Darinuką aptiko sutuoktinis

„Vieną vakarą kartu su vyru išsitiesę ant sofos žiūrėjome televizorių, kai jis, užmetęs ranką man ant pilvo, po krūtine pajuto kažkokį kietą darinuką. Pasakiau, kad tai greičiausiai šonkaulis, bet kažkodėl pasidarė neramu ir filmo toliau žiūrėti negalėjau. Nubėgau į vonią ir prieš veidrodį apžiūrėjau krūtis. Nieko įtartino nepamačiau.

Tada atsiguliau į lovą ir užčiuopiau kietą vynuogės dydžio darinuką. Kitą dieną nuėjau pas šeimos gydytoją ir ji nusiuntė pas onkologą. Buvo atlikta echoskopija, mamografija, paimta biopsija. Baisiausia buvo nežinia, laukimo laikas. Bandžiau sau įteigti, kad pikta liga mane aplenks, nes mano šeimoje niekas (nei mama, nei senelė, nei tetos) nesirgo onkologinėmis ligomis.

Krūtų patikra

Per tą laiką, kol laukiau tyrimo rezultatų, visur ieškojau informacijos apie krūties vėžį, apie jo diagnostiką ir svarbiausia – apie gydymą bei pasveikimo tikimybę. Deja, bet pasitvirtino blogiausia prognozė – tapau viena iš 8 moterų (radau statistinių duomenų), kurioms per gyvenimą pasireiškia krūties vėžys.

Ligos pradžia – 2013 m. rugsėjis, man tuomet buvo 41-eri. Liga buvo progresavusi, III stadijos. Tad iš pradžių buvo paskirta chemoterapija, po to operacija, po to vėl chemoterapija, po to švitinimas ir hormonų terapija. Informacijos ieškojau visur: kiekvienas surastas straipsnis buvo perskaitytas, kiekvienas forumas aplankytas", – savo istorija dalinasi Danguolė.

Domėjosi, kas gali padėti

„Susirgusi praėjau visas stadijas, kurias praeina žmogus, kuriam diagnozuotas vėžys. Buvo ir išgąsčio, šoko, panikos, neigimo. Po to aprimau, supratau, kitaip nebus.

Akistatoje su liga, su mirties grėsme (juk liga buvo nustatyta progresavusi, meluočiau, jei sakyčiau, kad mintys apie mirtį nelindo į galvą) pasižadėjau, jog darysiu viską, kad pasveikčiau. Gydymą pakėliau sunkiai. Per ilgą gydymosi laiką buvo visokių minčių ir nuotaikų: kad galiu neištverti gydymo, nes buvau išsekusi, be jėgų, pykino, kibo infekcijos, kartais atrodė, kad neišsikapstysiu.

Būčiau ne atvira, jei sakyčiau, kad visada buvau tik optimistiškai nusiteikusi. Tačiau labai palaikė šeima, sūnūs, vyras, jie mokėjo rasti padrąsinantį, paskatinantį žodį. Gyvas žodis veikė gydančiai. Be abejo, susitvarkyti su nepageidaujamais poveikiais padėjo ne vien žodžiai ir valia. Kaip jau sakiau, domėjausi viskuo, visais būdais, kurie tik galėtų padėti greičiau atgauti jėgas ir sveikti. Dar noriu pabrėžti, kad viską, ką vartojau gydymo metu ir po to, aptariau su gydytoja, nes labai bijojau dar labiau pabloginti sveikatą.

Krūtų patikra

Daug skaičiau apie onkologines ligas, apie tai, kodėl susergame. Supratau viena: kad ligos atsiradimo kelias – labai sudėtingas, bet svarbiausia, ką dėl savo sveikatos gali padaryti pats žmogus, yra domėjimasis liga ir visais alternatyviais būdais bei pastangos pasveikti, kol yra gydomas, ir sveika gyvensena bei gydytojų rekomendacijų laikymasis po gydymo.

Nuo pat mažens pamenu močiutę, kuri tikėjo augalų galia. Todėl susirgusi pirmiausia gydytojos paklausiau, kokios vaistažolės, daržovės, uogos tinka man. Sužinojau, kad naudingiausios daržovės – sezoninės, o vaistiniai augalai ir uogos – tie, kurie auga savam krašte", – žiniomis ir išgyvenimais dalijasi pašnekovė.

Po ligos praėjo šešeri metai

„Kiekvienas mano rytas prasideda pasivaikščiojimu su šuniuku. Po to lekiu į darbą, vakare – laikas šeimai, sau, knygai, šokiams. Domiuosi sveika mityba, lankau konferencijas šia tema, vasarą netgi su draugėmis dalyvavome sveikatinimo stovykloje. O svarbiausia – išmokau džiaugtis smulkmenomis. Nepasakysiu, kad liga pakeitė mano gyvenimo prioritetus, jie išliko, tačiau ji išmokė džiaugtis mažais, bet nuostabiais dalykais. Tad galiu pasakyti, kad po ligos tapau laimingesnė", – sako besišypsanti ir energijos kupina moteris.

Danguolės patirtis ir profilaktikos patarimai:

  • stebėkite kūno svorį;
  • būkite fiziškai aktyvios – įrodyta, kad fizinis aktyvumas mažina krūties vėžio riziką;
  • nepamirškite savityros;
  • tikrinkitės profilaktiškai pagal numatytą planą;
  • nedelsdamos kreipkitės į gydytoją, jei pajutote, kad ir menkiausią, galbūt nereikšmingai atrodantį negalavimą;
  • išnaudokite visas galimybes ligai įveikti ir, kad ji neatsinaujintų.