Daugiau nei prieš dešimtmetį Delfi portale sukurta rubrika „Grynas“ narstė daugybę aplinkosaugos problemų ir padėjo inicijuoti ne vienos tuo metu aktualios problemos sprendimą. Matant poreikį aktyviau kalbėti aplinkosaugos ir tvarumo tema, natūraliai sekė kitas žingsnis – „Verslo požiūrio“ projektas, kuriame įmonių vadovai bei organizacijų atstovai dalinosi gerosiomis praktikomis bei patirtimis ruošiantis žengti tvarumo link. Prieš trejus metus Delfi startavo „Tvari Lietuva projektas“ – atskira platforma, kurioje skirtingos tvarumo temos surinktos vienoje vietoje.
„Visas šis turinio kūrimas ir dėmesys tvarumo temai skatino ir mus pačius daugiau galvoti apie savo elgesį – ką darome, kodėl tai darome, ką galime keisti savo elgesyje. Taigi teigiami pokyčiai į mūsų organizaciją atėjo labai organiškai, iš pačių mūsų darbuotojų“, – sako S. Meškauskaitė-Stepšienė.
Keliaujančių į darbą nuosavu automobiliu – dauguma
Ar kada domėjotės, kiek CO2 išmeta automobiliai? Europos aplinkos agentūros duomenimis, lengvieji automobiliai yra didžiausi teršėjai, atsakingi už 60,6 proc. kelių transporto išskiriamo CO2 kiekio.
„Tam, kad suprastume, kiek patys esame susiję su transporto daroma įtaka aplinkai, pirmiausia turėjome atlikti CO2 emisijų skaičiavimus. Tai leido mums suprasti, kuriose srityse darome didžiausią poveikį aplinkai. Tikriausiai nenustebinsiu pasakydama, kad 70 proc. mūsų poveikio aplinkai yra iš skaitmeninio pėdsako, tačiau jo mažinimui mums labai svarbus santykis su trečiosiomis šalimis, o tokie pokyčiai neįvyksta per vieną dieną. Likęs 30 proc. – dalykai, kuriais kiekvienas iš mūsų daro poveikį aplinkai asmeniškai“, – pasakoja S. Meškauskaitė-Stepšienė.
Iš minėtų 30 proc. net 8 proc. išskiriamo CO2 kiekio sudaro transportas – kelionės į darbą ir iš jo, verslo kelionės bei asmeninis transportas. Analizuojant 2022 metų duomenis paaiškėjo, kad daryti pokytį šioje srityje nėra sudėtinga, mat būdų, kaip mažinti transporto išskiriamo CO2 kiekį yra įvairių – pavyzdžiui, pirkti ar nuomotis tvaresnius automobilius, rinktis ne oro transportą, o aplinkai draugiškesnes alternatyvas.
Sudėtingiau yra išspręsti asmeninio transporto problemas. Delfi apklausa parodė, kad 2022 metais 55 proc. darbuotojų į darbą keliavo nuosavu automobiliu, 19 proc. rinkosi viešąjį transportą, o 26 proc. keliavo kitu netaršiu transportu – dviračiu, paspirtuku ar pėsčiomis.
„Nors metai dar pilnai nesibaigė, jau galime pasidalinti ir 2023 metų skaičiais. Iš tiesų per metus laiko esminių pokyčių asmeninių kelionių automobiliu srityje neįvyko, tačiau kelionės netaršiu transporto išaugo 5 proc., o kelionės viešuoju transportu atitinkamai sumažėjo“, – skaičiais dalinasi S. Meškauskaitė-Stepšienė, pastebinti nuosekliai augantį darbuotojų sąmoningumą ir norą keisti savo įpročius.
Keisti požiūrį į keliavimo įpročius padeda ir darbovietėje taikomos gerosios praktikos – galimybė dirbti nuotoliniu būdu, fizinei bei emocinei sveikatai skiriamas dėmesys, įvairios skatinamosios priemonės ir suteikiamos galimybės rinktis alternatyvų aplinkai draugiškesnį transportą.
„Kuomet prieš 7 ar net daugiau metų įsigijome paspirtukus, atrodė šiek tiek keista – nebuvome tikri, kad šis sprendimas tikrai pasiteisins. Tačiau dabar jau matome, kad ši transporto priemonė aktyviai naudojama mūsų kasdieniame darbe ir tampa puikia alternatyva asmeniniam automobiliui, kuomet reikia keliauti netolimus atstumus, – pasakoja S. Meškauskaitė-Stepšienė ir pastebi, kad pokyčių tasai būtina nuolatinė komunikacija organizacijos viduje. – Siekdami daryti pokytį, ateityje planuojame dar daugiau mokymų, pagalbinių priemonių bei žaidybinių elementų, padedančių žengti sveikesnio, labiau subalansuoto, tvaresnio gyvenimo keliu.“