Ekologijos tema skiepijama nuo mažens
Marko pažintis su tvarumu, kaip jis pats pasakoja, prasidėjo Dzūkijos miškuose. „Užaugau Dzūkijos miškų apsupty, todėl ir ekologijos temos buvo skiepijamos jau nuo mažens – su šeima dažnai leisdavome laiką gamtoje, prie ežerų. Dar mokykloje per pirmas geografijos pamokas supratau, kad užaugęs norėsiu dirbti su urbanistikos ir ekologijos temomis, o būdamas devynerių namuose pasikabinau pirmąjį pasaulio gamtinį žemėlapį“, – pasakojo Markas.
Anot jo, dažnai tvarumo specialistu Lietuvoje tampama persikvalifikavus iš kitos specialybės arba prasiplėtus atsakomybių sritims karjeros eigoje, bet Marko atveju buvo kitaip. „Mano profesinis kelias nuo pat pradžių buvo orientuotas į tvarumą. Siekdamas tikslinio tvarumo išsilavinimo, pasirinkau studijas tęsti užsienyje. Didžiojoje Britanijoje įgijau geografijos ir urbanistinio planavimo bakalaurą, o Švedijoje – aplinkosaugos valdysenos ir politikos magistrą“, – sakė pašnekovas.
Tvarumo ir ekologijos principais jis stengiasi vadovautis ne tik darbe, bet ir asmeniniame gyvenime. „Prieš daugiau nei trejus metus atsisakiau mėsos produktų ir iki šiol nevairuoju automobilio. Save stengiuosi realizuoti ir per įvairias savanorystės veiklas, kurios skatina socialiai atsakingą ir tvarią veiklą, bendruomeniškumą“, – pasakojo specialistas.
Sėkmingi projektai
Savo įmonėje Markas yra atsakingas už tvarumo projektus. Jis džiaugiasi, kad sėkmingai įgyvendintų idėjų buvo ne viena. „Kaip pavyzdį išskirčiau sėkmingą elektromobilių eksploataciją. Dar 2021 m. į Vilniaus gatves išriedėjo 60 „DPD Lietuva“ elektromobilių siekiant mūsų klientams pristatyti siuntas su mažiau taršiomis transporto priemonėmis. Tai buvo 2 mln. eurų investicija, kuri atnešė daugybę naudų: aktyviai mažiname savo autoparko CO2 emisijas, realizuojame ilgalaikius įmonės tvarumo tikslus, o patys elektromobiliai – patogesnė ir priimtinesnė darbo priemonė mūsų kurjeriams. Nors atsiranda papildomų iššūkių, elektromobilių plėtrą žadame tęsti, nes tai yra investicija, kuri padeda sumažinti mūsų poveikį aplinkai ir kuria pridėtinę vertę įmonei bei mūsų suinteresuotoms šalims“, – pasakojo pašnekovas.
Anot jo, tvarumo projektų sėkmė priklauso nuo daugybės faktorių ir aplinkybių, bet svarbiausia yra apsibrėžti, ką tvarumas ir tvarus projektas reiškia pačiai įmonei ir suinteresuotoms šalims, koks socialinis, ekonominis ir aplinkosauginis poveikis daromas aplinkai. „Tada galima mąstyti apie projektų turinį ir prioretizuoti veiklas. Kita svarbi dalis yra suprasti, kokią pridėtinę vertę kuria tvarumo projektas, tai nebūtinai turi būti finansinė vertė – kalbame apie geresnes darbo organizavimo sąlygas, efektyvesnius procesus, darbuotojų motyvaciją ir įtrauktį, konkurencinį pranašumą. Dar pabrėžčiau darbuotojų įsitraukimą į tvarias veiklas ir edukaciją šia tema. Organizacinė kultūra, orientuota į tvarumą, padeda užtikrinti nuoseklų ilgalaikių strateginių tikslų siekimą, o kiekvienas darbuotojas tuomet gali tapti tvaraus projekto ambasadoriumi“, – teigė specialistas.
Jis džiaugiasi, kad žmonių suvokimas apie tvarumą išties keičiasi. „Jei ankščiau tvarumas buvo suprantamas kaip ekologinė veiklos sritis, dabar vis daugiau žmonių pradeda suprasti tvarumo sąvokos kompleksiškumą – atsigręžiame į socialinius ir valdysenos elementus. Didesnį dėmesį į tvarumo veiklas atkreipia ir mūsų klientai bei jaunesnės kartos darbuotojai“, – sakė M. Ąžuolas.
Tvaresnis judėjimas
Paklaustas, kokius didžiausius iššūkius mato tvarumo srityje, jis teigė, kad viena pagrindinių probleminių sričių, kalbant apie klimato kaitos švelninimą pasaulyje ir Lietuvoje, yra transporto sektorius. „Transporto sugeneruojamos CO2 emisijos sudaro apie penktadalį emisijų globaliu mastu. Miestų transporto emisijos Europoje irgi nesumažėjo tiek, kiek tikėtasi, o kai kuriais atvejais netgi augo, nepaisant to, kad nuo 1990 m. iki 2022 m. ES pavyko sumažinti bendrą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 32 proc. visuose pagrindiniuose sektoriuose. Be to, pastebimas transporto poreikio augimas. Nuo 2000 m. automobilių transportas ES miestuose išaugo daugiau nei 18 proc., o prekių transportavimui skirtas krovininis transportas – 22 proc. Tai natūraliai sukelia papildomus neigiamus socialinius ir aplinkosauginius poveikius. Lietuvoje, transportas irgi yra pagrindinis CO2 emisijų šaltinis, o miestai dažnai susiduria ir su kitais transporto sukeltais iššūkiais – oro ir triukšmo tarša, eismo spūstimis“, – sakė pašnekovas.
Anot jo, nėra tikslinga sakyti, jog tvarumas siekia mažinti judėjimą automobiliu. „Darnaus judumo arba tvaraus transporto esmė – atliepti visuomenės mobilumo poreikius ir užtikrinti, jog judėjimas visomis transporto priemonėmis būtų prieinamas ir patogus gyventojams. Dažnu atveju, darnaus judumo filosofijos branduolyje nugula siekis vystyti mažiau taršų ir ekologiškesnį transportą, kuris teikia naudas ne tik aplinkai, bet ir visuomenei“, – sakė specialistas.
Tvaresnio judėjimo projektai įgyvendinami daugybėje Europos miestų. Anot M. Ąžuolo, taikomos įvairios priemonės, kurios skatina darnų judumą miestuose. „Keletas pagrindinių ir pasikartojančių kelių transporto dekarbonizacijos miestuose priemonių yra susijusios su trimis veiklos sritimis:
- Technologinis transporto priemonių gerinimas (pvz., gaminami naujos kartos automobiliai, kurių išmetamas CO2 kiekis yra mažesnis);
- Naudojamo kuro kokybės gerinimas (pvz. didinamas degalų efektyvumas)
- Ekologiškesniam transportui pritaikytos infrastruktūros plėtra (pvz. viešojo transporto stotelės, dviračių takai, elektromobilių įkrovimo stotelės ir t.t).
Žinoma, šios veiklos kryptys yra atliepiamos per įvairias politines ir administracines priemones savivaldos lygmenyje, o didelę įtaką darniam judumui turi ir socialiniai aspektai: gyventojų požiūris ir keliavimo įpročiai“, – baigdamas pokalbį teigė pašnekovas.