad naktimis prieš renginius mieganti gerai, nelaksto kaip išprotėjusi apimta streso, nes nėra dėl ko: „Mėgstu viską padaryti iš anksto. Būna, kad renginys šeštadienį, o aš tą rytą po kokį prekybos centrą rami vaikštau, nes žinau, kad viskas pasiruošta, sustyguota ir nėra ko bėgioti bei jaudintis. Labai svarbus visos komandos pasiruošimas, kad visi žinotų, kas ką daro, kas kada bus, lygiai taip pat ir svečiams svarbu vis pranešti, kas jų laukia, nelaikyti nežinioje, nes nežinia įvaro stresą. O jo niekam nereikia. Kai visiems ramu, galima švęsti – atsipalaiduoti ir džiaugtis.“
Su vyrais dirbti paprasčiau
Paklausus, ar susiduria su moterims verslininkėms klijuojamomis etiketėmis, Sandra sako, kad tikrai pasitaiko, kai vyrai nelabai nori, jog jiems vadovautų moteris, bet su viskuo susitvarko, pasitelkusi humoro jausmą ir kelias gudrybes.
„Nors ir pastebiu įvairių niuansų, jų nesureikšminu. Tiesą pasakius, man labiau sekasi ir aš daugiau noriu dirbti su vyrais, nes jiems nebūna jokių hormonų audrų, santykių aiškinimosi, įsižeidimų ar intrigų. Pati esu gan vyriškos prigimties, turint minty, kad man patinka konkretumas, aiškumas, kai viskas sakoma tiesiai šviesiai, be jokių išvedžiojimų, tad su vyrais ir susikalbu. Įvyksta kokia aštresnė diskusija ar konfliktas, ateinu iškart aiškintis: kas yra, kodėl yra, kaip sprendžiam. Išsiaiškinam čia pat, pamirštam ir toliau dirbam – vėl draugai be pykčių. Taip būna su vyrais, su moterimis sunkiau. Dar kas svarbu – vyrus reikia laiku pamaitinti, sumuštinuką skanesnį sutepti, dėmesio skirti ir iš esmės aiškiai sakyti, ko iš jų nori. Tuomet ir renginys iš jų pusės bus tobulas, ir draugas amžiams būsi“, – juokiasi Sandra.
Jautriausia akimirka – jaunosios žengimas link altoriaus
Paklausus, kuris vestuvių momentas jai pačiai mieliausias, Sandra sako, kad pačios gražiausios akimirkos, kai jaunoji žengia link jaunojo bažnyčioje.
„Būnu šalia jaunosios prieš jai įžengiant į bažnyčią, pataisau suknelę, kartais jai ašarą nubraukiu, paskui – sau. Stebiu jos laukiantį jaunikį virpančiom lūpom... Šie momentai labai jautrūs ir, jei visai atvirai, beveik visada verkiu“, – šypsosi vestuvių planuotoja.
Jauniesiems pataria nekopijuoti kitų, o būti savimi
Paklausus, kokios vestuvių mados šiandien yra ant bangos, Sandra sako visuomet pabrėžianti jauniesiems, kad jie ir yra tendencija, nes mados keičiasi, o štai jiems mieli dalykai lieka nepaisant jokių naujų vėjų.
„Darykite taip, kaip patinka jums, o ne kam nors kitam. Jeigu dievinate rožes, o šiandien populiarios hortenzijos, tai turėkite rožių. Jeigu dabar madingos trumpos vestuvinės suknelės, o visada norėjote ilgos, tai ir būkite pati gražiausia sau, o ne madinga pagal kieno nors nustatytas naujausias taisykles. Norite per vestuves valgyti „Kijevo“ kotletą, tai ir rinkitės jį, nevaidinkite, kad mėgstate šukutes, nors jų nei mėgstate, nei mokate tinkamai valgyti, o ką jau sakyti apie jūsų tėvus ar senelius. Nesvarbu, kas buvo per draugės ar įžymybių vestuves, – jūsų vestuvėse neturi būti mados ar kopijavimo, jose turi būti jums brangių dalykų, o tendencijas ir madas galima vaikytis per gimtadienius. Tad auksinė taisyklė tiek švenčiantiems, tiek norintiems būti vestuvių planuotojais – būkite savimi, ir tūkstantį kartų garantuoju, kad šventė bus tobula“, – nuoširdžiai pataria Sandra.
