Savo pranešime M. Ąžuolas papasakojo, su kokiomis pamokomis ir iššūkiais „DPD Lietuva“ susiduria, siekdama tvarių veiklų tęstinumo siuntų pristatyme bei ką įmonei pavyko pasiekti per pastaruosius metus.
Transporto sektoriuje CO2 emisijos sparčiai auga
Anot jo, globalios tendencijos transporto sektoriuje išlieka pozityvios.
„Aktyviai vystomos elektromobilių baterijų perdirbimo technologijos, vis dažniau kalbame apie žaliąją energetiką. Džiugu, kad per pastaruosius dvejus metus investicijos į žaliąją energetiką viršijo investicijas į iškastinį kurą“, – sakė jis.
Tačiau nors Europos Sąjunga rengia įstatyminius reguliacinius pokyčius tvarumo srityje, o valstybės investuoja į multimilijardinius projektus tvaraus transporto vystymui, priemonės, kurias turime šiandien, nėra pakankamos.
„Nuo 1990-ųjų ES pavyko sumažinti CO2 emisijas visuose pagrindiniuose sektoriuose, tačiau emisijos transporto sektoriuje vis dar sparčiai auga. Vien tik nuo 2021-ųjų iki 2022-ųjų CO2 emisijos išaugo beveik per 5 proc.“, – patikino M. Ąžuolas.
Pranešėjo teigimu, šiuo metu „DPD Lietuva“ yra išsikėlusi aiškų tikslą – siekti nulinės CO2 emisijos iki 2040-ųjų.
Planuose – daugiau elektromobilių
„Džiaugiamės, kad esame pirmoji siuntų pristatymo tarnyba pasaulyje, kurios klimato tikslai yra patvirtinti mokslu. Esame apsibrėžę keturias dekarbonizacijos priemonių kategorijas, į kurias įeina mūsų autoparko elektrifikacija, alternatyvių degalų integracija, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas“, – paaiškino M. Ąžuolas.
Šiuo metu „DPD Lietuva“ siuntų pristatymo veikloje vyrauja trečiosios apimties emisijos (Scope 3), kurios sudaro 96 proc. visų emisijų.
Didžiąją dalį „DPD Lietuva“ CO2 emisijų sudaro pirmosios mylios pristatymas, kai siunta yra atsiimama iš gamintojo arba prekybos partnerio, bei paskutiniosios mylios pristatymas, kai siuntą iš paštomato atsiima pats gavėjas.
Šiuo metu bendrovei priklauso 60 elektromobilių, kurie leidžia sutaupyti apie 270 tonų CO2 per metus.
„2024-iesiems planuojame įsigyti dar 20 elektromobilių ir plėsti savo pristatymo geografinį žemėlapį į kitus didžiuosius miestus“, – minėjo jis.
Taip pat didžioji dalis suvartojamos energijos „DPD Lietuva“ pastatuose yra iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
M. Ąžuolas nurodė, kad per pastaruosius ketverius metus jie leido įmonei sumažinti CO2 pėdsaką 10 proc.
Tvarumas įprasmina veiklą
Taip pat šiuo metu įmonei priklauso 320 paštomatų. Pastaruosius ketverius metus jų skaičius išaugo tris kartus.
„Vienas paštomatas per metus gali sutaupyti apie 2,9 tonas CO2 emisijų, jei žmogus atsiima siuntą kombinuodamas savo kelionę. Pavyzdžiui, vykdamas į prekybos centrą apsipirkti“, – paaiškino jis.
M. Ąžuolas atliko „DPD Lietuva“ darbuotojų apklausą – net 85 proc. jų žino apie tvarumą ir žino aiškias veiklas, ką įmonė veikia tvarumo srityje.
„Viena pagrindinių darbuotojų išskirtų tvarumo naudų yra mūsų suinteresuotų šalių poreikių patenkinimas. Darbuotojai jaučiasi, kad per tvarumo veiklas rūpinamasi jų darbo sąlygomis, sveikata, gerove. Taip pat darbuotojams patinka dirbti tokioje įmonėje, kuri yra socialiai atsakinga – tai įprasmina jų darbą dar labiau“, – sakė jis.
Elektromobilių ribotumai
M. Ąžuolas tikino, kad „DPD Lietuva“ išlieka lyderiais tvaraus pristatymo segmente tarp siuntų pristatymo įmonių Lietuvoje.
„Jau dabar sostinėje 50 proc. mūsų autoparko yra elektrifikuotas. Jei pažvelgsime į nuvažiuotų kilometrų dalį elektromobiliais, šis rodiklis Vilniaus apskrityje siekia 24 proc., o visoje Lietuvoje – 5 proc.”, – pateikė pavyzdžių pranešėjas.
Tačiau papildomų iššūkių jiems kyla dėl to, kad ne visas siuntas galima pristatyti elektromobiliais dėl tam tikrų temperatūrinių sąlygų. Taip pat ribotos elektromobilių naudojimo galimybės mažesniuose miestuose ar didesnių miestų priemiesčiuose dėl trūkstamos įkrovimo infrastruktūros.
Be to, naujas elektrinis mikroautobusas kainuoja apie 60 tūkst. eurų, o naujas dyzelinis – apie 31 tūkst. eurų.
„Dėl išaugusių palūkanų, investuojant į elektromobilius ne visada gaunamas palankios sąlygos iš bankų“, – pridūrė M. Ąžuolas jis.
Taip pat šaltuoju metų laikotarpiu naudojantis elektromobiliu padidėja elektros energijos sąnaudos apie 30 proc. bei sumažėja rida iki 50 proc.
„Mūsų pačių kurjeriai pamini, kad šventiniu laikotarpiu siuntų išvežiojimas elektromobiliais tampa šiek tiek sudėtingesnis“, – sakė jis.
„Breathe“ projektas – dovana Vilniui
Kitas „DPD Lietuva“ pavyzdinis tvarumo projektas yra pavadinimu „Breathe“, kuris įgyvendinamas Vilniaus mieste. Esminis jo tikslas – atkreipti dėmesį ne tik į klimato kaitos problematiką, bet ir į tokius iššūkius, kaip oro tarša bei kartu padėti savivaldai dirbti prie šių temų.
„Dar praeitais metais įsirengėme keturiasdešimt oro kokybės matavimo sensorių – daugelis jų įdiegti ant mūsų elektromobilių. Tai yra dovana miestui – mes teikiame duomenis apie kietųjų dalelių koncentraciją ore“, – paaiškino M. Ąžuolas.
Naudojantis matavimo sensorių duomenimis, galima parengti išsamius oro kokybės matavimo žemėlapius, kurie gali būti panaudojami kaip ekspertinė priemonė, pavyzdžiui, įrengiant mažos emisijos zonas mieste. Tuomet kiekvienas miesto gyventojas galėtų sužinoti kietųjų dalelių koncentracijos lygį esamoje vietoje.
Kaip tvarumo principus diegti verslui?
Pasak M. Ąžuolo, yra trys kategorijos, kurios leidžia užtikrinti tvarumą versle.
Pirmoji – tvarių iniciatyvų valdymas, kai verslai paruošia tvarumo strategiją, numato aiškius tvarumo lūkesčius, atsižvelgia į esamą reguliacinį klimatą.
Antroji kategorija – vertės optimizavimas. Tai apima kokybinių rodiklių įvertinamą ne tik per finansinę prizmę, bet ir naudą įvairioms suinteresuotoms šalims bei ilgalaikės vertės kūrimą bendruomenei.
Paskutinė kategorija – priemonių įvertinimas. Svarbu nuspręsti, ką su turimais resursais, kompetencija ir patirtimi galima nuveikti tam, kad pavyktų prisidėti prie pagrindinių socialinių, ekonominių ir ekologinių problemų sprendimo.