Atvykęs prie upės Modestas jau randa smaksančių žvejų. „Čia visada kažką sutiksi, vienas nepažvejosi“, – populiarią vietelę tituluotas žvejys.
Modestas ir Mindaugas pasiryžę gaudyti žuvį vienodu jauku ir dugnine meškere (fideriu). Modestas yra šios žūklės tipo Lietuvos čempionas.
Pirmas punktas – šėryklėlė. „Čia mums užteks 60–80 g svorio šėryklėlių, toli nemesim – apie 20 m. Šėryklų tipų yra labai daug, priklausomai nuo jų dydžio, medžiagos, iš kurios pagamintos, bei dizaino“, – aiškina vyras ir nusprendžia rinktis atvirą šėryklėlę su ragiukais, kuriuos pataria užlenkti.
Startinis žingsnis – jaukinimas: veiksmas atliekamas didesne šėrykla, o paskui jau žuvys gaudomos mažesne. Jaukinimo tikslas – „apgaudyti“ kaimyną, greičiau prisikviesti žuvis pas save. Masalas pasirenkamas įprastinis – musių lervos, kurios dar vadinamos dzikais, ir uodo trūklio lervų (matylių), kuriomis žuvys dažniausiai minta.
„O kad būčiau pranašesnis nei Mindaugas, prie jauko pridėsiu papildo, kurio įsigijau „Norfoje“, – atskleidžia Modestas ir parodo du maišiukus šio gėrio.
Šėryklos paskirtis – privilioti ir išlaikyti žuvį. Todėl Modestas susmulkina lervas, kad šios paskleistų kvapą, ir žuvys imtų plaukti norimon vieton. Tą lervų košę deda į jauką ir viskuo prikemša šėryklėlės induką. Žinoma, ne vieną – pats Modestas sako, kad pamėto jų 10–13 vienetų. Dugninė meškerė – 3,9 m ilgio, kotas tvirtesnis, nes žvejojama upėje, ne ežere. Šėryklėles reikia stengtis mesti į tą pačią vietą.
Modestas pasakoja, o Mindaugas jau traukia pirmą laimikį. M. Atmanavičius paaiškina, kad pirmiausia į jauką sureaguoja mažesnės žuvys, o paskui jau ateina eilė kabliuką praryti ir didesnėms. Užkimba gražuolis karšis.
Kurio žuvis didesnė ir ar pavyko Modestui įveikti Mindę? Sužinosite pasiūrėję siužetą.