Svarbiausi pokyčiai
Per dvejus metus padaugėjo manančių, kad moterys su judėjimo negalia gali gyventi savarankiškai. 2022 m. taip manė 54 proc., dabar – 61 proc. apklaustųjų. Nuo 33 proc. iki 26 proc. sumažėjo gyventojų, priešiškai nusikeitusių moterų su regos negalia savarankiškumui.
Išaugo dalis manančiųjų, kad partnerio kontrolė su kuo ir kada moteris su judėjimo negalia gali susitikti, nėra pateisinama. Tokios kontrolės nepateisina 68,5 proc. apklausos dalyvių. 2022 m. šis skaičius siekė 62 proc.
Padaugėjo sutinkančių, kad moterys su negalia gali būti finansiškai nepriklausomos nuo artimųjų. Palankiai vertinančių moterų su judėjimo negalia finansinį savarankiškumą padaugėjo nuo 56 iki 66 proc., su klausos negalia – nuo 60 iki 66 proc., su regos negalia – nuo 45 iki 54 proc.
Didžiausia stagnacija matoma nuostatose moterų su intelekto ir psichosocialine negalia atžvilgiu. Pavyzdžiui, visiškai nesikeičia gyventojų nuomonės apie šių moterų galimybes būti finansiškai nepriklausomomis nuo sutuoktinio ar artimųjų. Su tuo vis dar nesutinka daugiau nei pusė apklausos dalyvių.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertė Mintautė Jurkutė pastebi, kad į gerąją pusę keičiasi ne visos lietuvių nuostatos: „Nors matome, kad suvokimas apie moterų su negalia savarankiškumą padidėjo, visgi didelė dalis apklaustųjų kaip smurto neatpažįsta situacijų, kai partneris ar sutuoktinis moteriai draudžia eiti į darbą. Panašu, kad tai vis dar laikoma rūpesčiu, o ne savarankiškumo apribojimu“.
Apklausos duomenimis, taip pat vis dar ryškus smurto aukų kaltinimas: net 41 proc. gyventojų mano, kad moterys su intelekto negalia dažnai pačios išprovokuoja partnerio smurtą. 35,5 proc. apklaustųjų tokią pat nuomonę turi ir apie moteris su psichosocialine negalia.
Garsiau kalbant apie problemą – jos matomumas ir nuomonės keičiasi
Ketvirtadalis visuomenės teigia viešojoje erdvėje pastebėję daugiau dėmesio smurto prieš moteris su negalia temai, dažniausiai ją pastebi televizijoje ir socialiniuose tinkluose.
Kaip teigia Tarnybos atstovė, tai rodo, kad komunikacijos stiprinimas pasiteisina ir temos matomumas gali keisti nusistovėjusias žmonių nuostatas apie moteris su negalia bei jų patiriamą smurtą artimoje aplinkoje.
M. Jurkutė pastebi, kad kai kurie rodikliai visgi nustebina: „Pavyzdžiui, pastaraisiais metais labai padaugėjo žiniasklaidos turinio, komunikacijos apie motinystę ir mamas su negalia, tačiau gyventojai į tai vis dar žiūri skeptiškai. Nors sumažėjo tų, kurie pritaria nėštumo nutraukimui be moters su negalia sutikimo, pasirinkimas turėti vaikų vis dar laikomas neatsakingu“.
„Verta pastebėti, kad nuostatų pokyčiai kol kas nedideli ir ne visos negalios matomos vienodai – nors judėjimo, regos ir klausos negalios matomos vis palankiau, moterys su intelekto ir psichosocialine negalia vis dar lieka paraštėse, smurtas prieš jas dažniau pateisinamas. Akivaizdu, kad šiam pokyčiui reikalingos platesnės tikslinės priemonės“, – sako M. Jurkutė.
Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atlikta 2024 metų kovo 15–23 dienomis. Ją atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Apklausta 1000 vyresnių nei 18 m. amžiaus asmenų, gyvenančių 31-oje Lietuvos savivaldybėje.
Pastebėjus ar išgirdus smurto atvejus, svarbu nelikti abejingiems ir laiku suteikti tinkamą pagalbą:
Skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112
Kreiptis į specializuotos kompleksinės pagalbos centrą tel. +370 700 55516 (emocinė parama, teisinės konsultacijos)
Daugiau informacijos apie apie smurtą ir pagalbos kontaktus: visureikalas.lt.
