Naujas įrankis – Lietuvos žmogaus teisių sistemos žemėlapis
Projekto metu sukurtas unikalus įrankis – Žmogaus teisių sistemos žemėlapis, atskleidžiantis žmogaus teisių sistemos dalyvius (24 valstybines institucijas + NVO), žmogaus teisių sritis, funkcijas, tarpinstitucinio ir tarptautinio bendradarbiavimo sistemą.
Autorių teigimu, Žmogaus teisių užtikrinimo sistemos žemėlapis parodė, kuriose žmogaus teisių srityse skirtingų institucijų vaidmenys yra pakankamai aiškiai apibrėžti (pavyzdžiui, vaiko teisių, asmens su negalia teisių srityse), kur pasiskirstymas institucine atsakomybe neaiškus ar nepakankamas (pavyzdžiui, LGBTQIA+ lygiateisiškumo srityje), taip pat kur istoriškai susiklostęs tam tikrų temų pasidalijimas tarp ministerijų nebūtinai atspindi realius padidėjusioje rizikoje esančių grupių poreikius (pavyzdžiui, tautinių mažumų politika). Žmogaus teisių užtikrinimo sistemos žemėlapį galima rasti čia: LIETUVOS ŽMOGAUS TEISIŲ SISTEMOS ŽEMĖLAPIS (INSTITUCIJOS) | Flourish.
Svarbiausi iššūkiai Lietuvai
Atlikusios interviu su žmogaus teisių sistemos dalyviais, projekto vadovės išskyrė pagrindinius Lietuvos žmogaus teisių sistemos iššūkius:
- lyderystės ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo trūkumas;
- tarptautinių rekomendacijų įgyvendinimo kliūtys;
- nepakankamai tvarus bendradarbiavimas su NVO;
- finansinių ir žmogiškųjų išteklių stoka;
- teisinės apsaugos priemonių neprieinamumas;
- netolygus žmogaus teisių supratimas visuomenėje ir valstybiniame sektoriuje.
Projekto autorės, įvertinusios Lenkijos, Islandijos, Norvegijos, Portugalijos, Čekijos, Švedijos ir kitų šalių patirtis, pastebi, kad, skirtingai nuo šių šalių, Lietuvoje valstybės politiką konkrečiose žmogaus teisių srityse įgyvendina atskiros institucijos, tačiau būtų svarbu turėti vieną instituciją, formatą ar pareigybę, kuri koordinuotų bendras valstybinių institucijų pastangas žmogaus teisių srityje. Pavyzdžiui, Lenkijoje yra įsteigtos trys ministrų be ministerijų pozicijos – Lygybės ministro, Pilietinės visuomenės ministro ir Vyresnio amžiaus asmenų reikalų ministro, kurių pagrindinė funkcija – koordinuoti Vyriausybės politikos šiose srityse įgyvendinimą. Čekijoje žmogaus teisių politiką koordinuoja tarybos prie Čekijos Vyriausybės, kurių darbą prižiūri nuolat veikiantys šių tarybų sekretoriatai.
Anot projekto autorių, siekiant, kad su žmogaus teisėmis susijusios strategijos ar veiksmų planai būtų veiksmingesni, svarbu juose atspindėti realius visuomenės poreikius, veiklų tvarumą. Pavyzdžiui, Suomijos Nacionaliniame žmogaus teisių veiksmų plane daugiausia dėmesio skirta žmogaus teisių stebėsenai Suomijoje stiprinti, tyrimais grindžiamai politikai formuoti, pagrindinių ir žmogaus teisių politikos poveikiui vertinti.
Autorių manymu, vienas svarbiausių iššūkių Lietuvoje – tai tolygaus žmogaus teisių suvokimo užtikrinimas, ypač viešajame sektoriuje. Sektini pavyzdžiai – tai Suomijoje įgyvendinama praktika, kai visi nauji valstybės tarnautojai yra supažindinami su pagrindinių ir žmogaus teisių principais, taip pat Airijoje taikomas reikalavimas visiems tam tikro pareigybės lygio valstybės tarnautojams baigti nuotolinius mokymus apie viešojo sektoriaus pareigą užtikrinti lygybės ir žmogaus teisių principus.
Tarptautinių ir nacionalinių rekomendacijų analizė atskleidė, kad Lietuvoje daugiausia dėmesio skirti ir proaktyviai veikti turime šiose srityse:
· užtikrindami žmogaus teises skaitmeninėje erdvėje;
· visapusiškai užtikrindami moterų teises;
· gerindami įkalinimo sąlygas;
· įgyvendindami tautinėms, etninėms ir religinėms grupėms priklausančių asmenų teises;
· peržiūrėdami prieglobsčio sistemą Lietuvoje;
· užtikrindami LGBTQIA+ asmenų lygiateisiškumą.
NVO įtraukimas – mandatas efektyviau užtikrinti žmogaus teises
Kartu pabrėžiama nevyriausybinio sektoriaus (toliau – NVO) atstovų integravimo svarba. Lietuvos NVO atstovai įvardija, kad valstybinės institucijos vis dažniau kviečia NVO ir pilietinės visuomenės atstovus dalyvauti teisės aktų rengimo procesuose, darbo grupių posėdžiuose sprendžiant su žmogaus teisėmis susijusius klausimus, tačiau svarbu įvertinti ir kitas veiksmingo bendradarbiavimo su NVO patirtis. Pavyzdžiui, Islandijos Vyriausybė skiria finansinę paramą LGBTQ+ organizacijoms taip įgyvendindama vieną iš lygybės ir įvairovės skatinimo priemonių, o NVO prisideda prie Vyriausybės įsipareigojimų tokiomis veiklomis, kaip konsultacijų teikimas ar komunikacijos kampanijų organizavimas. Partnerystė tarp valdžios ir NVO galimà ir valstybines funkcijas perduodant nevyriausybinėms organizacijoms. Tai iliustruoja Ispanijos Vyriausybės ir Romų sekretoriato fondo, kuriam Vyriausybė yra suteikusi mandatą spręsti romų bendruomenės lygybės klausimus, sėkmingo bendradarbiavimo pavyzdys.
Laisvės atėmimo vietose – alternatyvios reabilitacinės priemonės
Anot Agnės Pakšytės ir Aušros Raulušonytės, Lietuvos bausmių vykdymo sistemai svarbu teikti labiau individualizuotas ir modernesnes paslaugas bei diegti efektyvią pataisos darbuotojų mokymų sistemą.
Norvegijos ir Lietuvos dvišalio projekto „Kokybiškos Lietuvos pataisos tarnybų sistemos kūrimas“ vadovė Torunn Hasler šio projekto „Kurk Lietuvai“ užsienio praktikų apžvalgos etape pasidalijo įžvalgomis, kad Lietuvai svarbu peržiūrėti įstatyminę bazę ir užtikrinti, jog bausmių vykdymo sistemoje būtų galima ne tik įgyvendinti individualizuotos pagalbos priemones nuteistiesiems, bet ir taikyti alternatyvius reabilitacijos bei socialinės integracijos mechanizmus.
Socialinė integracija – tautinių mažumų politikos plėtrai
Projekto autorės siūlo išplėsti tautinių mažumų politikos formavimo ir koordinavimo priemones, kad šios apimtų ne tik kultūrinių teisių užtikrinimą, bet ir socialinę integraciją. Užsienio praktikų analizė atskleidė, kad, pavyzdžiui, Švedijos valstybinė agentūra „Gyvos istorijos forumas“ turi mandatą šalyje skatinti demokratiją, toleranciją ir žmogaus teisių užtikrinimą informuodama visuomenę apie Holokausto ir komunistinių režimų nusikaltimus žmoniškumui.
Tai būtų geroji patirtis Lietuvai, kuri galėtų išplėsti Tautinių mažumų departamento mandatą įgyvendinti socialinę tautinių mažumų integraciją pasitelkiant prevencines priemones, užkirsti kelią diskriminacijai ir neapykantos formoms.
Daugiau dėmesio LGBTQIA+ asmenų teisėms užtikrinti
Autorių teigimu, svarbu daugiau dėmesio ir resursų skirti viešosioms kompanijoms apie LGBTQIA+ asmenų lygiateisiškumą rengti ir įgyvendinti. Be to, peržiūrėti teisinę bazę ir inicijuoti reikiamas įstatymų pataisas.
Tarptautinės LGBTQ+ teisių organizacijos „ILGA-Europe“ paskelbtame LGBTQ+ teisių užtikrinimo „Vaivorykštės“ žemėlapyje (2023) Lietuva užima 36-ąją poziciją. Lietuvai siekiant geresnių rezultatų šioje srityje galėtų pasitarnauti Islandijos ministrės pirmininkės Kristín Þóra Harðardóttir pasidalyta patirtis apie šios šalies bendradarbiavimą su NVO, pavyzdžiui, Nacionaline „Queer“ organizacija. Taip pat Islandijos Vyriausybė prisideda prie iniciatyvų didinti LGBTQIA+ bendruomenės matomumą.
Lyčių lygybės užtikrinimo mechanizmai – darbo aplinkoje
Projekte akcentuojama, kad, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2023 m. veiklos ataskaitoje pateiktais duomenimis, daugiausia kreipimųsi (skundų ir paklausimų) įstaiga sulaukė dėl lyties (511).
Autorių teigimu, Islandijos pavyzdys byloja, kad 2018 m. įsiteisėjęs lygių atlyginimų standartas ir sertifikatas, pagal kurį visos Islandijos įmonės (tiek viešosios, tiek privačios), turinčios 25 ar daugiau darbuotojų, privalo įrodyti, kad už vienodą darbą vyrams ir moterims yra mokamas vienodas atlyginimas.
Lietuvai rekomenduojama įvertinti Islandijos teisės aktus lyčių lygybės srityje bei išsigryninti, kokie normatyvūs teisiniai mechanizmai leistų Lietuvai lyčių lygybę užtikrinti ne tik teisiškai (LR Darbo kodeksu, Lygių galimybių įstatymu, Vyrų ir moterų lygių galimybių įstatymu), bet ir praktiškai reikalaujant įrodymų apie tokių įstatymų nuostatų užtikrinimą.
Skaitmenizacijos procesų akivaizdoje – visuomenės įsitraukimo svarba
Pastaruoju metu vykstant intensyviai skaitmenizacijos procesų plėtrai svarbu ieškoti naujų galimybių geriau užtikrinti mūsų šalies žmonių teises.
Projekto metu atlikta situacijos analizė atskleidė, kad 2022 m. skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekse (DESI) Lietuva, užėmusi 14-ą vietą, galėtų pasisemti gerosios patirties iš Danijos, kuri atsidūrė 2-oje vietoje. Anot Danijos žmogaus teisių instituto tyrėjos Rikke Frank Jørgensen, vis labiau skaitmenizuotame pasaulyje visos šalys turėtų įsidiegti mechanizmą, kuris įvertintų skaitmeninio produkto ir produkto, kuriame tam tikrą vaidmenį atlieka dirbtinis intelektas, poveikį pagrindinėms žmogaus teisėms. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į aktyvų Danijos visuomenės įsitraukimą: pavyzdžiui, vieno mokinio, kurio mokykla mokymui naudojo kompiuterius „Google Chromebook“, tėvas pasiekė, kad Helsingioro savivaldybėje Danijoje mokymosi erdvė „Google“ („Google Workspace“) dėl neteisėto mokinių asmeninių duomenų rinkimo būtų uždrausta.
Autorės rekomenduoja Lietuvoje formuoti ir įdiegti viešojo sektoriaus skaitmeniniu ir dirbtiniu intelektu paremtų projektų poveikio pagrindinėms teisėms vertinimo mechanizmą, taip pat stiprinti visuomenės skaitmeninį raštingumą, skatinti piliečių įsitraukimą sprendžiant duomenų privatumo, skaitmeninės atskirties ir skaitmeninių teisių klausimus.
Daugiau informacijos apie projektą galima rasti čia: https://kurklt.lt/projektai/lietuvos-zmogaus-teisiu-sistemos-zemelapis.