Kodėl socialinis darbas – reikšmingas valstybės gerovei? Kodėl žmonės renkasi tapti socialiniais darbuotojais? Ir galiausiai, ar šios specialybės atstovų poreikis augs valstybei sparčiai žengiant gerovės valstybės link? Apie tai kalbėjomės su Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto direktore doc. dr. Egle Šumskiene bei Mykolo Romerio universiteto (MRU) Edukologijos ir socialinio darbo instituto doc. dr. Alina Petrauskiene.
Svarbiausia socialiniame darbe – kurti santykį
Visuomenėje yra žmonių, kurie dėl bedarbystės, migracijos ar kitų gyvenimiškų aplinkybių patenka į socialiai nesaugias situacijas. Kai šie asmenys patys ar padedami artimųjų nebegali išspręsti kilusių problemų, jiems į pagalbą skuba socialiniai darbuotojai.
Jie dirba su įvairiomis žmonių grupėmis: vaikais, šeimomis, senjorais, negalią turinčiais asmenimis, benamiais, turinčiais priklausomybių, pataisos namuose bausmę atliekančiaisiais, migrantais ir kt. „Socialinis darbuotojas yra pats kaip instrumentas, kuris mezga ryšį, aiškinasi asmens problemas, siūlo pasinaudoti socialine parama, suteikia informaciją, bando atkurti nutrūkusius asmens ir jo šeimos narių ryšius. Kitaip tariant, tai yra santykio profesija,“ – teigia doc. dr. A. Petrauskienė.
Pasak jos, socialinių darbuotojų veiklos laukas yra labai platus ir kartais gali būti sunku jį apibrėžti: „Kitos profesijos labai gerai žino savo ribas, ką jie turi ir ko neturi daryti. O socialiniai darbuotojai yra tie, į kuriuos žmonės dažnai kreipiasi, kai... nebeturi kur daugiau kreiptis“.
Galimybė keisti visuomenę
Visgi, valstybės deleguotos funkcijos ir atsakomybės socialiniams darbuotojams gali daryti ne tik reikšmingą pokytį atskirų žmonių, šeimų, bendruomenių gyvenimuose. Jie turi galimybę inicijuoti pokytį net ir valstybiniu lygmeniu. Pasak doc. dr. E. Šumskienės, socialiniams darbuotojams neretai tenka keisti visuomenėje gajas neigiamas nuostatas, nepagrįstas baimes bei stigmatizuojantį požiūrį į socialiai pažeidžiamus visuomenės narius.
Be to, šie specialistai turi itin didelę reikšmę atpažįstant institucinių pokyčių poreikį. „Gali būti, kad tam tikros problemos kyla dėl nepritaikytų teisės aktų. Pavyzdžiui, švietimo sistemoje gana neseniai atsirado nuostata, kad mokykla privalo priimti negalią turintį vaiką ir sudaryti jam galimybę dalyvauti ugdymo procese. Šis pokytis buvo pasiektas bendradarbiaujant nevyriausybinėms žmonių su negalia organizacijoms, švietimo sistemos atstovams ir socialiniams darbuotojams. Taigi socialinis darbas – profesija, kuri atpažįsta problemą, jos priežastis, numato, koks sprendimo būdas leistų pasiekti tvarų pokytį ir sutelkia bendrai veiklai“, – teigė doc. dr. E. Šumskienė.
Socialinis darbas – laukas, kuriame save atrasti gali daugelis
Socialinis darbas – tai profesija, kuri veikiausiai nepadės susikrauti didelių turtų nei pelnyti didelės garbės. Todėl gali kilti klausimas, kas paskatina jaunuolius rinktis šią profesiją? Pašnekovės teigė, kad vis dažniau socialinio darbo studijas renkasi skirtingą išsilavinimą įgiję žmonės: medikai, istorikai, vadybininkai, informacinių technologijų specialistai ir kt.
Anot doc. dr. E. Šumskienės, sprendimą dirbti socialinį darbą nulemia noras daryti pokytį socialiai pažeidžiamų visuomenės grupių gyvenime arba pačioje visuomenėje: „Reta specialybė gali pasiūlyti tokią galimybių įvairovę savęs realizacijai ir pokyčio siekimui. O taip pat ir galimybę pamatyti realų pokytį konkretaus asmens, šeimos, bendruomenės gyvenimuose. Norintys užsiimti profesionalia socialinio darbo veikla, privalo turėti reikalingą išsilavinimą, teorinių žinių, patirties, įgūdžių ir kt. Tai nėra lengva veikla, todėl jai reikia pasiruošti. Įgijęs pakankamai žinių ir praktikos, daugelis gali atrasti save plačiame socialinio darbo lauke“.
Ar socialinių darbuotojų poreikis augs?
Pro akis sunku praleisti retkarčiais žiniasklaidoje pasirodančius pranešimus, kuriais skelbiama apie gerėjantį gyvenimą Lietuvoje. Todėl kyla klausimas – jeigu gyvenimas kasmet gerėja, galbūt, greitai ateis diena, kai socialinių darbuotojų paslaugos nebus tokios reikalingos?
„Nauji iššūkiai visuomenėje (COVID-19, globalizacija, klimato kaita, kariniai konfliktai, skurdas, migrantų srautai ir kt.) kelia dar didesnius lūkesčius socialiniams darbuotojams. Taigi veikti tikrai bus ką. Veiklų įvairovė plečiasi, socialiniams darbuotojams keliami vis sudėtingesni lūkesčiai ir vis mažiau tampa reikalingos primityvios, buitinės paslaugos – neabejoju, ilgai netrukus jas mūsų klientams teiks robotai. Gauname labai daug prašymų pasidalinti darbo, savanorystės, apmokamų praktikų skelbimais su studentais. Socialinių darbuotojų poreikis yra milžiniškas, ir kiek pastebiu, jis vis auga“, – sakė doc. dr. E. Šumskienė.
Jai antrino ir doc. dr. A. Petrauskienė, sakydama, jog žvelgiant į darbo skelbimus akivaizdu, kad paslaugų sektorius plečiasi ir socialinių darbuotojų reikia vis daugiau. Be to, ji pažymėjo, kad nors gyvename Europos Sąjungoje, tačiau kol kas nė viena jos šalis nesiruošia atsisakyti socialinių darbuotojų paslaugų. Mykolo Romerio universiteto Edukologijos ir socialinio darbo instituto mokslininkė pastebėjo, kad socialiniam darbui kitose šalyse (pavyzdžiui, Suomijoje ar Jungtinėje Karalystėje) lyginant su situacija Lietuvoje yra suteikiama kur kas daugiau reikšmės. Pavyzdžiui, minėtose šalyse darbuotojai privalo turėti licenciją, kuri kas penkerius metus gali būti pratęsiama įgyvendinus pateiktus reikalavimus.
Be to, pasak pašnekovės, Lietuvoje vis dar nėra galimybių studijuoti socialinio darbo doktorantūroje. Todėl norintys tęsti studijas trečioje studijų pakopoje, turi vykti į užsienį. „Norima sakyti, kad socialinis darbas yra labiau praktinė profesija, bet mes sakome, kad socialinis darbas yra integruojantis, multidisciplininis mokslas“, – teigė doc. dr. A. Petrauskienė.
Džiugina studijuojančiųjų skaičius
Vilniaus universiteto ir Mykolo Romerio universiteto atstovės džiaugėsi pasirinkusių studijuoti socialinį darbą skaičiumi. Doc. dr. E. Šumskienė teigė, kad studijų programos dėstytojai seka pokyčius visuomenėje ir nuolat atitinkamai adaptuoja studijų programas, dalyvauja įvairiuose renginiuose bei prireikus savo žiniomis dalinasi su Socialinės darbo ir apsaugos ministerijos atstovais: „Siūlome ne tik savo žinias, susijusias su studentų rengimu, bet ir tyrimų vykdymu, susijusių su visuomenėje aktualiomis socialinėmis problemomis, kur reikalingos tam tikros mokslinės žinios, įžvalgos. Jų pagrindu rengiamos rekomendacijos, leidžiančios tobulinti praktikas ir įgyvendinti tvarius sprendimus ne tik gesinant gaisrą čia ir dabar, bet ir numatant, kaip tam tikros problemos gali vystytis toliau, kaip užbėgti joms už akių arba kaip pasiruošti“.
Užtikrins kokybiškas socialines paslaugas visoje Lietuvoje
Kokybiškas išsilavinimas bei parengtų socialinio darbo specialistų išlaikymas svarbus ir todėl, kad visos pažeidžiamos visuomenės grupės turėtų galimybę gauti kokybiškas socialines paslaugas. Šiuo metu pastebima, kad socialinių paslaugų srities darbuotojų specifinių kompetencijų trūkumas lemia netolygią teikiamų socialinių paslaugų kokybę, paslaugų trūkumą, darbuotojų „perdegimą“.
Siekiant išvengti minėtų problemų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama tobulinti socialinių darbuotojų profesinę kompetenciją, tokiu būdu prisidėti ir prie jų teikiamų socialinių paslaugų kokybės gerinimo. Kompetencijos tobulinimas bus įskaitomas į darbuotojo darbo laiką, mokant jo vidutinį darbo užmokestį.
Taip pat siūloma sukurti socialinių paslaugų srities darbuotojų savireguliacijos mechanizmą. Tai padės užtikrinti, kad kompetencijos tobulinimas atlieps darbuotojų poreikius ir bus pritaikomas tiesioginiame darbe.
Kas yra socialinis darbas?
• Socialinis darbas yra profesinė veikla, kuri skirta padėti žmonėms, šeimoms, bendruomenėms ir visuomenei spręsti socialines problemas, susidoroti su iškylančiais sunkumais per santykį su aplinka. Socialiniame darbe ypač didelę reikšmę turi asmens ar šeimos atsparumo iššūkiams stiprinimas, savarankiškumo ir atsakomybės ugdymas.
• Socialinės srities darbuotojai dirba su negalią turinčiais žmonėms, senoliais, socialinę riziką patiriančiomis šeimomis ar įvairių priklausomybių turinčiais gyventojais ir kitais žmonėmis, patekusiais į sudėtingas gyvenimiškas situacijas.
• Socialinis darbas prisideda prie smurto artimoje aplinkoje, socialinės atskirties ir skurdo mažinimo, padeda rasti konstruktyvias išeitis psichologiškai sudėtingose situacijose, turi teigiamos įtakos kuriant geresnę visuomenės psichologinę sveikatą bei mažinant nusikaltimų skaičių šalyje.
• Lietuvoje socialinių paslaugų srityje dirba per 13 tūkst. darbuotojų. Įvairaus pavaldumo įstaigose ir nevyriausybinėse organizacijose iš viso dirba apie 5 tūkst. socialinių darbuotojų.
• Socialinį darbą Lietuvoje galima studijuoti 15 aukštųjų mokyklų. Kasmet socialinio darbo studijas šalies aukštosiose mokyklose baigia apie 200 absolventų.