Paskutiniu metu medikai pastebi dar vieną nerimą keliančią vaikų traumų priežastį – kai kurie susižeidžia tėvų neatsakingai paliktais ginklais. Į ligoninę patenka ir ginklais vienas kitą sunkiai sužaloję broliai bei seserys. Vaikų traumas fiksuoja ir jų draudikai – turi dažniausių traumų dešimtuką, į kurį pakliuvusiems vaikams išmokamos išmokos.
„Praktiškai kiekvieną dieną sulaukiame vaikų, patyrusių traumų neįtikėtinomis aplinkybėmis. Būna, net nepagalvotumei, kad taip galima susižaloti, bet vaikai yra vaikai, o ir tėvai ne visada elgiasi atsakingai, tad mūsų jau niekas nebestebina“, – sako Santaros klinikų Vaikų priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriaus vedėja, gydytoja ortopedė traumatologė Ingrida Sapagovaitė.
Vis dėlto pastaruoju metu ligoninės gydytojai labai nerimauja dėl to, kad žmonės vis daugiau įsigyja ginklų ir kai kurie nesilaiko numatytų jų laikymo taisyklių, o tai priveda prie siaubingų nelaimių. „Vienaip ar kitaip ginklai patenka vaikams į rankas. Patikėkite, kiekvienais metais būna apie 10 sužalotų vaikų, kai vienas vaikas peršauna kitą. Tokių įvykių pastarosiomis savaitėmis buvo net keli, o pasekmės labai skaudžios ne tik dėl to, kad sunkiai sužalojamas vaikas ir jo gyvybei gresia pavojus, bet ir psichologiškai šeimai, nes juk įvykis paliečia pačius artimiausius žmones. Vaikui, kuris šovė į savo brolį ar seserį ir, neduok Dieve, jį nušovė, su tuo reikės gyventi visą gyvenimą“, – I. Sapagovaitė atkreipia tėvų dėmesį, kaip svarbu namuose užtikrinti vaikų saugumą.
Traumų bumas prasideda atšilus orui
„Paskutinius dešimt metų traumuotų vaikų kasmet sulaukiame vis daugiau, neskaičiuojant dvejų metų karantino, – tokių vaikų turėjome trečdaliu mažiau. Šiandien vėl jaučiame didelį traumų suaktyvėjimą, kas yra natūralu, juk visi pasiilgo ir bendravimo, ir sportavimo, ir buvimo kieme“, – sako gydytoja.
Šiuo metu į skyrių, pasak jo vedėjos, kasdien atvežama 70–100 traumuotų vaikų. „Pats vaikų traumų skaičius labai priklauso nuo sezono. Traumų pikas prasideda pavasarį, pagerėjus orui, pailgėjus dienoms, dažniausiai tai būna balandžio pabaigoje. Šiemet bumas prasidėjo beveik mėnesiu anksčiau – kovo viduryje. Vos nušvinta saulė – pacientų pilni koridoriai. Pradedama važinėti dviračiais, riedučiais, riedlentėmis, paspirtukais, šokinėjama ant batutų, treniruojamasi ar žaidžiama pavienius žaidimus. Traumų sezonas išlieka aktyvus maždaug iki spalio pabaigos priklausomai nuo to, kiek laiko laikosi šilti orai. Žiemą traumų būna mažiau, nes laikas niūresnis, tamsesnis, tik kad gali būti slidu. Vaikai anksčiau grįžta namo, daugiau būna namuose, prie kompiuterių, tad ir traumų nutinka mažiau“, – paaiškina I. Sapagovaitė.
Kalbant apie traumų rimtumą, vaiko kaulai, pasak gydytojos, yra elastingesni, vandeningesni, turi kitokį antkaulį, tad yra kitokio tipo nei suaugusiųjų: „Pačios traumos stiprumas ir pasekmės nuo amžiaus nepriklauso, daugiau nuo to, kokia trauma buvo, – ar paprasta buitinė, ar didelės energijos įtaka, kuomet galinga stiprumo jėga traumos metu veikia kūną. Greitą važiavimą dviračiu ar elektriniu paspirtuku galime priskirti prie didesnės energijos traumų, tai panašiau į eismo įvykį. Aišku, krisdami iš didelio aukščio, vaikai taip pat patiria sunkių sužalojimų.“
Dažniausios kūdikių traumos – kritimai
„Naujagimiai ar kūdikiai dažniausiai nukenčia dėl nepakankamos jų priežiūros arba suaugusiųjų dėmesingumo vaikui stokos. Šioje amžiaus grupėje daugiausia traumų yra kritimai nuo aukštų paviršių ir galvos sutrenkimai. Kūdikiai gali nukristi nuo visų vietų, kur yra neatsakingai palikti. O tėvai kur tik neprisigalvoja jų paguldyti... Dažniausiai paguldo ant vystymo stalo arba lovos, bet, būna, atveža vaikų, nukritusių nuo šaldytuvų, spintelių, indų plovimo mašinų, palangių. Ne visada galioja pasakymas, kad kur palikai tokio amžiaus vaiką, ten ir rasi. Jie labai greit vystosi, vieną dieną – guli, kitą – jau verčiasi, tad negalima palikti nė sekundės tokio mažo vaiko vieno“, – pataria gydytoja.
Traumatologė sako, kad krisdami vaikai paprastai susimuša galvą, nes tai yra stambiausia ir sunkiausia kūno vieta, tad ji pirmiausia ir atsitrenkia į žemę. Taip pat šioje amžiaus grupėje po truputį prasideda nudegimai. „Vaikams pradedant sėdėti, tėvai, būna, pasisodina juos ant kelių, čia pat geria kavą ar arbatą, vaikutis makaluoja rankytėmis ir galiausiai apsipila karštu skysčiu“, – dažniausią vaiko nusideginimo situaciją įvardija gydytoja.
Traumatologė taip pat atkreipia dėmesį, kad vaikų oda plonesnė nei suaugusiųjų, tad nudegimą jie patiria daug greičiau: „Netgi pabuvimas saulėje naujagimiui, kurio odytė jautri ir plonytė, gali baigtis antro laipsnio nudegimu. Tam gali užtekti vos 15 minučių kaitrioje saulėje.“
Lopšelinukai nusidegina ir apsinuodija
„1–3 metų vaikai – pati rizikingiausia grupė, kalbant apie rimtesnius nudegimus. Minėto amžiaus vaikų su tokiomis traumomis sulaukiame dažniausiai. Vien tik į mūsų ligoninę patyrusių įvairiausių laipsnių nudegimų atvyksta 500–600 vaikų per metus. Iš jų apie trečdalis paguldomi į stacionarą, nes nudegimai būna sunkūs, gilūs, užima didelį odos plotą. Tokiu atveju vaikų laukia ilgas, skausmingas ir sudėtingas gydymas“, – sako traumatologė.
Šiai amžiaus grupei, pasak gydytojos, taip pat labai būdingi ir netgi yra viena iš mirties priežasčių – įvairūs apsinuodijimai: „Šio amžiaus tarpsnio vaikai siekia pažinti pasaulį, jau moka vaikščioti, stengiasi kuo daugiau paimti, pačiupinėti, deda visokių dalykų į burną – praryja daugybę daiktų, tai ir žaislų detalės, ir buitiniai skysčiai, ir baterijos iš įvairių žaidimų, prietaisų bei pultelių. Visa tai patenka į virškinamąjį traktą arba kvėpavimo takus, gali sukelti apsinuodijimą, pažeisti, nudeginti gleivinę, ir tai jau gana didelė problema.“
Darželinukų traumos nebūna labai sunkios, paaugliai susižeidžia sportuodami
„Nors darželinukai dūksta žaidimų aikštelėse, lipa ant tvorų, į medžius, bėga, griūva, lekia dviračiais, šiame amžiuje neįvyksta tiek daug sunkių traumų. Daugiau būna įvairių smulkių sužalojimų, tai nubrozdinimai, sumušimai, nedidelės žaizdelės, nelabai sunkūs kaulų lūžiai“, – pastebi gydytoja.
Mokykliniame amžiuje, pasak I. Sapagovaitės, vaikai, o ypač paaugliai, daugiausia nukenčia sportuodami: „Populiariausios sporto rūšys pagal traumas, ką mes matome, yra krepšinis ir futbolas. Na, o kurie neina į treniruotes, tie juk sėda ant dviračių, laksto paspirtukais, riedlentėmis. Kaip žinome, yra tokių, kurie važinėja ir ekstremaliai, vadinasi, nelabai atsargiai, tai neretai irgi baigiasi ne visai sėkmingai“.
Vasarą dažnos traumos – laužavietėse, liečiant kepsnines ir maudantis
Be tradicinių traumų vasarą, labai dažnai į ligoninę atvežama vaikų su rimtesnėmis traumomis, kai sužalojimai ne taip greit gyja, o, būna, lieka ir visam gyvenimui.
„Norėčiau pabrėžti vasarą vaikams būdingų skaudžių traumų priežastis: tai neatsargus elgesys laužavietėse, kepsninių lietimas ir maudymasis. Reiktų neleisti vaikams lakstyti po atšalusios laužavietės pelenus, nes žarijos labai ilgai rusena, ir nors gali atrodyti, kad paviršius jau užgeso, iš tikrųjų viduje dar karšta. Užtenka kelių sekundžių, kol vaikas per tas žarijas perbėga, ir gali nudegti, o juk jo oda plonesnė ir jautresnė. Padų nudegimas labai skausmingas, ilgai gyja, dažnai lieka ne tik randų, bet ir daugybė problemų ateityje“, – atkreipia dėmesį I. Sapagovaitė.
Santaros klinikų traumatologė pataria mažus vaikus atidžiai saugoti ir nuo karštų kepsninių bei šašlykų iešmų, kurie dažniausiai nudegina vaikų delniukus pačiupus (vyresniems – atsargiai elgtis su degiuoju skysčiu). Jų gydymas, kaip ir pėdų, labai skausmingas ir ilgas, su liekamaisiais reiškiniais.
„Noriu atkreipti tėvelių dėmesį ir į šokinėjimus į vandenį bei maudymąsi nežinomoje vietoje. To pasekmės gali likti visam gyvenimui: dažnai pažeidžiamos sausgyslės, stuburas, perduriamos kojos ant dugno esančių šakų, stiklų ar gelžgalių. Tai rimtos traumos, kurių galima išvengti neleidžiant vaikui šokinėti į vandenį, – taip apsaugosite, kad neatsitrenktų į dugną, plytas, medžio kelmus ar kitus daiktus, esančius po vandeniu. Nežinomosiose vietose – ežeruose ar upėse – gal ir įdomu bei malonu maudytis, bet ten, kur sunkiai prieinamas krantas, neparuošta poilsiavietė, yra didžiulė rizika sunkiai susižaloti“, – tėvus įspėja gydytoja I. Sapagovaitė, kasdien matanti daug traumuotų vaikų.
Pirmi veiksmai, atsitikus nelaimei
„Kad ir kokia trauma būtų – lengva ar sunki (vaikas nukrito, susižeidė, nudegė ar įsipjovė), yra keli pagrindiniai principai suteikiant pirmąją pagalbą: Pirmiausia reikia numalšinti skausmą – visais atvejais tinka šaltis ir beveik visais, išskyrus nudegimą, tinka imobilizacija. Tai turi būti padaryta visada“, – pabrėžia gydytoja traumatologė.
Gydytoja pastebi, kad labai dažnai vaikai atvežami klykiantys iš skausmo. „Tėvai labai nustemba ir rimtai klausia, ar galima vaikams duoti vaistų nuo skausmo. Atsakymas vienas – ne tik galima, bet ir privaloma, kad vaikas geriau jaustųsi. Mažam vaikiukui – žvakutė, vyresniam – sirupas, dar vyresniam – tabletės, jų pasirinkimo vaistinėse tikrai yra, tai gali būti ibuprofenas ar paracetamolis“, – pataria gydytoja.
Įpjautą, nudegusią, sumuštą, sulaužytą ar kitaip sužalotą vietą, pasak traumatologės, visada tinka šaldyti: sumažėja kraujavimas, skausmas, tinimas.
„Jeigu traumos rimtesnės, pavyzdžiui, avarijos metu vaikas buvo išmestas iš automobilio, jei krito iš aukšto medžio ar balkono ir guli be sąmonės ar nelabai gali atsikelti, o taip būna dažniausiai, nereiktų nei jo kelti, nei vartyti, nešioti ar kitaip judinti, kol atvažiuos greitoji, nes galimi įvairūs sunkūs sužalojimai, taip pat ir stuburo, kaklo pažeidimai. Vaikas turi gulėti taip, kaip nukrito. Jį, aišku, reiktų apkloti, kad nesušaltų, ir kiek įmanoma stengtis nejudinti kaklo bei nugaros“, – sako traumatologė.
Jeigu yra pažeista galūnė – ranka ar koja kreiva, aiškiai matote, kad ji deformuota, pavyzdžiui, nusisukusi į kitą pusę, gydytoja pataria netiesinti, tokioj padėty palikti, tik jei yra galimybė, paguldyti ant kieto horizontalaus paviršiaus (ar kitaip imobilizuoti) ir nejudinant laukti greitosios. Tada ir mažiau skaudės, ir bus ne taip smarkiai žalojami aplinkiniai audiniai. „Jei vaikas patyrė sunkią traumą, pvz., krito iš aukščio, ir guli be sąmonės, tėvai neretai nori po traumos vaiką priglausti prie savęs, paguldyti jį ant lovos ar tiesiog ant šono, kad būtų patogiau, kartais purto, bet to daryti nereiktų, būtina jį kuo mažiau judinti. Vienintelė situacija, kai reikia vaiką paversti ant šono, – kai jį pykina, kai vemia, jog neužspringtų“, – atkreipia dėmesį I. Sapagovaitė.
Kada skubėti į ligoninę
Kai yra kraujuojanti žaizda, nudegimas ar skauda, tinsta sumušta vieta, tėvai paprastai nedelsia atvežti vaiko į ligoninę, kaip sako gydytoja, taip pat nugriuvusius, ypač galvą sumušusius vaikus atveža iš karto po traumos, nieko nelaukdami, o tai yra per anksti, kai dar sunku vertinti, kokių skundų ar simptomų atsiras per artimiausias kelias valandas.
„Kasdien visų atvykusių vaikų neturime galimybės palikti ligoninėje stebėti. Jei traumos aplinkybės ar vaiko būklė kelia įtarimų, aišku, vienareikšmiškai jį pasiliekame ligoninėje. Visus kitus išleidžiame namo, nes juk, pripažinkime, – niekas nesiveržia ir nenori čia praleisti parą ar dvi vien dėl to, kad būtų stebimi. Nuraminti tėvai dažniau nori vežtis vaiką į namus, kur sava aplinka, patogiau, ramiau, saugiau, ir ten stebėti jo būklę“, – pastebi traumatologė.
Paklausus, ar reikia vos vaikui nukritus skubėti pas gydytojus, I. Sapagovaitė sako, kad į ligoninę tikrai nereikia bėgti tą pačią minutę: „Po nukritimo netgi patartina elgtis įprastai, tik kokias 3–4 val. vaiką stebėti, niekur nevykti. Jeigu vaikas tik ką nukrito, juk ir gydytojas iškart negalės atsakyti, kas bus po poros valandų, ar atsiras kokių nors simptomų, skundų. Atvykę į ligoninę, jūs tik pasikalbėsite su gydytoju ir važiuosite į namus daryti to, ką būtumėte darę ir šiaip.“
Svarbiausias kriterijus po traumos, sumušus galvą, pasak skyriaus vedėjos, – ar vaikas prarado sąmonę. Jeigu taip, būtina nedelsiant vykti į ligoninę. Jeigu ne, vaiką reikia nuraminti, duoti nuo skausmo vaistų ir žiūrėti, kas su juo vyksta artimiausias valandas. „Jeigu atsiranda akivaizdžių požymių, kad vaikui negerai, pavyzdžiui, tapo vangus, vemia, prasidėjo traukuliai, žinoma, iškart vykite į ligoninę. Jeigu neatsiranda, bent parą stebėkite vaiką“, – pataria gydytoja.
Į ligonines atvykusių vaikų būklė įvertinama spalvomis
Neretai tėvai, atvykę į ligonines, pyksta, kad jų vaikų greitai niekas neapžiūri, reikia ilgai laukti, nors atvyko anksčiau nei kitas ar neva jų vaikas labiau negaluoja. Gydytoja sako, kad Lietuvos ligoninėse atvykę visi vaikai jau kelerius metus registruojami įvertinus jų būklę, kai išmatuojami įvairūs gyvybiniai parametrai, įvertinama papildoma informacija. Šis atrankos principas veikia visose išsivysčiusiose šalyse – tiek ES, tiek Jungtinėse Amerikos Valstijoje, tiek Australijoje ir kitur, kad būtų išvengta pražiūrėjimo ar uždelsimo ir būtų laiku suteikta pagalba, kai skyriai užsikemša nuo pacientų kiekio.
„Įvertinus vaiko būklę, jam priskiriama spalva, pagal kurią aišku, per kiek laiko turi būti suteikta pagalba. Jeigu tai raudona, vadinasi, yra kritinė būklė ir vaikui reikia padėti čia ir dabar. Tad personalas pagalbą pradeda teikti nedelsdamas. Toliau – oranžinė spalva, tokiu atveju irgi reikia greitai reaguoti, pagalbą pradėti teikti per 10 min. Tuomet – paeiliui geltona, žalia ir mėlyna, kai skubios pagalbos poreikis vis mažesnis, vaikai gali palaukti ir vieną, ir dvi, ir tris valandas, – tiek, kol ateis jų eilė. O ji gali ateiti labai negreitai, jeigu prieš juos bus sunkesnių ligonių, kuriems reikia skubesnės pagalbos“, – paaiškina skyriaus vedėja.
I. Sapagovaitė sako, kad daugiausia pacientų atvyksta vakarais, kai jau nebedirba poliklinikos, o grįžę iš darbo tėveliai pamato, ką jų atžalos pasidarė per dieną, ir puola ieškoti pagalbos. Tuo metu priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriuje gali susidaryti spūstis, tad tenka greitai spręsti, kuriems iš pacientų suteikti pirmenybę. „Jeigu atvažiuoja daug ligonių ir jiems priskiriama viena spalva, t. y. jų būklė įvertinama vienodai, atsižvelgiama į tai, kaip įvyko trauma, kokios aplinkybės, kokie gali būti pažeidimai, nors šiuo metu jų nematyti ir vaiko būklė tuo metu gali atrodyti patenkinama“, – sako gydytoja.
Traumų lyderių penketukas fiksuojamas draudikų
„Tėvai yra linkę galvoti apie savo atžalų sveikatą, yra atsakingi ir noriai draudžia vaikus. Kiti dažniau pagalvoja apie draudimą po to, kai susiduria su traumomis, o jų didesnių ar smulkesnių ankstyvame amžiuje išvengti neįmanoma“, – pastebi BTA asmens draudimo rizikų vertintojas Andrius Žilėnas.
Paklausus, dėl kokių dažniausių traumų kreipiamasi į draudimo bendroves, vertintojas sako, kad, remiantis paskutinių dvejų metų statistika, TOP 10 traumos išlieka tos pačios, tik jos šiek tiek keičiasi pozicijomis: „Absoliutūs traumų lyderiai yra galvos, liemens, galūnių minkštųjų audinių pažeidimai, dėl kurių susidaro randų. Antroje pozicijoje – piršto lūžiai, trečioje – rimtesni čiurnos patempimai, reikalaujantys langetės ar gipso bei keleto savaičių priverstinio poilsio ant sofos“.
Stebint dažniausiai pasitaikančių traumų TOP 10, penkios pozicijos atitenka kojoms (čiurna, pėda, kelis) ir jų sužalojimams, rankoms – trys, randams – dvi.
Įvykių, pasak draudimo rizikos vertintojo, pasitaiko labai įvairių: nuo darant špagatą patemptų klubo raiščių iki skaldant malkas skridusios ir nosį prakirtusios atplaišos: „Traumos vietos ir laiko nesirenka, nutinka net ir labai netikėtose situacijose. Vaikai dažniausiai susižaloja žaisdami.“
A. Žilėnas sako pastebintis, kad labai dažnos traumos įvyksta buityje – ką nors pjaudamas aštriu įrankiu žmogus įsipjauna į ranką ir ją tenka siūti. Traumų magnetas – laiptai, ir nebūtinai jų turi būti šimtas, užtenka ir vieno, pavyzdžiui, žmogus eidamas iš namo terasos nukrito nuo laipto ir jam diagnozuotas blauzdos raumens patempimas. Taip pat nemažai sužalojimų įvyksta paslydus, tai – įvairūs galvos prakirtimai, raiščių patempimai bei galūnių lūžiai.
Drausdami vaiką užsiminkite, jei jis sportuoja
Paklausus, kokie būtų esminiai patarimai dėl vaikų draudimo ir į ką reiktų atkreipti dėmesį, kad ko nors nepraleistume, A. Žilėnas sako, kad pirmiausia labai svarbu susipažinti su draudimo sąlygomis ir išmokų lentele.
„Logika gana paprasta – kuo didesne draudimo suma draudžiamasi, tuo didesnės išmokos laukia traumos ar ligos atveju. Būtent draudimo suma ir lemia išmokų dydį. Be to, draudimo konsultantui svarbu paminėti, jei vaikas užsiima fizine veikla, lanko sporto būrelį, dalyvauja varžybose. Statistika rodo, jog draudžiant vaikus mažiau aktualios yra kritinių ligų (infarktas, insultas ir kt.), nedarbingumo rizikos (vaikams – neįgalumo), o traumų ir įvairių susirgimų pasitaiko dažniausiai“, – atkreipia dėmesį draudimo rizikų vertintojas.
A. Žilėnas priduria, kad asmens draudimo apsauga galioja ir užsienyje. Taip pat vaikai ir jų tėveliai gali jaustis saugūs prasidėjus vasaros stovyklų sezonui. Rengiantis stovyklauti nereikia rūpintis papildomu draudimu, jei jau esate apsidraudę.