Atstato funkcijas
Neretai vis dar įsivaizduojama, kad plastikos chirurgai dirba dėl žmonių noro pasitobulinti vieną ar kitą kūno vietą. Vieniems norisi didesnių sėdmenų ar didesnės krūtinės, kitiems pakeisti veido formas ar patobulinti juosmens linijas. Tačiau plastinės operacijos atliekamos ir po didelių traumų, kartais jos netgi gali išgelbėti žmogaus galūnes ar sugrąžinti žmogui gyvenimo kokybę.
Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojos Justinos Vaičiulėnaitės teigimu, traumuoti žmonės į RVUL plūsta kasdien iš visos Lietuvos. Gydytoja juokauja, kad šią, dar vadinamą Lazdynų ligonine, galima pavadinti traumų ligonine. Tiesa, ne visiems traumuotiems pacientams prireikia plastikos chirurgo pagalbos.
Nukentėjęs pacientas pirmiausia atvyksta į RVUL Skubios pagalbos skyrių, kur jį apžiūri gydytojas ortopedas traumatologas. Vėliau pagal savo traumos pobūdį ir poreikį tolesniam gydymui pacientas vyksta į kitus skyrius. O štai į Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyrių sužeistieji patenka tada, kai gydymo eigoje išryškėja didesni kaulų, raumenų, odos defektai, dėl kurių kviečiamas gydytojų konsiliumas.
„Jo metu kviečiamas ir plastikos chirurgas. Tada sprendžiama, kokios mūsų galimybės atkurti kūno dalį, kartu su kitų sričių specialistais. Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos sritis yra viena rečiausių ir sudėtingiausių chirurgijų apskritai“, – sako ji.
Dažnai tenka gydyti nudegusius
Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos specialisto rankos prireikia pačioms įvairiausioms traumoms. Štai, pavyzdžiui, viena jų – sunkūs ir gilūs nudegimai. Kai šie sugyja, formuojasi randai ir dideli defektai, kuriems neužtenka vien autodermoplastikos – odos persodinimo procedūros. Tuomet šalinami gilūs randai ir atliekama minkštųjų audinių rekonstrukcija.
„Kartais nudegimai tokie gilūs, kad, pavyzdžiui, lieka eksponuoti kaulai, sausgyslės. Tada reikalinga mūsų pagalba defektams uždengti. Net jei to ir neprireikia, dažniausiai šie žmonės mus pasiekia vėlesniu laikotarpiu, kai susiformuoja randai, kurie riboja bet kokią judėjimo funkciją.
Pavyzdžiui, nudegus kojai, žmogui susiformuoja kontraktūros, sąnario judesio apribojimai: jis negali ištiesti arba sulenkti kelio sąnario. Taip pat būna, kad negali sulenkti alkūnės. Pasitaiko ir atvejų, kai nudegus dekoltė zonai pacientas nepasuka kaklo. Būna ir kad negali užmerkti akies. Tada reikalinga mūsų pagalba“, – pasakoja J. Vaičiulėnaitė.
Panašu į organų transplantaciją
Kaip pasakoja gydytoja, po stiprių ir sunkių nudegimų, norint atstatyti judėjimo funkcijas, kartais sunku surasti sveiką audinį, kurį galima persodinti ir panaudoti susidariusiems defektams sutvarkyti. Tada tenka rinktis, ką panaudoti, kad galūnė būtų išsaugota ar atstatytos jos funkcijos. J. Vaičiulėnaitės teigimu, kartais „odos gabalėlį“ persodinti nesudėtinga, tačiau pasitaiko atvejų, kai reikia persodinti visą audinį, su sava, atskira kraujotaka.
„Mes tai vadiname laisvais arba paslenkamaisiais lopais. Tai šiek tiek panašu į organų transplantaciją. Tik čia yra to paties žmogaus audinio persodinimas į tą vietą, kur jo trūksta, tačiau iš kitos vietos su atskira savo kraujotaka. Taip galima persodinti kaulą su savo kraujotaka, raumenį, odą, netgi kartu su raumeniu, jeigu reikia, kad rekonstruotume dalį, kurios trūksta.
Audinys pasirenkamas pagal tai, kas likę nepažeista. Atsižvelgiama ir į tai, kad jis būtų kuo panašesnis į tos vietos audinį, kurį bandome rekonstruoti. Tokios operacijos labai ilgos: jos gali trukti net 6-8 valandas, priklausomai nuo to, kokio sudėtingumo operacija pasirenkama“, – aiškina gydytoja.
Chirurgės teigimu, dažnai vienos operacijos nepakanka. Jos kombinuojamos, o operacijų eiga pasirenkama pagal žmogaus turimus rezervus: kokias kūno vietas galima „pasiskolinti“ ir persodinti.
„Su žmogumi vyksta ilgos konsultacijos ir pokalbiai. Tariamasi, ką, iš kur ir kaip būtų galima paimti bei perkelti į defekto vietą. Siekiama maksimaliai rekonstruoti, atkurti estetinį vaizdą ir grąžinti funkciją. Dažnai prireikia kur kas daugiau nei vienos procedūros, ypač dėl nudegimų, įvairių traumų su atvirais lūžiais, minkštųjų audinių defektais. Per metus ar net keletą gydymo eigoje atliekamos 10 ir daugiau operacijų, kol iš tikrųjų gauname galutinį rezultatą“, – sako ji.
Pacientams draudžiama rūkyti
Gydytoja pasakoja, kad pasitaiko ir atvejų, kada persodintas audinys neprigyja dėl pačių įvairiausių priežasčių. Tada ieškoma alternatyvių metodų, operacijos atliekamos iš naujo, ieškoma naujų audinių, kuriuos būtų galima persodinti.
„Kartais traumos būna tokios didelės, kad ir kraujagyslės būna pažeistos. Ne visada ir operacijos metu pastebi, kad siuvi į prastą kraujagyslę, į infekuotus audinius, kuriuose šiuo metu vystosi infekcija. Kartais atmetimas įvyksta dėl infekcijos, kurios nepavyksta suvaldyti. Kartais galūnės kraujotaka dėl traumos yra bloga, dėl to neprigyja tie mūsų vadinamieji kaulų, raumens ar odos lopai“, – pasakoja gydytoja.
Tačiau viena priežastis gali labai stipriai apsunkinti operacijų eigą ir gijimo procesą. Tai – žalingi įpročiai.
„Vienas pirmųjų mūsų klausimų nuėjus pas pacientą: „Ar rūkote?“ Jei pacientas rūko, prašome bent kurį laiką, bent jau mėnesį, nerūkyti. Šiuo klausimu esame labai griežti. Jei su pacientu nepavyksta susitarti, operacijos atlikti negalime. Taip yra todėl, kad dėl rūkymo atsiranda labai didelis šansas tą persodintą lopą prarasti. Nikotinas sukelia smulkių kraujagyslių spazmus. Vieno spazmo gali užtekti, kad sutriktų šviežiai persodinto audinio kraujotaka ir jis žūtų“, – aiškina specialistė.
Gijimo procesą apsunkina ir paciento amžius. Jei šis senyvo amžiaus, prastesnė jo imuninė sistema, galbūt vargina ir gretutinės ligos – cukrinis diabetas, aukštas kraujospūdis, įvairios širdies ligos, inkstų nepakankamumas – tai gali turėti įtakos operacijos sėkmei. Jaunas ir sveikas, neturintis gretutinių ligų ir žalingų įpročių pacientas sėkmingai operacijai turi didesnius šansus.
Dažniausios traumos
Kaip pasakoja plastikos chirurgė, kiekvieno budėjimo Lazdynų ligoninės Skubios pagalbos skyriuje metu tenka operuoti įvairiausias plaštakų traumas. O ypač šiltuoju metų laikotarpiu, mat tada padaugėja žmonių dirbančių lauke. Dažniausiai žmonės susižaloja kampiniu šlifuokliu, pjūklu, įvairiais kitais elektriniais prietaisais.
„Egzistuoja traumų sezoniškumai. Žiemą slidu, todėl žmonės paslysta, griūna, plūsta pacientai su uždarais lūžiais. Sušilus orams padaugėja įvairių darbo prietaisų traumų. Pavasarį į gatves išvažiuoja ir elektriniai paspirtukai. Būtent su pastaraisiais saugus važiavimas nelabai egzistuoja. Žmonės sako užsidėjau šalmą, važiuoju lėtai. Tačiau paspirtukas rieda labai tyliai, bet pakankamai greitai, jo niekas negirdi, todėl jis lieka nepastebimas. Dėl to dažnai susiduriama su pėsčiaisiais.
Greitai stabdant galima skaudžiai kristi. Dažniausiai žmonės verčiasi per vairą ant abiejų rankų ir veido. Pas mus į Plastinės rekonstrukcijos chirurgijos skyrių paspirtukininkai atsiduria lūžus plaštakos ir riešo kaulams. Ir dažniausiai abiejų rankų. Mes atgal surenkame subyrėjusius kauliukus. Būna, kad lūžta nosikauliai, skruostikauliai, atvyksta su giliais veido nubrozdinimais“, – pasakoja specialistė.
Vasarą taip pat padaugėja motociklininkų. Ištisus metus netrūksta pacientų po avarijų – iš vieno autoįvykio į Skubios pagalbos skyrių neretai atvyksta net keli pacientai.
Gali praversti draudimas
Žmogus, apsidraudęs asmens draudimu ir patyręs traumą, po kurios liko randas arba kiti nepageidaujami reiškiniai, gali pasinaudoti asmens draudimo plastinių operacijų rizika. Pavyzdžiui, asmuo pateko į eismo įvykį, kurio metu jam buvo prakirsta koja ir liko didžiulis randas. Tačiau grąžinti estetinį vaizdą, norint randą panaikinti ar sumažinti, valstybė nepadės – tokias operacijas teks dengti iš savo kišenės.
„Asmens draudimu apsidraudę mūsų klientai plastinių operacijų rizika kol kas naudojasi gana retai. Galbūt kai kuriais atvejais plastinė operacija yra suvokiama kaip itin rimta intervencija, kai reikia gultis po chirurgo skalpeliu, manoma, kad ji skirta tik tobulinti savo išvaizdą, o ne pašalinti po traumos atsiradusius defektus“, – pasakoja BTA Asmens draudimo rizikos vertintojas Andrius Žilėnas.
Specialisto teigimu, vieni dažniausių įvykių, kuriuos fiksuoja draudimo kompanija, yra minkštųjų audinių sužalojimai matomose vietose – veide ar kakle, galūnėse, po kurių sugijimo lieka randai.
„Kitas pavyzdys, nosies lūžis ir atsiradęs jos kreivumas. Tam, kad nenukentėtų gyvenimo kokybė, pasinaudojus šia rizika galima tą kreivumą atstatyti. Gan dažna situacija – asmuo nusipjovė piršto sausgysles, sugijus pirštui atsirado piršto kreivumas – pirštas atrodė pusiau sulenktas. Plastinė operacija padėjo susigrąžinti prieš tai buvusią piršto išvaizdą“, – sako jis.
Draudimo išmoka dėl plastinės operacijos atlikimo mokama, jeigu plastinė operacija atlikta ne vėliau kaip per vienerius metus nuo draudimo sutarties galiojimo pabaigos. Atsitikus įvykiui, asmuo turi draudimo bendrovei pateikti visus su įvykiu susijusius dokumentus, kurie pagrįstų draudžiamojo įvykio faktą bei aplinkybes.