Pradėjau gilintis į ligą
Esu žingeidus, tad pradėjau domėtis ne tik diagnoze, bet ir priežastimis, kodėl susirgau. Klausiau gydytojų, skaičiau daug literatūros, aišku, pirmasis šaltinis buvo internetas. Sužinojau, kad paveldimumas turi didelę įtaką žarnyno vėžiui vystytis: jeigu serga pirmos eilės giminaičiai, ši rizika didėja du kartus. Taigi paaiškėjo, kad jau nuo gimimo buvau patekęs į rizikos grupę, ir nieko nedariau, kad ši rizika sumažėtų. O galėjau.
Galėjau kreiptis į onkogenetiką, pasidaryti onkogenetinį tyrimą, kuris parodo polinkį susirgti vėžiu, ir taip padėti užbėgti ligai už akių. Galėjau ne tik sveikiau maitintis – pasirodo, mano žinios apie daržovių ir vaisių normas buvo netikslios. Dabar žinau, kad per dieną suaugęs žmogus turi suvalgyti 300 g vaisių ir 400 g daržovių.
Manau, kad man be paveldimumo didelę įtaką padarė sėdimas darbas. Esu programuotojas ir dienų dienas leidžiu su kompiuteriu. Neapsieinu be kompiuterio ir laisvalaikiu. Taigi fiziškai nebuvau aktyvus, sportuoti nemėgau ir pasiteisindavau kaip visi, kad tam net neturiu laiko.
Gydymas negąsdina, kai esi informuotas
Labai svarbu gydymą aptarti su gydytoju, išsiklausinėti visko, kas kelia nerimą. Žinodamas, koks gydymas bus taikomas, ko iš jo tikėtis, daug lengviau pakelti ir laikinus nepageidaujamus poveikius.
Operacija buvo paskirta gana greitai – po mėnesio. Vėliau skirta chemoterapija. Po operacijos vargino užkietėję viduriai. Kurį laiką buvo dirbtinai suformuota ir per pilvo sienelę išvesta dirbtinė išangė (kolostoma). Tai irgi kėlė tam tikrų nepatogumų, tą vietą pilve niežėjo. Chemoterapijos metu vargino pykinimas, vėmimas. Tačiau kartu su gydytojais, kuriems nesidrovėdamas ir negalvodamas, kad tai nesvarbu, viską pasakodavau, visus nepageidaujamus poveikius valdyti sekėsi gana gerai.
Gydymui pasibaigus, onkologas sudarė tolimesnį stebėjimo ir priežiūros planą. Su juo aptariau ir visus papildomus metodus, būdus, kuriais galėčiau stiprinti savo organizmą. Pirmas uždavinys susirgus vėžiu – pasiekti remisiją, kad visi tyrimų rezultatai būtų geri ir nerodytų ligos. Po to visų svarbiausias dalykas yra išvengti atkryčio.
Niekas nepadės, jei pirmiausia nepadėsi sau pats
Niekas už tave nepasveiks, nepakeis žalingų įpročių, neperžiūrės mitybos ir elgesio. Susirgti onkologine liga yra baisu, bet dar baisiau, kad liga gali atsinaujinti. Todėl po gydymo kurso reikia elgtis taip, kad liga užmirštų kelią į tavo organizmą.
Tinkama mityba – labai svarbu sergant žarnyno vėžiu. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti vaisiai ir daržovės, o raudonos mėsos, riebalų, rafinuotų produktų, cukraus, saldumynų kiekiai turėtų sumažėti arba visai išnykti. Būtent žarnyno vėžiui užkirsti kelią padeda daug ląstelienos turintis maistas. Suaugusiajam rekomenduojama per dieną suvalgyti 30 g skaidulų, o jų daug yra sėlenose, vaisiuose, daržovėse, neskaidytuose grūduose, kt. Be jau minėtos mitybos, fizinio aktyvumo, į sveikatinimo programą įtraukiau ir vaistažoles (fitoterapiją). Taigi organizmą stiprinau įvairiais būdais, nes stiprus imunitetas – pagrindas, kad jokia liga nesugrįžtų.
Priklausau vėžiu sirgusių pacientų organizacijai, susitikimuose dalijamės patirtimi, aptariame savo baimes, lūkesčius. Pabaigoje pasakysiu tik tiek: niekas kitas geriau už jus nepasirūpins jūsų sveikata. Net jei liga pasitraukė prieš 10 metų, negalima atsipalaiduoti. Ir toliau reikia gyventi sveikai, judėti, stiprinti ląstelinį imunitetą, kad liga nesugrįžtų. Tik stiprus organizmas atsparus bet kokiai ligai.