Toks elgesys saulėtą dieną gali baigtis labai liūdnai: mirtina liga po dešimtmečio palietė dvigubai daugiau lietuvių

Saulėtomis vasaromis dienomis dažnai pamirštame, kad saulės spinduliai ne tik šildo, bet ir kelia pavojų mūsų sveikatai. Vienas iš jų – melanoma, kurios atvejų skaičius Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį išaugo dvigubai. Agresyvią odos vėžio formą įprastai išduoda apgamo pakitimai ar odoje atsiradęs naujas darinys. Nors ankstyvose stadijose pakanka paprastos chirurginės operacijos, gydytojams vis dar tenka susidurti su pažengusios melanomos atvejais, kurie gali baigtis ir mirtimi.

Per dešimtmetį melanomos atvejų skaičius išaugo dvigubai

Vėžys – viena dažniausių mirties priežasčių visame pasaulyje. Pernai metų vėžio registro duomenimis, melanoma, viena iš odos vėžio formų, pagal paplitimą tarp skirtingų vėžių buvo 17 vietoje. Daugiausia šios ligos atvejų sutinkama Australijoje, Naujojoje Zelandijoje ir Danijoje.

Vertindama melanomos paplitimą Lietuvoje, Nacionalinio vėžio instituto Galvos, kaklo ir odos navikų skyriaus gydytoja chirurgė dr. Jurgita Liutkevičiūtė–Navickienė teigia, kad ilgainiui skaičiuojama vis daugiau šio vėžio atvejų.

„Statistiškai melanomos atvejų Lietuvoje daugėja. Jei prieš 10 metų turėjome apie 250 melanomos atvejų, tai prieš metus Lietuvoje jų buvo jau 500“, – teigia J. Liutkevičiūtė–Navickienė.

Anot jos, moterims melanoma dažniausiai aptinkama ant kojų, vyrams – ant liemens ir nugaros. Tačiau gydytoja įspėja, kad ne visuomet melanoma pasireiškia tose kūno dalyse, kurios gauna daugiausiai saulės spindulių – tam tikri melanomos tipai linkę pasireikšti ir tokiose vietose, kurios nėra tokios atviros saulei.

J. Liutkevičiūtė–Navickienė išskiria keturis melanomos tipus, kurie skiriasi pagal augimo ir išplitimo vietos pobūdį. Apie 70 proc. atvejų sudaro paviršiumi plintanti melanoma – šio tipo susirgimai yra dažniausia jaunų žmonių mirties nuo odos vėžio priežastis. Antras pagal dažnumą odos vėžio tipas yra mazginė melanoma, sudaranti apie 15 proc. melanomos atvejų ir atpažįstama pagal mazgelį primenančio darinio ant odos susiformavimą.

Dar apie 10 proc. melanomos atvejų sudaro piktybinė lentiginozė, dažniausiai pasireiškianti veido srityje ir būdinga vyresnio amžiaus pacientams. Likusieji atvejai įprastai priskiriami akralinei lentiginozinei melanomai, kuri pasireiškia delnuose, paduose, tarpupirščiuose.

Daugeliu atvejų melanomą išduoda pasikeitusi apgamo spalva ar forma, arba ant odos pasirodęs naujas pigmentinis darinys. Gydytoja pažymi, kad itin blogas požymis yra prasidėjęs apgamo kraujavimas. Laiku aptikti melanomą padeda reguliarus savo odos patikrinimas. Kūno vietas, kurių patys negalime apžiūrėti, reikėtų paprašyti apžiūrėti artimųjų ar šeimos gydytojo, nepamirštant padų ir vietų už ausų.

Kremas nuo saulės – kraštutinė apsaugos priemonė

Neatsargus elgesys saulėkaitoje yra pagrindinė priežastis, kodėl susergama melanoma. Ji atsiranda tuomet, kai per didelis UV spindulių kiekis sukelia odoje esančių ląstelių – melanocitų – genų mutacijas, dėl kurių ląstelės ima nekontroliuojamai daugintis ir formuoti naviką.

J. Liutkevičiūtė–Navickienė pažymi, kad pagrindinis melanomos sukėlėjas yra UV spinduliuotė, todėl reikia prisiminti, kad saulė yra draugiška mums tol, kol ja nepiktnaudžiaujame. Tiesa, ligos atsiradimui įtakos gali turėti ne tik UV spinduliuotė, bet ir patiriamas stresas.

„Pastebėjau, kad po šilto savaitgalio atėję pacientai jau turi nudegimus nuo saulės, nors sakosi tik išėję pusvalandžiui su šunimi pasivaikščioti ar žolės pjauti. Tiek pakanka, kad atsirastų ryškus nudegimas. Kadangi Lietuvoje saulės neturime tiek daug, tai kai ji atsiranda, pamirštame jos neigiamą poveikį. Visada sakau – kuo daugiau būkime gryname ore, bet kuo mažiau tiesioginiuose saulės spinduliuose“, – pabrėžia ji.

Kalbėdama apie apsaugą nuo UV, J. Liutkevičiūtė–Navickienė pažymi, kad nuolatinis kremų nuo saulės naudojimas nėra geras pasirinkimas. Anot jos, svarbiausia vengti buvimo saulėkaitoje įdienojus, o kremą naudoti tik tada, kai kito būdo apsisaugoti nėra.

„Apsauginiai kremai nuo saulės nėra gerai – jais reikėtų tepti tik tas vietas, kurių niekaip kitaip nuo tiesioginių saulės spindulių negalime apsaugoti. Jei jau nepavyksta būti pavėsyje ar prisidengti rūbais, reikėtų naudoti apsauginį kremą iš vaistinės SPF 50+ (apsaugos nuo saulės faktorius, reiškiantis apytikriai 500 minučių trunkančią apsaugą, sulaikančią apie 98 proc. spindulių – „Delfi“). Reikėtų stengtis nebūti saulėkaitoje nuo 12 iki 15 val., kuomet saulė būna ypatingai aktyvi“, – pabrėžia gydytoja.

Jei melanoma patvirtinama, tolesnis gydymas priklauso nuo melanomos stadijos. Jei ji aptikta ankstyvoje stadijoje, odos darinys ir oda aplink jį paprasčiausiai pašalinama chirurginiu būdu. Įprastai tokie atvejai jokio papildomo gydymo nereikalauja. Jei melanoma vėlyvos stadijos, paciento gydymas aptariamas gydytojų onkologų komisijoje.

„Vėlyvos stadijos melanoma yra pavojinga ir agresyvi. Tai yra navikas, kurio ląstelės slenka į limfmazgius, smegenis, plaučius. Jei liga per vėlai diagnozuojama, žmogus gali anksčiau iškeliauti iš gyvenimo. Vis dėlto, pradinės stadijos melanomai užtenka operacijos ir stebėsenos, ar liga neprogresuoja, o vėlai diagnozuotai ligai chemoterapeutai šiais laikais gali pasiūlyti naujų ir efektyvių terapijų, todėl svarbiausia – reguliariai tikrintis savo sveikatą“, – sako gydytoja.

Susirūpinimą rodo ir didėjančios draudimo sumos

Gyventojų susirūpinimą dėl rizikos susirgti kritinėmis ligomis, tarp kurių yra ir vėžiniai susirgimai, rodo ir draudikų duomenys. Kaip nurodo BTA Asmens draudimo rizikų vertintojas Andrius Žilėnas, per pastaruosius metus vidutinė kritinių ligų rizikos draudimo suma augo 15 proc.

„Pastebime, kad vis daugiau klientų įtraukia šią riziką į draudimo polisą. Taip pat auga ir pasirenkama draudimo suma. Nuo 2020 metų vidutinė draudimo suma augo 15 proc. Tai rodo klientų sąmoningumą“, – sako A. Žilėnas.

Pasak jo, išskirti ypač dominuojantį susirgimą – gana sudėtinga, bet tarp registruotų įvykių yra krūties, gimdos, prostatos, skrandžio ir kitų vidaus organų navikai. Anot jo, išmokos už šiuos susirgimus prasideda nuo kelių tūkstančių eurų, o kai kuriais atvejais siekia ir 10 000 eurų.

„Pagal kritinių ligų riziką išmokame visą draudimo sutartyje nurodytą draudimo sumą. Tai gali būti keli ir daugiau tūkstančių eurų, priklausomai nuo to, kokią draudimo sumą buvo pasirinkęs klientas. Draudimo suma gali siekti ir 10 000 eurų. Gavus draudimo išmoką, bent kuriam laikui klientui atsiranda finansinė pagalvė, o draudimo išmoką galima panaudoti kokybiškam gydymui, reabilitacijai“, – teigia A. Žilėnas.