Klausimai kyla vis opesni
Žmonių su negalia institucinės globos pertvarka vyksta ne taip ir mažai laiko – jau dešimtmetį. Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ pirmininkė Lina Sasnauskienė primena, kad vyriausybė yra įsipareigojusi, jog žmonės su negalia nebegyventų globos įstaigose, o jų poreikiai būtų patenkinti gyvenant bendruomenėse.
Anot jos, autistiškus vaikus auginančioms šeimoms šis klausimas yra aktualus, ypač kalbant apie sunkius autizmo spektro sutrikimo atvejus, kurie pasireiškia iššūkių reikalaujančiu elgesiu, kartais netgi savęs žalojimu.
L. Sasnauskienė neslepia, kad tokie vaikai jau ugdymo įstaigose yra nepageidaujami. Taip pat ji prisiminė pernai metais nutikusią skaudžią istoriją, kai vienoje iš savivaldybių dirbusi atvejo vadybininkė apskambino visas Lietuvos globos įstaigas, kad rastų, kas galėtų priimti vaiką, turintį sunkų autizmo spektro sutrikimą. Daugumos atsakymas buvo, kad jie nėra pasiruošę arba neturi laisvų vietų.
„Taigi iššūkiai yra labai dideli. Jeigu prieš dešimt metų daugiau kalbėjome apie tokias problemas, kaip ugdymas, terapijos. Dabar mūsų bendruomenė auga, ne vienas vaikas jau yra perlipęs ir 18 metų ribą. Tai klausimai kyla vis opesni“, – laidoje „Delfi diena“ kalbėjo asociacijos „Lietaus vaikai“ pirmininkė.
Pasak jos, mažamečiams autistiškiems vaikams reikalinga kompleksinė įvairių specialistų pagalba. Tačiau, L. Sasnauskienės tikinimu, tas suvokimas, kad vaikams užaugus jie išleidžiami į gyvenimą niekada nedingsta.
„Taip pat ir autistiški vaikai ar žmonės su negalia turėtų gyventi atskirai nuo tėvų, bendruomenėje, teikiant pagalbą. Kokį įprastą gyvenimą visuomenėje gyvena neurotipiniai asmenys“, – kalbėjo laidos pašnekovė.
Minčių yra visokių
Negalią turintiems žmonėms Lietuvoje teikiama trejopa apgyvendinimo paslauga: apsaugoto būsto, savarankiško gyvenimo namuose ir grupinio gyvenimo namuose. Pastaruosiuose gali įsikurti sunkią negalią turintys asmenys, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra. Tačiau, nepaisant to, jie gali gyventi savarankišką gyvenimą bendruomenėse.
L. Sasnauskienės pateiktais duomenimis, šiais metais planuojama, kad Lietuvoje jau bus iš viso įsteigta apie 100 grupinio gyvenimo namų. Tačiau, anot jos, šiandien globos įstaigose gyvena virš 5 tūkst. žmonių su negalia, o eilėje ilgalaikės globos jau laukia virš 300. Ji priminė vyriausybės įsipareigojimą, kad iki 2030 metų nė vienas žmogus su negalia nepateks į globos įstaigas.
„Laiko daug neliko, todėl turime suskubti. Tačiau matome, kad ne viskas klostosi sėkmingai, todėl mūsų bendruomenėje yra labai daug skaudulių ir nerimo, kur ši pertvarka suves ir kaip ją pavyks įgyvendinti“, – kalbėjo laidos pašnekovė.
Anot jos, apgyvendinimo paslaugų ypač trūksta Vilniaus regione, kur iš planuotų aštuonių grupinio gyvenimo namų, pastatyti pavyko tik du.
Įsitraukia verslas
L. Sasnauskienė neseniai lankėsi Suomijoje, kur domėjosi, kaip toje šalyje teikiamos apgyvendinimo paslaugos autistiškiems vaikams. Jos tikinimu, netgi ten tėvai turi įdėti nemažai pastangų, kad tokia paslauga jiems būtų suteikta. Tačiau Lietuvoje egzistuoja ir dar kitokia problema – kai kurie tėvai netgi nežino, kad tokia pagalba egzistuoja.
„Tarkim, apsilankius seniūnijoje ar socialiniame paslaugų skyriuje, specialistai pasiūlo tai, kas yra prieinama. Jeigu ten nėra grupinio gyvenimo namų, jie apie tai ir nesužino“, – patikino pašnekovė.
Tačiau moteris pastebėjo ir netgi žavėjosi, kaip aktyviai Suomijoje veikia nevyriausybinės organizacijos, kurios yra įsitraukusios į apgyvenimo paslaugų organizavimą. Viena iš ten veikiančių nevyriausybinių autizmo organizacijų šiandien jau yra įsteigusi 12 grupinio gyvenimo namų. Kasmet jų kraitis pasipildo po 2-3. Pasak L. Sasnauskienės, tokią sėkmę lemia, kad jie tampriai bendradarbiauja su nekilnojamo turto vystytojais.
„Pas mus apie tokią praktiką dar neteko girdėti, kad verslas būtų įveiklintas būtent srityje, kuri būtų susijusi su socialinių paslaugų įstaigomis“, – kalbėjo pašnekovė.
