Europoje atrodome labai prastai

„Jau ko ko, bet erkių tai tikrai nebijojau niekada. Kažkaip visa vaikystė kaime, mes, kaimo vaikai, pratę nardyt tarp žolių ir nesukt galvos. Buvau įsitikinusi, kad erkėms esu „neskani“. Na bet va vienai pasirodė kitaip. Tiek ir užteko. Mėnuo ligoninėje, neaiškios medikų prognozės, iki dabar pašlubuojanti atmintis“, – išgyvenimais dalinasi mergina, turėjusi akistatą su itin rimta liga.

NVSC Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus specialistė, medicinos entomologė Milda Žygutienė Delfi portalui pasakojo, kad erkė gyvena 3–4 metus, o jos gyvenimo trukmė priklauso nuo sėkmės ir kiek dažnai ji gauna pasimaitinti, nes jų reprodukcija yra labai didelė.

Milda Žygutienė

Liūdnoji žinia dar ir ta, kad, anot M. Žygutienės, Europos kontekste Lietuva yra viena iš pirmųjų šalių pagal erkių sukeliamas erkinio encefalito bei Laimo ligos rodiklius:

„2019 m. pirmavome erkinio encefalito susirgimo rodikliais, pabrėšiu, kad čia skaičiuojama ne pagal atvejus, o pagal 100 tūkst. gyventojų rodiklį. O su Laimo liga esame taip pat tarp pirmųjų Europoje, skaičiai gali svyruoti vienais ar kitais metais. Laimo ligos susirgimų skaičius dažniausiai būna apie 3000 atvejų kasmet, tie skaičiai gali skirtis, o erkinio encefalito apie kelis šimtus. Vienais metais gali būti apie 700, o kitais gali būti mažiau“, – komentavo M. Žygutienė.

Patenka į dažniausių įvykių dešimtuką: pavojus – ištisus metus

Erkės, anot pašnekovės, yra išplitusios per visą Lietuvą ir konkretus rajonas ar miškas neapsprendžia procentinės tikimybės užsikrėsti erkinėmis ligomis.

Apie tai, kaip stipriai Lietuvoje paplitusios su erkėmis susijusios ligos, patvirtina ir draudimo bendrovės „BTA“ Asmens draudimo rizikų vertintojas Andrius Žilėnas:

„Stebint Asmens draudimo įvykių statistiką, įvykiai dėl erkių įkandimų sukeliamų ligų patenka į TOP10 dažniausių įvykių. Džiugu, kad klientai pasirenka platesnę draudimo apsaugą įtraukdami ir Susirgimų riziką, į kurią įtraukti tiek susirgimai Laimo liga, tiek erkiniu encefalitu. Jei reiktų lyginti Laimo ligos ir erkinio encefalito registruojamų įvykių santykį, tai Laimo ligos atvejų fiksuojame 10 kartų dažniau.“

Anot draudimo specialisto, kasmet fiksuojama daugiau nei 100 įvykių: „Daugiausiai Laimo ir erkinio encefalito ligos atvejų fiksavome rugpjūčio mėnesį, tą rodo mūsų paskutinių dviejų metų statistika.“

Andrius Žilėnas

Be to, pasak pašnekovo, visiškas mitas yra tai, jog su erkiniu encefalitu bei Laimo liga susiduriama išskirtinai tik vasarą: A. Žilėnas tikina, kad, remiantis pastarųjų poros metų statistika, Laimo ligos atvejų fiksuojama ištisus metus, o Erkinio encefalito ligos ištikti žmonės į draudimo bendrovę nesikreipė tik žiemos mėnesiais.

Paaiškina, kodėl nuo erkių negali būti purškiami laukai

Neramina ir naujausio tyrimo duomenys: remiantis žurnale „BMJ Global Health“ paskelbtais tyrimo rezultatais, didžiausias užsikrėtimų Laimo liga arba kitaip borelioze rodiklis – 20 proc. – fiksuotas Vidurio Europoje. Anot šio tyrimo, 14,5 proc. žmonių kraujyje rasta antikūnų prieš boreliozės sukėlėją, o tai rodo, kad asmuo yra persirgęs. Tai reiškia, kad net kas septintas žmogus, žinodamas tai ar ne, turėjo akistatą su Laimo liga.

Kai kurie, ypač vyresnio amžiaus žmonės, su nostalgija atsimena ir pasakoja apie laikus, kuomet laukai buvo purškiami tam tikra medžiaga, neva tai anuomet išbaidžiusia erkes. Šiuolaikinėje Lietuvoje cheminė kova prieš erkes, pasak M. Žygutienės, nevykdoma, nes tai atneštų akivaizdžiai daugiau žalos, nei naudos.

Erkės

Lietuvoje, pasak pašnekovės, nėra nei vieno registruoto biocido, kuris naikintų erkes. Tai yra neįmanoma mūsų sąlygoms – neefektyvu, neekologiška ir brangu. Be to, erkė nevalgo, todėl jai reikalingas kontaktas su cheminiu biocidu, kuris ją sunaikintų. Erkės turi itin storą odą (kutikulę) ir iki jos prieiti labai sudėtinga, o jeigu panaudosime biocidą gamtoje – išnaikinsime viską ir nebūtinai erkę, nes šalia jos yra kita įvairovė.

M. Žygutienės teigimu, pirmiausiai reikia atkreipti dėmesį į žolės aukštį, tinkamai prižiūrėti poilsio zonas, nuo ankstyvo pavasario negalima leisti žolei užaugti daugiau nei 10 cm, mat erkei reikalingi du dalykai: prasimaitinti vystymosi stadijoje ir turėti pakankamai drėgmės, kad neišdžiūtų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją