Ar tvarumas versle tikrai apsimoka?
Apklausos rodo, kad net 88 proc. pasaulio įmonių teigia pajutusios spaudimą iš išorinių suinteresuotų šalių imtis tvarumo iniciatyvų, ypatingai klimato kaitos srityje. Tai, kad jaučia poreikį imtis realių tvarumo iniciatyvų, teigia ir beveik 50 proc. įmonių Lietuvoje.
Kaip pastebi Dr. Gintė Jonkutė-Vilkė, įtakos tam turi ne tik verslo atstovų, bet ir vartotojų sąmoningumo padidėjimas – apklausos rodo, kad daugiau nei pusė vartotojų pastaruoju metu rinkosi tvarius produktus ir tvarias paslaugas, o didžioji dalis respondentų už tai sutiko sumokėti didesnę kainą. Panašios vartotojų poreikių tendencijos stebimos ir Lietuvoje – vis daugiau jų tvarumą įvardija kaip vieną iš svarbių kriterijų renkantis produktą ar paslaugą.
Svarbių aspektų, skatinančių verslą žengti tvarumo kryptimi, yra ir daugiau. Svarią reikšmę turi teisinis reguliavimas, tiekėjų bei partnerių lūkesčiai, taip pat finansinių įstaigų spaudimas, mat tvarumas yra vienas iš svarbių kriterijų vertinant įmonės galimybes skolintis ar gauti lėšų investicijoms.
Nors tvarumo kryptis reikalauja nemenkų pokyčių įmonės viduje, tai gali būti teisingas sprendimas ne tik socialine, bet ir finansine prasme. Skaičiuojama, kad įmonės tvarumas jos veiklos pelningumą gali padidinti net iki 60 proc. Tvarumo kryptis leidžia sumažinti įmonės kaštus, padidinti galimybes pritraukti investuotojus ir gauti kreditus verslui palankesnėmis sąlygomis, paprasčiau dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
Tuo pačiu tvarumas kuria geresnį verslo įvaizdį, suteikia konkurencinio pranašumo, mažina reputacijos riziką, didina tiekėjų ir partnerių pasitikėjimą, suteikia galimybę pritraukti ir išlaikyti geriausius specialistus.
Verslas ruošiasi naujai direktyvai
Siekdama pagerinti pinigų srautą tvariai veiklai visoje Europos Sąjungoje, Europos Komisija 2021 m. balandžio 21 d. priėmė plataus užmojo ir išsamų Tvarių finansų paketą. Viena iš siūlomų priemonių pakete yra Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyva (CSRD).
Tai naujas ES teisės aktas, įpareigojantis visas, į direktyvos apimtis patenkančias įmones, reguliariai skelbti ataskaitas apie savo veiklos poveikį aplinkai, žmogui ir socialiniai sričiai. Tai padeda investuotojams, vartotojams, politikos formuotojams ir kitoms suinteresuotosioms šalims įvertinti šių įmonių nefinansinius rezultatus.
„Kalbant apie teisinį reguliavimą tvarumo srityje, CSRD šiuo metu skiriamas ypatingas dėmesys, mat ši direktyva palies daugiau nei 50 tūkst. ES įmonių. Direktyvos tikslas – sukurti vieningą ataskaitų teikimo sistemą, galimybę lengvai palyginti duomenis tarpusavyje – tiek pačios įmonės viduje, tiek tarp skirtingų įmonių, o taip pat siekti, kad įmonių tvarumo ir finansinė atskaitomybė įgytų vienodą svarbą“, – sako Dr. Gintė Jonkutė-Vilkė.
Direktyvai įgyvendinti šių metų liepos pabaigoje išleisti ir pirmieji standartai (ETAS). Du standartai priskiriami bendriesiems reikalavimams, likę priskirti teminiams standartams – aplinkosauginiams, socialinės atsakomybės ir valdysenos.
Jau ateinančiais 2025 metais už praėjusius finansinius metus pagal šią direktyvą turės atsiskaityti didelės viešojo intereso įmonės, kurios ir iki šiol teikė tvarumo ataskaitas pagal Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvą. 2026 metais naujoji direktyva palies taip pat ir dideles įmones ar jų grupes, kurios atitiks du iš trijų kriterijų: turės daugiau nei 250 darbuotojų, turės didesnę nei 50 milijonų eurų apyvartą ar didesnę nei 25 milijonų eurų turto vertę.
Nuo ko pradėti kelią tvarumo link
„Svarbu suprasti, kad net ir tos įmonės, kurios nepateks į direktyvos taikymo ribas, vis tiek sulauks didesnio spaudimo iš savo tiekėjų bei verslo partnerių atskleisti informaciją, susijusią su jų tvarumo veikla“, – sako Dr. Gintė Jonkutė-Vilkė ir planuojantiems įmonės tvarumo strategiją, rekomenduoja laikytis 5 žingsnių programos.
Pirmasis žingsnis – esamų tvarumo praktikų įmonėje įvertinimas ir geriausių pasaulinės tvarumo praktikos pavyzdžių analizavimas įmonės veiklos sektoriuje. Vertinga pasidomėti ir tuo, kokias tvarumo praktikas vykdo konkurentai, tiekėjai bei partneriai – tai leis identifikuoti įmonėje esančias tvarumo spragas ir galimybes.
Antrasis žingsnis – suinteresuotų šalių svarbos nustatymas ir jų įtraukimas į komunikacijos planą, lūkesčių identifikavimas. Suinteresuotos šalys gali būti įmonės investuotojai ir akcininkai, klientai, tiekėjai, darbuotojai bei kiti, priklausomai nuo įmonės veiklos specifikos.
Trečiasis žingsnis – tvarumo aspektų reikšmingumo vertinimas. Kuriant tvarumo strategiją, pirmiausia reikėtų susidaryti potencialiai reikšmingų tvarumo aspektų sąrašą, o tuomet atlikti tvarumo aspektų reikšmingumo vertinimą. Tam siūloma naudoti dvigubo reikšmingumo principą, pagal kurį kiekvienas tvarumo aspektas vertinamas pagal jo poveikį aplinkai ir finansinę reikšmę.
Ketvirtas žingsnis – įmonės tvarumo strategijos rengimas. Šiuo atveju svarbu pasirinkti konkrečius, realistiškus ir pamatuojamus tikslus, kurie turėtų būti susieti su įmonei reikšmingais JT Darnaus vystymosi tikslais bei įmonei reikšmingiausiais tvarumo aspektais. Rengiant veiksmų įgyvendinimo planą, svarbu priskirti atsakomybes ir nusibrėžti aiškius terminus bei bazinius metus, su kuriais bus lyginama įmonės tvarumo pažanga ateityje. Šiuo atveju svarbu pabrėžti, kad įmonės tvarumo strategija negali būti atsieta nuo įmonės bendros verslo strategijos.
Penktas žingsnis – įmonės tvarumo ataskaitos rengimas. Iš anksto apgalvokite sistemą, kaip įmonės duomenys bus gaunami, renkami, kaupiami ir analizuojami, taip pat pasirinkite standartus ar gaires, pagal kurias ataskaita bus rengiama. Pati populiariausia – Pasaulinė atskaitingumo iniciatyva (Global Reporting Iniative, GRI). Jei įmonė patenka į naujosios direktyvos reikalavimus, naudotis reikėtų ETAS.