„Tiek vaikai, tiek suaugę žmonės turi apgamų, tai visiškai normalu. Vis dėlto reikėtų ir įspėjimo – šviesios odos savininkams apgamų išsivystymo tikimybė yra didesnė, ką rodo ir faktai. Svarbu suprasti, kad apgamai gali būti tiek įgimti, tiek įgyti gyvenant“, – aiškina Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Dermatologijos ir estetinės chirurgijos centro gydytoja dermatologė Andrė Lideikaitė.
Gydytoja pasakoja, kokie šiuolaikiniai ir inovatyvūs būdai leidžia identifikuoti, apgamas pavojingas ar ne, kodėl svarbu saugoti odą nuo tiesioginių saulės spindulių bei kiekvieną mėnesį nepamiršti odos darinių pasitikrinti pačiam.
Saulė – didžiausias odos priešas
Dermatologė A. Lideikaitė tikina, jog vieni žmonės apgamų turi daugiau, kiti – mažiau. Anot jos, tą lemia genetiniai veiksniai: jei kažkuris iš tėvų turi polinkį daugybiniams apgamams, tikėtina, kad ir ant vaiko odos jų bus. Tačiau priduria, jog vien genetikos kaltinti nereikėtų.
„Dar vienas labai svarbus aspektas, turintis įtakos apgamų susidarymui, – ultravioletiniai spinduliai. Žmonės, kurie mėgsta degintis saulėje ar itin dažnai lankosi soliariumuose, dažnai turi daugiau apgamų nei tie, kurie saulės vonių privengia“, – pasakoja specialistė.
Specialistė pabrėžia – būtent saulė yra didžiausias odos priešas. Tad, siekiant odą saugoti, reikėtų vengti tiesioginių saulės spindulių ir deginimosi intensyviausios UV spinduliuotės valandomis, t. y. 11–16 val.
„Stiprūs nudegimai saulėje, ypač vaikystėje, didina odos vėžio riziką. Todėl vaikai iki 3 metų amžiaus neturėtų būti tiesioginiuose saulės spinduliuose. Apsauginiai kremai nuo saulės su 30–50 SPF indeksu taip pat padeda išvengti kenksmingo saulės poveikio. Juos teptis reikėtų kas 2 valandas bei papildomai nusimaudžius ar stipriai suprakaitavus“, – sako pašnekovė.
Taip pat gydytoja pratęsia, kad itin kaitriomis dienomis reikėtų rinktis laisvus, ilgomis rankovėmis, šviesių spalvų drabužius, galvos apdangalus. Itin naudinga nešioti ir akinius nuo saulės su apsauga nuo UV spindulių.
Vieni apgamai pavojingi, kiti – nekelia jokios grėsmės
Gydytoja dermatologė primena, jog vien apgamų gausa dar nenurodo, kad jie visi gali kelti pavojų sveikatai. „Kardiolitos klinikų“ specialistė paaiškina, kad kai kurie apgamai savo struktūra skiriasi nuo kitų apgamų arba turi tam tikrų dermatoskopinių požymių, nurodančių apgamo pakitimus.
„Tai – atipiniai (displastiniai) apgamai. Jie asimetriški, paprastai netaisyklingais kraštais, nevientisos spalvos. Jie laikomi gerybiniais odos dariniais, tačiau rodo padidintą melanomos riziką.
Melanoma – pats agresyviausias odos vėžys. Ši liga gali užklupti ir jaunus žmones. Diagnozuotai ankstyvai melanomai žadamos geros prognozės, tačiau pažengusioms stadijoms būdingas prastas paciento išgyvenamumas“, – paaiškina pašnekovė.
Būtent dėl šios priežasties, gydytojos teigimu, yra itin tikslinga atlikti dermatoskopiją ir skaitmeninę dermatoskopiją – tai puikūs įrankiai, kurie dažnai padeda nustatyti ankstyvą melanomos stadiją.
„Skaitmeninė dermatoskopija leidžia tiksliau įvertinti darinių struktūrą. Atipiniai apgamai reikalauja intensyvesnio stebėjimo. Juos stebėti tokiu būdu ypač naudinga, nes galima fiksuoti dermatoskopinius vaizdus ir vėliau juos lyginti. Taip lengva pastebėti net minimalius apgamo keitimosi pokyčius per tam tikrą laiką“, – aiškina specialistė.
Dermatoskopija – būdas, padedantis išvengti pažengusios ligos diagnozės
A. Lideikaitė pasakoja, kad dermatoskopija atliekama specialiu instrumentu – dermatoskopu: „Jis padidina matymo lauką poliarizuota ar nepoliarizuota šviesa. Tokia apžiūra yra neinvazinė, saugi bei neskausminga ir nereikalaujanti specialaus paciento pasiruošimo.“
Anot gydytojos, šis būdas leidžia tiksliai nustatyti pakitimus pigmentiniame navike ar apgame bei stebėti šių darinių dinamiką. Tokiu būdu diferencijuojami odos navikai, melanoma atpažįstama ankstyvoje stadijoje.
Dermatologė A. Lideikaitė sako, kad apgamus tikslinga kiekvieną mėnesį tikrintis ir patiems namuose – tereikia apgamus nuodugniai apžiūrėti, atkreipti dėmesį į naujus ar besikeičiančius apgamus.
„Vizitas pas gydytoją dermatologą apgamų patikrai kartą per metus padeda laiku pastebėti pavojingus pakitimus. Vis dėlto, jei žmogus priskiriamas didesnei rizikos grupei ir turi ant kūno daugiau nei 50 apgamų, pastebi displastinius apgamus ar jo šeimoje buvo/yra asmenų, sirgusių/sergančių melanoma, o gal net jis pats sirgo, tikrintis reikėtų pasitarus su gydytoju, pagal individualų grafiką. Tai taikoma ir tuomet, kai pacientas turi įgimtų, ypač didelių apgamų“, – vertinga informacija dalinasi A. Lideikaitė.
Apgamų žemėlapis – būdas nustatyti net menkiausius pakitimus
Vienas inovatyviausių būdų stebėti apgamus ir jų pokyčius, anot pašnekovės, – „FotoFinder“ apgamų žemėlapio sudarymas. Gydytoja paaiškina, kad jis yra taikomas žmonėms, kurie turi didesnę riziką susirgti odos vėžiu. Tai jau anksčiau minėti pacientai, turintys daugiau nei 50 apgamų, taip pat displastinių apgamų, patys sirgę melanoma (ar sirgo/serga kažkas šeimoje), taip pat tie, kurie turi ypač didelių įgimtų apgamų.
Šios procedūros metu „FotoFinder“ įrenginiu be jokio skausmo yra nuskenuojamas paciento kūnas ir sudaromas visų apgamų žemėlapis. Visi užfiksuoti vaizdai patenka į archyvą.
„Šios inovacijos dėka žmogui, kuris atvyko į patikrą po pusės metų ar metų laiko, dar kartą skenuojant viso kūno darinius, galima labai tiksliai nustatyti net menkiausius klinikinius ir dermatoskopinius apgamų pokyčius, užfiksuoti atsiradusius naujus darinius“, – teigia A. Lideikaitė.
Ji įsitikinusi – „FotoFinder“ yra puikus įrankis, leidžiantis aptikti ankstyvą odos vėžį. Skaitmeninė dermatoskopija yra neinvazinis ir jokio papildomo pasiruošimo nereikalaujantis metodas, jam jokių kontraindikacijų nėra, galima tirti bet kurio amžiaus žmones, taip pat nėščiąsias bei žindančias moteris.
„Skaitmeninės dermatoskopijos metu fiksuojamas darinio dermatoskopinis vaizdas. Dirbtinis intelektas automatiškai įvertina darinio įvairius parametrus ir nurodo jo piktybiškumą. Vis dėlto svarbu žinoti, kad galutinį būklės įvertinimą ir tai, ar darinį reikia šalinti, ar ne, priima gydytojas, įvertinęs sistemos duomenis“, – supažindina pašnekovė.
„Kardiolitos klinikų“ gydytoja dermatologė A. Lideikaitė teigia, kad ši procedūra yra greita, dėl jos reikalingumo pacientui sprendžia gydytojas. Tai daroma konsultacijos metu, apgamus vertinant rankiniu dermatoskopu.
„Kardiolitos klinikų“ Dermatologijos ir estetinės chirurgijos centras
Ukmergės g. 219, Vilnius
Registracija tel. +370 620 33383
https://dermatologija.kardiolitosklinikos.lt/