Sritys, kurias renkasi žmonės su negalia
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pateiktais duomenimis, 2023 m. pradžioje Lietuvoje gyveno apie 223 tūkst. žmonių, turinčių negalią dėl ilgalaikių fizinių, psichikos, intelekto ar jutimo sutrikimų.
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 143 tūkst. darbingo amžiaus žmonių su negalia, gaunančių netekto darbingumo, invalidumo arba šalpos neįgalumo pensiją. Iš jų dirbančių – apie 44 tūkst.
Pagal ekonominės veiklos rūšis daugiausia žmonių su negalia, SADM duomenimis, dirba: apdirbamosios gamybos srityje (17 proc.); didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje bei variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto srityse (14 proc.); švietime (12 proc.); žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo srityse (12 proc.); administracinėje ir aptarnavimo veikloje (9 proc.).
Žmonės su negalia, „Sodros“ Komunikacijos skyriaus patarėjos Malgožatos Kozič teigimu, dažniausiai dirba valytojais ir pagalbininkais, verslo ir administravimo specialistais, vairuotojais, pardavėjais.
„Mažiausiai žmonių su negalia dirba informacijos ir ryšių bei finansinėje ir draudimo srityse, kurios tarsi galėtų būti tinkamos žmonėms su tam tikrais specialiaisiais poreikiais. Vis dėlto žmonės su negalia dažniau dirba mažesnės kvalifikacijos reikalaujantį darbą – 20 proc. jų yra nekvalifikuoti darbininkai“, – sako M. Kozič.
Pernai įsidarbino 5,6 tūkst. neįgalių asmenų
2023 m. tarpininkaujant Užimtumo tarnybai įsidarbino 5,6 tūkst. asmenų su negalia. Daugiausia jie, Užimtumo tarnybos atstovės spaudai Mildos Jankauskienės teigimu, pradėjo dirbti įmonėse, vykdančiose administracinę ir aptarnavimo veiklą (1,2 tūkst.), didmeninę ir mažmeninę prekybą (0,8 tūkst.) bei apdirbamosios gamybos veiklą (0,7 tūkst.).
Užimtumo tarnybos duomenimis, aukštos kvalifikacijos darbuose įsidarbino 15 proc. (0,8 tūkst.) asmenų su negalia, vidutinės kvalifikacijos – 47,3 proc. (2,7 tūkst.), nekvalifikuotuose – 37,8 proc. (2,1 tūkst.).
Pagal profesijas daugiausia asmenų su negalia įsidarbino biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojais, kambarinėmis ir pagalbininkais, parduotuvių pardavėjais, apsaugos darbuotojais, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojais, kitur nepriskirtais nekvalifikuotais darbininkais, krovikais, virėjais, kitur nepriskirtais nekvalifikuotais apdirbimo pramonės darbininkais.
Daugiausia asmenų su negalia, M. Jankauskienės pateiktais duomenimis, pernai įsidarbino didžiuosiuose šalies miestuose: Vilniuje – 1,1 tūkst., Kaune – 0,7 tūkst., Šiauliuose – 0,4 tūkst., Panevėžyje ir Klaipėdoje – po 0,3 tūkst., Kauno rajone – 0,2 tūkst. Mažiausiai įsidarbinusių asmenų buvo Neringoje (5 asmenys), Birštone (8), Pagėgiuose (18) ir Kalvarijoje (19).
2024 m. sausio 1 d. duomenimis, Užimtumo tarnyboje registruota 11,8 tūkst. bedarbio statusą turinčių asmenų su negalia. Jie sudaro 7,3 proc. visų klientų.
Daugiausia žmonių su negalia įdarbinusios įmonės
Pasiteiravus apie įmones, kuriose dirba daugiausia asmenų, turinčių negalią, tiek SADM, tiek „Sodros“, tiek Užimtumo tarnybos atstovai atsakė, kad tokios informacijos surinkę neturi ir tendencijas, kur ir kiek žmonių su negalia dirba, gali išskirti tik pagal ekonomines veiklas.
Tačiau Užimtumo tarnyba pasidalijo sąrašu įmonių, kuriose 2023 m. įsidarbino daugiausia žmonių su negalia: „Darbius“ (97 asmenys), „Biuro“ – (63), Maxima LT – (62), „Corpus A“ – (59), „Ainava“ (50), „Epsilon LT“ (47), „Linkris“ (34), „RIMI Lietuva“ (32), „Socialinė integracija“ (30), „IKI Lietuva“ (30), VšĮ „Limeza“ (29), „Vitaresta“ (29), „Ekskomisarų biuras“ (28), GRIFS AG (26), „City Service Cleaning“ (23), „BSS grupė“ (22), „Valumina“ (21), „Advantus“ (19), „Daily Spaces“ (18), „Headex“ (18), „Dussmann Service“ (18), „Norfos mažmena“ (17), „Eurocash1“ (17), „Mokuteka“ (16), „Clean Solutions“ (16), „eKopija“ (16).
Iš valstybinių įstaigų daugiausia buvo įdarbinta Lietuvos Respublikos Vyriausioje rinkimų komisijoje (180 asmenų) ir Valstybinių miškų urėdijoje (16).
Pakalbinome keleto įmonių, kurios pagal įdarbintų asmenų su negalia skaičių atsidūrė pirmosiose Užimtumo tarnybos pateikto sąrašo vietose, vadovus. Klausėme, kiek darbuotojų, turinčių negalią, iš viso dirba įmonėse, kokias pareigas jie eina, ką turėjo pritaikyti, kad asmenys su negalia galėtų dirbti, kada tokius asmenis pradėjo įdarbinti ir kodėl tai daro.
Pagrindinis dėmesys – darbuotojų įgūdžiams
Užimtumo tarnybos duomenimis, 2023 m. daugiausia žmonių su negalia įsidarbino įmonėje „Darbius“ (97 asmenys), teikiančioje paslaugas gamybos, logistikos ir paslaugų sektoriams, bei laikinojo įdarbinimo (personalo nuomos) ir personalo atrankos įmonėje „Biuro Baltic“ (63 asmenys). Paklaustas, kiek iš viso darbuotojų, turinčių negalią, dirba šiose įmonėse, jų vadovas Jurgis Kovas sako, kad tikslių duomenų įmonės neturi, nes įsidarbinantis asmuo neprivalo pateikti informacijos apie turimą negalią.
„Mūsų grupės įmonėse žmones, turinčius negalią, įdarbiname nuo pat veiklos pradžios – „Biuro“ tai daro jau 20 metų. Iš viso „Biuro“ ir „Darbiaus“ agentūrose šiuo metu dirba apie 1400 laikinųjų darbuotojų, iš kurių žmonių su negalia, Užimtumo tarnybos duomenimis, pernai įdarbinome 160. Kadangi informacijos, ar turi negalią, žmonės įdarbinimo agentūroms neprivalo pateikti, mes tokios informacijos nekaupiame. Taigi negalime ir atsakyti, kiek įmonėse iš viso yra tokių darbuotojų, kokį neįgalumą jie turi ar kokiose pozicijose dirba. Proaktyvus tokios informacijos rinkimas peržengtų įstatymų ribas“, – teigia J. Kovas.
Kalbėdamas apie darbuotojus ir vykdomas atrankas, pašnekovas sako, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios minėtose įmonėse dirba reikšminga dalis žmonių su negalia, yra orientacija į darbuotojų įgūdžius, o ne kitus aspektus:
„Nors anaiptol ne visi tai viešai pripažįsta, didelė dalis įmonių, atrinkdamos specialistus, vadovaujasi stereotipais, tokiu būdu neišvengiamai diskriminuodamos kandidatus dėl lyties, amžiaus, religinių ar kitų įsitikinimų. Pavyzdžiui, manoma, kad kompiuterinio raštingumo moka tik jaunimas, kad norint kruopštumo į darbą turėtų būti priimamos tik moterys ir t. t.
Mes darbuotojų atrankas vykdome vadovaudamiesi ne išankstinėmis nuostatomis, o vertindami realius gebėjimus ir kompetencijas. Pateiksiu konkretų pavyzdį. Jei klientams reikia pardavimų vadybininko, tokiu atveju svarbus techninis įgūdis yra efektyvi komunikacija žodžiu ir raštu. Kandidatų per interviu prašome atlikti užduotį – atsakyti į laišką klientui, kurią mūsų atrankų specialistas įvertina balais nuo 1 iki 5.
Kita svarbi vadybininkų kompetencija yra atkaklumas nesėkmės akivaizdoje. Šį įgūdį atrankos specialistas patikrina kandidato paklausdamas apie situacijas, kai jam keletą kartų iš eilės nesisekė, įvertindamas jo reakciją, ar žmogus iš to pasimokė ir pan. Gavęs atsakymus specialistas sudaro asmens elgesio modelį ir jį įvertina. Žinoma, siekdami maksimalaus objektyvumo, tokias pat užduotis duodame visiems kandidatams.
Įgūdžiais grįstos atrankos mums leidžia pastebėti kandidatus, kurie buvo užgožti išankstinių nuostatų ir pamatyti ne amžių, lytį, neįgalumą ar kitą pilką statistiką, o realius žmones ir jų gebėjimus, kartu prisidedant prie sąžiningesnės įdarbinimo kultūros kūrimo. Įgūdžiais grįstas darbuotojų samdymas galiausiai atneša naudą ir juos samdančioms įmonėms, nes leidžia užtikrinti didesnį darbo našumą ir pasiekti geresnių rezultatų.“
Kartu su darbuotojais įsivertina, kokį darbą jie gali dirbti
Trečioje Užimtumo tarnybos įmonių sąrašo vietoje – 62 asmenis su negalia pernai įdarbinusi „Maxima LT“. Bendrovės Personalo departamento vadovės Tatsianos Ihnatovich teigimu, 2024 m. sausio mėnesio duomenimis, iš viso įmonėje dirba 177 asmenys, kuriems nustatytas neįgalumas, jų darbingumo lygis yra nuo 30 iki 55 proc. Jie darbuojasi prekybos, gamybos ir logistikos padaliniuose.
Pasiteiravus, ką tenka keisti, kaip pritaikyti darbo vietas negalią turintiems asmenims, Personalo departamento vadovė sako, kad jokie pokyčiai darbo vietose įprastai nėra atliekami.
„Tiesiog prisitaikome prie kolegų poreikių ir esame lankstūs. Su neįgalumą turinčiais kandidatais visuomet kalbamės ir kartu vertiname jų galimybes dirbti konkretų darbą. Į tai žiūrime atsakingai – įvertiname visus rizikos veiksnius ir tik tuomet pasiūlome saugią ir to asmens sveikatos būklę atitinkančią poziciją. Mums svarbu, kad pas mus dirbantys žmonės jaustųsi saugiai, – sako pašnekovė ir priduria: – Esame didelė įmonė, turinti daugybę skirtingų departamentų, todėl natūralu, kad galime pasiūlyti kur kas įvairesnių darbo pozicijų skirtingą darbingumo lygį turintiems žmonėms.“
Paklausta, kodėl įdarbina asmenis su negalia, T. Ihnatovich teigia, kad darbuotojų niekaip neišskiria: „Visi kolegos mums – lygūs ir vienodai svarbūs, todėl, jeigu tik turime galimybę, laisvą ir tinkamą poziciją pačiam darbuotojui, visuomet kviečiame prisijungti prie komandos.“
Sudaro galimybes turėti pragyvenimo šaltinį
Valymo ir pastatų ūkio valdymo paslaugas teikiančioje įmonėje „Corpus A“, įmonės teisininkės Ingos Sevelionienės teigimu, dirba 99 darbuotojai, turintys įvairias negalias.
Įmonės atstovės teigimu, neįgalūs darbuotojai dirba tiek administracijoje (vadybininkai, apskaitininkai, grupės vadovai), tiek kvalifikacijos nereikalaujančiose pozicijose (valytojai, kiemsargiai, instruktoriai, valymo įrenginių operatoriai).
I. Sevelionienė sako, kad įmonė asmenis, turinčius negalią, pradėjo įdarbinti maždaug nuo 2010-ųjų. Pasiteiravus, kaip tenka pritaikyti darbo vietas žmonėms su negalia, pašnekovė sako, kad neįgaliems asmenims reikalinga specializuota įranga, priemonės, būtini specialūs mokymai, atitinkamas individualus darbo režimas: „Siekiant įdarbinti ir palaikyti neįgalių asmenų darbą įmonėje reikia atlikti papildomas investicijas, įmonė patiria papildomas išlaidas tokių darbuotojų darbinimui ir išlaikymui.“
Paklausta, kodėl įmonė įdarbina asmenis su negalia, I. Sevelionienė sako, didžioji dalis neįgalių įmonės darbuotojų – asmenys, neturintys kvalifikacijos. Tokiems asmenims, pasak jos, yra sudėtinga įsilieti į darbo rinką.
„Todėl įmonė prisideda prie šių asmenų įtraukimo ir sudaro galimybes jiems turėti pragyvenimo šaltinį“, – teigia pašnekovė.
Stebės, ar įmonės pasiekia reikiamą kvotą
Paklausta, ar yra planų suskaičiuoti ir surinkti sąrašą šalies įmonių, kuriose dirba daugiausia asmenų, turinčių negalią, „Sodros“ Komunikacijos skyriaus patarėja M. Kozič sako, kad šiemet nuo sausio 1-osios įsigaliojus Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatai (ji galios iki 2028 m. sausio 1 d.), kuri numato, kad darbuotojai su negalia viešojo sektoriaus organizacijose turės sudaryti ne mažiau kaip 5 proc. kolektyvo, „Sodra“ atliks asmenų su negalia įdarbinimo viešose įstaigose kontrolę:
„Vadovaudamasi socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymo patvirtintu tvarkos aprašu „Sodra“ kartą per metus identifikuos viešojo sektoriaus organizacijas, turinčias 25 ir daugiau darbuotojų, ir apskaičiuos, kokią visų dirbančių asmenų dalį sudaro asmenys su negalia. Darbuotojų su negalia skaičius turi sudaryti ne mažiau kaip 5 proc. bendro darbuotojų skaičiaus.
„Sodra“ kiekvieną viešojo sektoriaus organizaciją, kuri nepasieks nustatytos kvotos, informuos per elektroninę draudėjų paskyrą (EDAS), nurodydama joje dirbančių darbuotojų su negalia skaičių, darbuotojų su negalia skaičiaus ir bendro darbuotojų skaičiaus viešojo sektoriaus organizacijoje santykį bei trūkstamą darbuotojų su negalia skaičių, reikalingą darbuotojų su negalia kvotai viešojo sektoriaus organizacijoje užtikrinti. Organizacijų bus prašoma įvertinti priežastis, kodėl kvota nepasiekta, ir remiantis patvirtintu priežasčių klasifikatoriumi informuoti „Sodrą“ apie priežastį.
Įgyvendinant minėto įstatymo nuostatas, „Sodros“ tikslas yra informuoti organizacijas apie tai, kiek negalią turinčių asmenų jose dirba. Darbuotojas neprivalo informuoti darbdavio, jog turi negalią, todėl darbdaviai dažnai neturi tikslių duomenų šiuo klausimu. Svarbu pabrėžti, kad „Sodra“, informuodama organizacijas, pateiks tik bendrinius duomenis, išreikštus skaitine forma ir jokie asmens duomenys nebus atskleidžiami.
„Sodra“ suformuos organizacijų sąrašą su duomenimis apie tai, ar organizacija pasiekė reikiamą kvotą, o jei nepasiekė, dėl kokių priežasčių. Šis sąrašas bus pateiktas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Šiuo metu nėra numatyta, kad „Sodra“ šią informaciją skelbs viešai.“