Naujausias Dirbančių neįgaliųjų asociacijos užsakymu birželio 19–28 dienomis „Spinter research“ atliktas reprezentatyvus gyventojų nuomonės tyrimas, kuriame dalyvavo 1012 respondentų, atskleidė, kad vos 7 proc. tyrimo dalyvių nenorėtų dirbti kartu su negalią turinčiais asmenimis. Gerokai daugiau nei pusei (59 proc.) dirbančių nėra jokio skirtumo, ar kolega turi negalią, vis dėlto, pasak specialistų, žmonės su negalia guodžiasi nedrįstantys aktyviai siūlytis darbo rinkai. Visuomenės nuomonės tyrimas yra kampanijos „Noriu ir dirbu“ dalis.
Dirbančių neįgaliųjų asociacijos vadovė Simona Kunigonytė sako, kad organizacijos iniciatyva įvykdyta apklausa rodo, jog penktadalis (20 proc.) tyrimo metu apklaustų žmonių mielai sutiktų negalią turinčiam žmogui skirti daugiau dėmesio, padėti išspręsti darbines situacijas.
„Mes, turintys negalią, dažnai girdime iš darbdavių, jog yra skirtumas, ar darbuotojas su negalia, ar be, šis tyrimas tai paneigia ir patvirtina mūsų įsitikinimą: pasirinkimas nepriklauso nuo darbdavio. Turime įdėti šiek tiek daugiau pastangų ir laužyti stereotipus apie vienintelį žmogui su negalia skirtą aukos vaidmenį“, – sako S. Kunigonytė.
3 didžiausi žmonių su negalia iššūkiai
Paklausus, kokia šiandien reali situacija Lietuvoje ir kiek pasistūmėjome į priekį, S. Kunigonytė sako, kad žmonių su negalia situacija iš esmės yra gerėjanti, pokyčių vyksta, tik gal ne taip greitai, kaip norėtųsi: „Visuomenė bręsta, valstybės institucijos taip pat nepamiršta ir vis daugiau dėmesio skiria žmonėms su negalia. Nors žvelgiant į dirbančių žmonių su negalia statistiką (29 proc. dirbančių), rezultatas kiek liūdina. Norėtųsi, kad kuo daugiau žmonių su negalia įsitrauktų į darbo rinką.“
Patys didžiausi iššūkiai žmonėms su negalia, pasak S. Kunigonytės, yra trys: „Visų pirma, neigiamas požiūris. Įsitikinimas, kad negalia vis dar yra kliūtis dalyvauti gyvenime, įgyti išsilavinimą, susirasti darbą, įsitraukti į darbo rinką bei būti socialiai aktyviam. Koją kiša ir vis dar neigiamas dalies darbdavių požiūris, kad negalią turintys žmonės mažiau produktyvūs nei jų kolegos. Žmonėms su negalia galimybes susirasti darbą mažina ir nežinojimas apie darbo priemonių pritaikymą jiems.
Antra – aplinkos neprieinamumas. Tiek fizinė, tiek informacinė erdvė dažnai vis dar neprieinama žmonėms su įvairia negalia. Daugelis, išgirdę žodį „prieinamumas“, suvokia tai kaip aplinkos pritaikymą. Vadovaujantis tokiu požiūriu asmenys su intelekto ar psichosocialine negalia lieka paraštėse. Nepritaikyta aplinka trukdo dalyvauti visuomeniniame gyvenime, tarkim, norint pasiekti savo darbovietę, gali tekti susidurti su nepritaikyta infrastruktūra – viešuoju transportu, gali būti sudėtinga patekti į patalpas ir panašiai.
Ir trečia – daugybės žmonių su negalia savivertė yra žema, jie susiduria su motyvacijos stoka. Deja, bet blogos patirtys, palaikymo, paskatinimo artimoje aplinkoje nebuvimas skatina užsidaryti savyje ir tarp keturių sienų. Dažnai žmonės bijo vėl būti sužeisti ir renkasi likti savo kampelyje.“
Darbo lūkesčiai pasidalina į dvi stovyklas
„Pakeisti visuomenės požiūrį nėra taip lengva, kaip norėtųsi, bet visi mes pastebime šviesių ir gerų pokyčių. Kalbant apie žmonių su negalia lūkesčius, juos galima suskirstyti į dvi kategorijas: nedirbantys, bet ieškantys darbo, nori įsitraukti į darbo rinką, o dirbantys – išlikti. Prasidėjus COVID-19 pandemijai, verslai iš darbo atleido pirmiausia žmones su negalia, tad kiekvieną kartą žiniasklaidoje ar televizijos eteryje išgirdę kalbant apie ekonominį sunkmetį jie išties sunerimsta, jaudinasi, ką tada darys, kur eis, kas juos priims. Beje, patys darbdaviai žmones su negalia įvardija kaip lojaliausius darbuotojus, nes jie saugo ir vertina turimą darbo vietą“, – sako S. Kunigonytė.
Asociacijos vadovė įsitikinusi, kad kuo daugiau kalbame šia tema, šviečiame visuomenę, griauname stereotipus, naikiname „baubus“, tuo palankesnė ir prieinamesnė darbo rinka tampa žmonėms su negalia: „Darbdaviai ilgainiui taps atviresni. Jau dabar jaučiame, kaip palengva mūsų darbdaviai, nors ir nedrąsiai, bet jau noriai kviečia žmones su negalia įsilieti į įmonės kolektyvą. SADM inicijuoti Užimtumo įstatymo pakeitimai atveria dar didesnių galimybių žmonėms su negalia. Atvira darbo rinka išties tampa atvira, skatina darbdavius žengti tą pirmą nedrąsų žingsnį ir patirti, kaip gera, kai įmonės bendruomenė tampa įvairi, ir kiek daug mes vieni iš kitų galime išmokti.“
Negalia negali būti kriterijus sprendžiant, ar priimti į darbą
„Lygios galimybės ir įtrauktis mums yra svarbūs. Įdarbindami naujus darbuotojus vadovaujamės SEB banko įtraukties ir įvairovės politikoje numatytais darbuotojų lygybės bei įtraukties principais. SEB banke Lietuvoje dirba žmonių su negalia, tačiau statistikos apie tokius darbuotojus nerenkame. Turime aiškius įdarbinimo ir atrankos procesus, kuriuose numatyta, kaip sudaryti sąlygas negalią turintiems kandidatams dalyvauti atrankose ir dirbti mūsų organizacijoje. Pirmiausia atsižvelgiame, kokie reikalavimai keliami laisvai vietai užimti, ir tik tada vertiname kandidatų kvalifikaciją, išsilavinimą ir patirtį. Negalia negali būti kriterijus sprendžiant, priimti ar nepriimti kandidatą į darbą“, – sako Kristina Astrauskienė, SEB banko Lietuvoje Personalo departamento vadovė.
Svarbu, pasak banko atstovės, paminėti ir tai, kad čia kuriama aplinka, kurioje saugiai jaustųsi visi darbuotojai: „Edukuojame darbuotojus ir skleidžiame įtraukų požiūrį organizacijoje. Tam SEB banke skiriame daug dėmesio: turime privalomus mokymus vadovams ir darbuotojams įtraukties tema, organizuojame seminarus, diskusijas, dalijamės gerosiomis praktikomis. Be to, kasmet gegužę kartu su kitomis Europos organizacijomis minime įvairovės mėnesį. Įvairiomis veiklomis ir diskusijomis siekiame atkreipti dėmesį į įtraukties ir įvairovės temas darbo vietoje bei apskritai visuomenėje.“
Nors konkrečių situacijų K. Astrauskienė komentuoti negali saugant asmens duomenis, bet pamini, kad šiame banke dirbantys kolegos su negalia yra visaverčiai kolektyvo nariai: „Pastebime, kad jie nemėgsta išskirtinio dėmesio, tačiau tam tikrais atvejais be pritaikytų biure erdvių jiems galėtų būti sunku dirbti. Pavyzdžiui, banke yra kolegų, kuriems reikia ramesnės ar specialiems poreikiams pritaikytos aplinkos. Tai ir suteikiame. Jei komandoje yra asmuo su negalia, kolegos organizuodami bendras veiklas ar komandos formavimo renginius apgalvoja, kad veiklos tiktų visiems. Kita vertus, susiduriame su negalia ir tada, kai mūsų darbuotojai augina neįgalius vaikus ar rūpinasi negalią turinčiais kitais šeimos nariais. Dažnai jiems reikalingos lankstesnės darbo sąlygos. Tada kalbamės su darbuotoju ir ieškome sprendimų, juos randame individualiai.“
Pašnekovė priduria: labai svarbu, jog negalią turintys kolegos darbe jaustųsi patogiai ir saugiai: „Pavyzdžiui, atsižvelgdami į kolegų su judėjimo negalia poreikius pritaikome darbo erdves: neįgaliesiems skirtos automobilių stovėjimo vietos įrengtos prie lifto, biure neturime slenksčių, todėl patogu judėti su pagalbinėmis priemonėmis, esame įsigiję specialių evakuacijos kėdžių ir kt. Manome, kad svarbu kalbėtis įtraukties ir integracijos temomis bei nepalikti neišspręstų klausimų – juos sprendžiame visi kartu, prireikus pasitelkiame specialistus, dalijamės geraisiais pavyzdžiais ir praktikomis tarp komandų.“
Darbdaviai laukia norinčių ir galinčių dirbti
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė pasakoja, kad kartu su komanda deda pastangas, jog kuo daugiau negalią turinčių žmonių pasirinktų darbą, o darbdaviai noriai juos priimtų.
„Pokytis visuomenėje vyksta, stereotipai nyksta. Inicijuodami Užimtumo įstatymo pataisas, turėjome aiškų tikslą, kad tiek darbuotojai su negalia, tiek darbdaviai rastų proaktyvių būdų išnaudoti tarpusavio sinergiją. Apklausos duomenys <...> parodo vis dar neišnaudotą tarpusavio sąveikos potencialą. Ne visuomet matome, ar žmogus turi negalią, ar ne. Svarbu, kad darbovietėje negalios nebūtų ieškoma“, – sako J. Jakštienė.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus Ričardo Sartatavičiaus teigimu, darbdaviai laukia norinčių ir galinčių dirbti negalią turinčių žmonių: „Praėjo daugiau nei pusmetis nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojusios Užimtumo įstatymo pataisos, kuri suteikė žmonėms su negalia daugiau galimybių įsitraukti į atvirą darbo rinką, o darbdavius paskatino plėsti sampratą apie lygias galimybes dirbti visiems žmonėms. Kalbėti apie konkrečius pokyčius darbo rinkoje šiuo klausimu dar anksti, bet galime patvirtinti, kad darbdaviai laukia visų, norinčių ir galinčių dirbti.
Prieš asmeniui įsidarbinant, svarbu išsiaiškinti jo galimybes ir poreikius. Darbdavys turi žinoti, ką žmogus gali daryti, ir ko – ne. Reikėtų atvirai kalbėtis, viską išsiaiškinti – tai garantuoja gerą tarpusavio sprendimą. Kaip ir minėjau, rinka ir jos dalyviai darbdaviai yra pasiruošę dirbti su visais darbuotojais. Šiandien mūsų konfederacijos vienijamose įmonėse dirba 4 proc. žmonių su negalia.“
