Skaitymas rankomis atvėrė platesnį knygų pasaulį
Brailio raštas sukurtas ne viena kalba. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos informacinės aplinkos specialistas Vytautas Gendvilas puikiai skaito brailio raštu. Ar sunku mokytis ir kaip suprasti ranka liečiamus ženklus?
„Mokiausi specialioje mokykloje, Aklųjų mokykloje-internate, pradėjau Kaune, baigiau mokslus Vilniuje. Kiekvienas vaikas, kuris eina į mokyklą, – vieni ateina jau mokėdami skaityti, kiti ne. Aš blogai matau nuo gimimo, bet kol neatėjau į mokyklą, su Brailio raštu nebuvau susidūręs. Labai mėgau knygas, mama ir tėtis skaitydavo, aš klausydavau ir buvo didelis noras pačiam išmokti skaityti, – dalijasi V. Gedvilas. – Sakyčiau, gana greitai išmokau ir puoliau skaityti knygas. Nebuvo labai sunku, mokiausi gerai, tik gal, kaip kiekvienam, skaitančiam Brailio raštą, reikėjo, kad pirštai įprastų skaityti raides ir jas greitai pažinti“.
Pašnekovas sako, kad jau baigęs pirmą klasę sako svajonę išmokti skaityti įgyvendino ir jau skaitė grožinės literatūros kūrinius.
Mokytis skaityti akimis lengviau
Mokytis Brailio rašto gali ir regintieji. Tačiau pirštais pažinti ženklus mokytis reikia nusiteikti ne kelias dienas ir net ne mėnesį.
„Kad skaitymas teiktų malonumą, kai jau ne slebizavoji, o jau skaitai, tada sakyčiau, kad jau žmogus skaitai. Kai tik po raidę sudeda, tada, sakyčiau, žmogus vargsta. Kai jau gali paskaityti tekstą, įsivaizduoju, kad tyrėtų metų užtekti, kad pirštai įprastų. Akimis išmokti skaityti, manau, užtruktumėte tiek, kol išmoktumėte mintinai Brailio rašto ženklus“, – sako V. Gendvilas.
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos informacinės aplinkos specialisto žiniomis, Lietuvoje apie pusantro ar net du tūkstančius žmonių moka skaityti Brailio raštu. Tačiau ar visi jie yra aktyvūs skaitytojai, geriau žinoti turėti Lietuvos audiosensorinė biblioteka, kuria naudojasi regos negalią turintys skaitytojai. Duomenis apie aktyvius skaitytojus turi ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos leidžiamo žurnalu „Mūsų žodis“ redakcija.
„Yra ir tokių, kurie Brailio raštą moka, bet nemėgsta skaityti. Jie gali skaityti Brailio raštu užrašus ant vaistų, gali paspausti lifte norimą aukštą, jei ten yra Brailio raštas. Sakyčiau, apie porą tūkstančių žmonių moka Brailio raštą“, – sako V. Gendvilas.
Skaitymas ausimis Brailio rašto poreikio neišstums
Neregintieji, kaip ir turintys gerą regą, gali naudotis ir garsine medžiaga. Visgi Brailio rašto poreikį vargu, ar tai gali pakeisti.
„Jei knyga yra grožinė, meninė ar pažintinė, su daugiau teksto, nei daugiau su kažkokia informacine medžiaga, su vaizdine medžiaga, tai tokią knygą patogu skaityti garsine forma. Aš pats daug knygų perskaitau per ausis. Pirštais perskaitau mažiau. Brailio raštu pravartu skaityti tas knygas, kurios reikalauja daugiau dėmesio – ar tai būtų kalbų vadovėlis, ar kažkokia instrukcija, ar mokomoji medžiaga, ar pažintinė medžiaga, kuri yra išdėliota atskirais punktais ir tuos punktus reikia įsiminti. Tokią literatūrą pirštais skaityti patogiau. Aišku, patogu ir grožinę literatūrą skaityti Brailio raštu. Aš su padidinimo stiklu galiu šiek tiek paskaityti reginčiųjų raštu parašytą tekstą, galiu klausytis garsinius ir galiu skaityti pirštais, tai pasakysiu Jums, kad skirtingais būdais skaitant, skirtingi dalykai lieka galvoje“, – atvirauja pašnekovas.
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos informacinės aplinkos specialistas sako, kad technologijos mažina Brailio raštu skaitytojų būrį, tačiau šis raštas vietą randa net technologijose.
„Visiškai nematantys mano kolegos, kai jiems reikia įvesti tekstą į telefoną, dažnai naudojasi telefono ekranu, įrenginyje susikalibravę šešias vietas kur dės pirštus ir tekstą įveda naudodami Brailio raštą. Taip gaunasi žymiai greičiau, nei bandyti ekrane ieškoti raidės ir kiekvieną kartą patvirtinti, kad ji ir turi būti surinkta“, – sako V. Gedvilas.
Knygas ir skaitymą nuo mažens pamėgęs pašnekovas neslepia, kad jis skaito ne tik gimtąja kalba. Jis puikia yra įvaldęs lietuvių, lenkų, rusų ir vokiečių kalbas.