Kiekvieno žmogaus organizme yra blastų, t.y. nesubrendusių kaulų čiulpų ląstelių, kurie sveikame organizme diferencijuojasi į normalias kraujodaros ląsteles – leukocitus, eritrocitus, trombocitus. Sergant ūmine leukemija, blastai praranda galimybę diferencijuotis, lieka nesubrendę ir ima labai greitai daugintis, kauptis kaulų čiulpuose. Šios nesubrendusios ląstelės išstumia normalias kraujo gamybos ląsteles ir tai lemia jų sumažėjimą. Taigi ūminės leukemijos atveju vyrauja nesubrendusios kraujo ląstelės – blastai. Ūminė leukemija yra piktybinė, greitai progresuojanti kraujodaros sistemos liga.
Man yra nustatyta lėtinė leukemija – lėtai progresuojanti piktybinė liga, nuo ūminės leukemijos skiriasi dar ir tuo, kad jos metu vyrauja labiau subrendusios kamieninės ląstelės. Šios ligos atveju kamieninės kaulų čiulpų ląstelės nepraranda gebėjimo diferencijuotis ir išsivysto į visas morfologines, struktūrines leukocitų grandis su tam tikrais brendimo sutrikimais, tačiau kartu taip pat nepaliaujamai dauginasi ir kaupiasi. Dėl to sergančio lėtine leukemija kraujyje daugėja leukocitų, taip pat gali didėti trombocitų, t.y. krešumo ląstelių, skaičius, didėja blužnis, kepenys. Žinau ir tai, kad kai kuriais atvejais lėtinė leukemija gali ilgai nepasireikšti jokiais simptomais,
Gydytoja man minėjo, kad per metus Lietuvoje diagnozuojama apie 1500 naujų kraujo vėžio atvejų. Mūsų šalyje yra apie 300 žmonių sergančių lėtine mieloleukemija ir apie 1300 sergančių lėtine limfoleukemija.
Tikslios priežastys, kodėl susirgau, nėra aiškios, tačiau žinoma, kad liga nėra paveldima. Leukemijos išsivysto dėl įgytų kraujodaros ląstelių genetinių pažeidimų. Kodėl įvyksta šie pažeidimas, intensyviai tyrinėjama. Manoma, kad kraujo vėžio ligoms rastis įtakos turi:
- natūrali ir nenatūrali radiacija;
- cheminės medžiagos (pvz., benzolas, herbicidai, kt.);
- paveldimi chromosomų pokyčiai, pvz., sergančiųjų Dauno sindromu rizika didesnė;
- elektromagnetinio lauko poveikis;
- netinkama mityba ir mažas fizinis aktyvumas.
Nustatyta, kad lėtinės limfoleukemijos rizika 3–4 kartus didesnė tiems, kurių pirmos eilės giminaičiai sirgo šia liga. Organizmo senėjimas taip pat didina genetinių pažaidų riziką.
Mano patarimai kitiems – kada reikia sunerimti?
Atminkite, kad ligos pradžioje dažniausiai žmonės jokių negalavimų nejaučia. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tokius organizmo siunčiamus signalus, kaip:
- bendras silpnumas,
- nuovargis, kuris nepraeina ir pailsėjus;
- svorio netekimas;
- gausus prakaitavimas, ypač naktį;
- karščiavimas be aiškios priežasties;
- skausmas ar pilnumo jausmas po šonkaulių lanku (dėl padidėjusiu kepenų, blužnies);
- apetito netekimas, virškinimo sutrikimai;
- padidėję, tačiau neskausmingi kaklo, pažastų ar kirkšnies limfmazgiai;
- dažnai pasikartojančios infekcijos, dėl susilpnėjusios imuninės sistemos;
- dusulys, fizinio krūvio netoleravimas (dėl mažakraujystės);
- lengvai atsirandančios kraujosruvos odoje, kraujavimas iš nosies, dantenų (dėl mažo trombocitų skaičiaus).