Įstatymo pataisomis taip pat norima įtvirtinti, kad prevencinės socialinės paslaugos mūsų šalyje būtų nemokamos ir visiems prieinamos. Jos padėtų žmonėms įveikti iškilusias socialines problemas, kad ateityje būtų išvengta socialinės rizikos atsiradimo. Apie šiuos ir kitus įstatymo tikslus kalbamės su socialinės apsaugos ir darbo viceministre Vilma Augiene. Praktine patirtimi dalinasi Jonavos rajono Socialinių paslaugų centro direktorė Valentina Demidenko.
Gerbiama viceministre, kodėl iškilo poreikis kažką keisti Socialinių paslaugų įstatyme?
VILMA AUGIENĖ: Turbūt jau daugelis girdėjo, kad siekiame, jog socialinės paslaugos būtų ne tik kokybiškesnės, bet ir individualizuotos, tai yra pritaikytos konkrečių žmonių konkretiems poreikiams.
Norėdami kokybiškų paslaugų, turime galvoti ir apie jų teikėjus – socialinių paslaugų srities darbuotojus. Labai džiaugiuosi, kad didelė dalis šio įstatymo pakeitimų yra nukreipta būtent į profesinės socialinių darbuotojų kompetencijos didinimą ir šios profesijos prestižo stiprinimą. Į įstatymą įdėta daug naujų nuostatų, kurių iki šiol nebuvo. Jos aiškiau apibrėžia socialinių darbuotojų teises, atsakomybes ir pareigas.
Nauji darbo iššūkiai reikalauja naujų kompetencijų, naujų įgūdžių. Socialinių paslaugų srities darbuotojai turės galimybę reguliariai tobulinti savo profesines kompetencijas, konsultuotis, turėti supervizijas. Visa tai bus įtvirtinta įstatyme. Manome, kad įstatymo pakeitimai padės geriau jaustis šį sunkų darbą dirbantiems žmonėms, tausoti sveikatą.
Įstatymo pakeitimuose yra nurodyta viena iš esminių naujienų – metodinio kompleksinių paslaugų šeimai centro atsiradimas. Ketinama iš šalyje veikiančių bendruomeninių šeimos namų, atrinkti įstaigą, kuri bus metodinis kompleksinių paslaugų šeimai centras. Ponia Vilma, kas tai per centras?
VILMA AUGIENĖ: Kompleksinės paslaugos šeimoms Lietuvoje teikiamos jau ne vienerius metus, kiekvienoje savivaldybėje. Jas teikia įvairūs juridiniai subjektai: biudžetinės, viešosios įstaigos, nevyriausybinės organizacijos. Yra akivaizdus paslaugų netolygumas, labiausiai dėl to, kad regionuose trūksta specialistų.
Pačios kompleksinės paslaugos šeimai iš tiesų labai pasiteisino, šeimos jomis naudojasi. Pasitarę su šių paslaugų teikėjais, nusprendėme, kad reikėtų tokio metodinio centro, kuris kiekvienoje savivaldybėje esantiems bendruomeniniams šeimos namams sudarytų galimybę konsultuotis, dalintis gerąja patirtimi, rengtų metodinę medžiagą. Manome, kad tokio centro atsiradimas iš tikrųjų duotų postūmį dar labiau pastiprinti bendruomeninius šeimos namus, esančius savivaldybėse.
Ponia Valentina, vadovaujate socialinių paslaugų centrui Jonavoje. Su kokiais iššūkiais susiduriate, norėdami pagelbėti šeimoms?
VALENTINA DEMIDENKO: Norėčiau paantrinti viceministrei – kompleksinių paslaugų teikimas šeimai rajonuose, taip pat ir Jonavos rajone, tikrai pasiteisino. Tai labai populiari ir labai reikalinga paslauga. Mes rajone susiduriame su stereotipiniu mąstymu, kad socialinio darbuotojo pagalba reikalinga tik toms šeimoms, kurios patiria didelę socialinę riziką, kurios jau yra patekusios į vaiko teisių apsaugos akiratį. Na ir buvo tam tikrų barjerų kreipiantis pagalbos, tikrai reikėjo nemažai įdirbio viešinant paslaugas, aiškinant, kad kiekviena šeima gali kreiptis pagalbos, nepaisant ekonominės situacijos, socialinio statuso. Gali kreiptis šeimos, kurios susiduria su tam tikromis problemomis, kurios galbūt nėra tokios gilios, bet reikalauja tam tikrų paslaugų, tam tikrų specialistų pagalbos. Pavyzdžiui, galbūt šeimoje yra vaikas su negalia, kuris turi specifinių poveikių ir jam reikia padėti, galbūt šeima išgyvena artimojo netektį ir ta netektis pakankamai skaudi, krizinė situacija sudėtinga.
Turint metodinį centrą, kuris galėtų kiekvienam rajonui padėti išspręsti tam tikras problemas, pasidalinti gerąją praktiką, tikrai būtų geras dalykas, kurio mes laukiam.
Viceministre, o kuo šis metodinis kompleksinių paslaugų šeimai centras bus naudingas paslaugų teikėjams ir pačioms šeimoms? Kaip jis veiks?
VILMA AUGIENĖ: Centro uždavinys bus užtikrinti, kad visoje šalyje bendruomeniniai šeimos namai gerai funkcionuotų, kad paslaugų paketas būtų panašus, paslaugų kokybė būtų panaši. Centras rengs metodinę medžiagą, remsis naujausia, pažangiausia užsienio šalių patirtimi. Centras rūpinsis, kad visos naujovės pasiektų visus Lietuvos kampelius vienodai.
Į bendruomeninius šeimos namus ateina įvairiausių šeimų. Krizinių situacijų, kaip minėjo kolegė, yra labai įvairių. Negalią turintį vaiką auginančioms šeimoms reikia specifinės pagalbos, specifinių žinių, būna sudėtingų skyrybų, šeimos turi problemų ir su paaugliais. Žodžiu, situacijos būna įvairiausios ir bendruomeniniai šeimos namai teikia šeimoms pagalbą įvairiais atvejais, ne tik didelę socialinę riziką patiriančioms šeimoms. Dabar jau yra įvykęs postūmis, kad šeimos geba įsivardinti, jog turi krizę ir turi teisę nueiti į bendruomeninius šeimos namus, ten gauti kokybiškas, profesionalias, kompetentingų specialistų paslaugas, oriai gauti.
Viceministre, kiek lėšų prireiks šio centro funkcionavimui, gal jau yra paskaičiuota maždaug?
VILMA AUGIENĖ: Taip, esame pasiskaičiavę ir numatę šiai priemonei skirti apie 500 tūkst. eurų metams.
Socialinių paslaugų įstatymo pakeitime taip pat nurodyta, jog planuojama įvesti profesinių kompetencijų kėlimą. Kokiu būdų tai planuojama padaryti ir kuriems būtent socialiniams darbuotojams tai galios?
VILMA AUGIENĖ: Daug diskutavome apie darbuotojų kompetencijų kėlimo poreikį. Vyriausybės nurodyta tvarka atrinktas subjektas nagrinės profesinių kompetencijų kėlimo poreikius ir suteiks darbuotojams galimybę tobulintis. Įstatyme yra įtvirtinta, kad socialiniai darbuotojai per metus turi 16 valandų kelti kompetenciją ir turėti 8 valandas supervizijų. Taip pat įstatyme yra įtvirtinta, niekada to nebuvo, kad socialinių paslaugų įstaigų vadovai per metus turės turėti 4 valandas supervizijų ir 16 valandų kompetencijų kėlimo mokymų. Visiems socialinių paslaugų srities darbuotojams taip pat bus 16 valandų kompetencijų kėlimo mokymų.
Ar visas šis jūsų išvardintas kompetencijų kėlimo laikas bus įtrauktas į darbo valandas?
VILMA AUGIENĖ: Taip, įtrauktas į darbo valandas. Tai įtvirtinama įstatyme.
Dar šiek tiek pakalbėkime apie tuos socialinius darbuotojus, kurie darbuojasi arčiausiai žmogaus. Kokie konkretūs pokyčiai numatyti, kalbant apie šiuos asmenis?
VILMA AUGIENĖ: Yra ir čia numatyta pokyčių. Šiuo metu mes turim lankomosios priežiūros specialistus ir socialinio darbuotojo padėjėjus, kurie, dirba, arčiausiai, kaip jūs sakote, žmogaus, padeda žmogui.
Pagal dabartinį teisinį reguliavimą su asmens higiena gali dirbti slaugytojo padėjėjai, turintys specifinių žinių. Iš tikrųjų, tai yra teisinga, nes liestis prie žmogaus kūno, tegul ir ne ligoninėje, teisingai pakelti sunkų ligonį, kitaip prižiūrint žmogaus kūną, reikia specifinių žinių.
Atsitinka taip, kad pas tą patį žmogų į namus ateina keli darbuotojai: vienas specialistas atneša maisto produktų, kitas – suteikia paslaugas pavalgant, trečias – pasirūpina žmogaus kūnu. Kad galėtume geriau panaudoti turimus specialistus, numatyta, jog nuo 2022 metų liepos 1 d. bus individualios priežiūros darbuotojai, kurie galės įgyti kompetencijas išklausę atitinkamą mokymų valandų skaičių.
Per metus nuo pirmosios darbo dienos socialinių paslaugų įstaigoje individualios priežiūros darbuotojams reikės išklausyti 160 mokymų valandų, šalia tų įžanginių 40 valandų, kurios dabar yra. Į šiuos mokymus būtinai įeis ir praktiniai mokymai. Per metus laiko bus galima tas kompetencijas įgyti, ne iš karto tik pradėjus dirbti. Manome, kad tuo būdu mes turėsime ir profesionalius darbuotojus, ir universalius darbuotojus, kurie teiks pagalbą.
Dar svarbu pasakyti, kad priešpensinio amžiaus darbuotojams negalios šita nuostata, jeigu 2022 metų liepos 1 d. žmogui iki pensijos bus likę 5 metai, jiems nereikės papildomai įgyti kvalifikacijos.