Tai, kad Lietuvoje žmonės su negalia sunkiai randa darbą, rodo ir skaičiai. Užimtumo tarnybos (UŽT) duomenimis, šiemet per pirmuosius 4 mėn. įsidarbino tik 198 daugiau žmonių su negalia nei pernai per tą patį laikotarpį. Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) turimą statistiką, šių metų balandį dirbo 30,9 proc. darbingo amžiaus žmonių su negalia, pernai – 30,7 proc., 2022 m. – 30,5 proc.
Negalią turinti Eglė šį mėnesį jau atliko vienos dienos darbo praktiką trijose Vilniuje veikiančiose tarptautinėse įmonėse: „Yara“, „Telia“ ir „Delfi“ portale. Taip pat lankėsi UAB „Bitė Lietuva“, kurioje buvo pristatytas žmonėms su negalia skirtas projektas „Supergalių mainai“.
Gražių žodžių neužtenka
„Vienos dienos darbo praktiką skirtingose įmonėse visoje Lietuvoje jau penktus metus organizuoja VšĮ „Sopa”. Tai yra „DUOday” projektas, kai žmonės su negalia gali „pasimatuoti“ įvairias profesijas ir „pašešėliuoti“, o darbdaviai pažintų negalią turinčių žmonių potencialą. Iniciatyva gera, bet po jos įsidarbina vienetai. Pernai joje dalyvavo 270 žmonių su negalia,vėliau iš jų 10 įsidarbino praktikos vietose, dar 5 – kitose įmonėse. Taip, verslo dėmesys mums yra malonus, bet juo sotus nebūsi. Mums reikia ne tik vienadienių akcijų, gražių žodžių, bet ir realaus darbo, nes iš netekto darbingumo pensijos mes neišgyvename. Po praktikos nei viena įmonė, išskyrus „Delfi”, man nepasiūlė: „bandyk dirbti, jei nebus per sunku ir tau patiks, mokėsim pinigus”, – pasakoja Eglė.
Patiria ilgalaikį finansinį stresą
50 metų amžiaus Eglė kas mėnesį gauna 560 eurų netekto darbingumo pensiją. Be darbo ji sako neišgyvenanti, nes išlaiko du nepilnamečius vaikus, moka komunalinius mokesčius.
„Atsibodo tas ilgalaikis finansinis stresas. Finansiškai daug padeda mano mama, draugės, bet tos pagalbos kartais reikia ir prašyti. Be to, darbas – tai ne tik sąlyga išgyventi, bet ir psichologiškai reikalingas dalykas. Jau 7 mėn. ieškau darbo, sėdžiu namie ir tas sėdėjimas tarp keturių sienų veikia taip, kad nieko nebesinori, nes viskas tas pats per tą patį“, – guodžiasi Eglė.
Dirba vienetai
Naujausiais „Sodros“ duomenimis, UAB „Bitė Lietuva“ turi 856 darbuotojus. Šios bendrovės Įvaizdžio komunikacijos skyriaus vadovė Daiva Budrikė sako, kad „Bitėje“ jau daugelį metų skirtingais periodais dirba nuo 6 iki 10 žmonių su negalia, kurie tai yra oficialiai deklaravę. „Tačiau negalios deklaravimas nėra privalomas mūsų įmonėje ir kultūroje, tad kolegų su negalia gali būti ir daugiau. Labai džiaugiamės, kad per šiųmetinę „DUOday“ šešėliavimo dieną net 10 dalyvių pasirinko „Bitę“ – pabandyti, susipažinti. Dar smagiau, kad 1 darbuotojas Kaune jau priėmė mūsų nuolatinio darbo pasiūlymą”, – džiaugiasi ji.
Konsultacijų programa „Supergalių mainai“ „Bitėje“ startavo šių metų balandį. Jos esmė – telekomunikacijų bendrovės darbuotojai nemokamai neribotą laiką dalinasi savo profesinėmis žiniomis su negalią turinčiais asmenimis, teikdami jiems konsultacijas. Nuo programos pradžios skirtingi įmonės darbuotojai-konsultantai jau yra suteikę apie 20 individualių ir grupinių konsultacijų žmonėms su negalia. „Nuo patarimų, kaip sukurti efektyvų įrašą socialiniuose tinkluose, pasiruošti kokybišką gyvenimo aprašymą (CV) iki kasdienio finansų plano parengimo ar nedidelio renginio organizavimo subtilybių”, – pasakoja D. Budrikė.
Eglė, kuri su kitais kolegomis iš „Sopos“ dalyvavo minėtame susitikime su telekomunikacijų įmone, sako, kad tokia galimybe iki šiol nepasinaudojo.
„Aš taip ir nepasinaudojau „Bitės“ nemokamomis konsultacijomis, nes atsakymą į man svarbiausią klausimą, kiek įmonė yra numačiusi papildomai įdarbinti žmonių su negalia, gavau susitikimo metu. Man buvo atsakyta, kad nei konkretaus skaičiaus, nei konkrečių pozicijų numatytų nėra, taigi daugiau klausimų man ir nekilo”, – pasakoja Eglė.
Neigiami nusistatymai nesuteikia lygių galimybių
Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė Indrė Širvinskaitė pastebi, kad visoje visuomenėje yra vis dar plačiai paplitę neigiami nusistatymai ir stereotipai apie žmones su negalia.
„Darbdaviai yra visuomenės dalis, todėl, žinoma, kad tai turi įtakos ir įdarbinimo procesuose. Vos trečdalis žmonių su negalia dirba – šis faktas daug ką pasako. Tam, kad diskriminacinės nuostatos apie žmones su negalia nepaveiktų įdarbinimo proceso, reikia aktyvių darbdavių pastangų: prioritetų ir tikslų įdarbinant žmones su negalia išsikėlimo, tikslingo planavimo, darbuotojų atrankos procesų peržiūros, nuolatinio išankstinių nusistatymų reflektavimo ir t.t.“, – sako ji.
I. Širvinskaitės nuomone, tikrai ne visi darbdaviai tam skiria pakankamai dėmesio. Nors pastaruoju metu ji pastebi ir pozityvių iniciatyvų, teigti, kad žmonėms su negalia Lietuvoje sudaromos lygios galimybės įsidarbinti, ji negali.
„Žmonių su negalia įsidarbinimą neigiamai veikia ir stigma, ir tai, kad kai kuriais atvejais darbdaviams tiesiog trūksta žinių apie tam tikras įdarbinimo galimybes“, – priduria ji.
Prezidentė ką tik grįžo iš Europos negalios forumo konferencijos, kur buvo diskutuojama apie dirbtinio intelekto įrankių keliamas rizikas, kai jie naudojami darbuotojų atrankos procesuose.
Atrankos procesas turi būti lankstesnis
Rugilė Trumpytė, Lietuvos Įvairovės Chartijos asociacijos prezidentė sako, kad darbdaviams trūksta lankstumo jau pirmoje žmonių su negalia įdarbinimo stadijoje –darbuotojų atrankos procese.
„Dabar populiaru kandidatus kalbinti per „Teams“ programą. Pavyzdžiui, autizmo spektrо sindromą turinčiam žmogui tai gali sukelti nemažą stresą. Jam labiau tiktų raštu atsakyti į darbdavio klausimus. Darbdaviai turi būti lankstesni ir leisti žmogui pasirinkti, kokiu būdu jis norėtų dalyvauti atrankos procese: ar gyvai, ar žodžiu, ar raštu. Ir nereikia tiesiai klausti, ar žmogus turi negalią, užtenka sužinoti, ar kandidatas turės kokių nors individualių poreikių“, – pataria R. Trumpytė.
Sunkumus kompensuoja vis plačiau
UŽT atstovė M. Jankauskienė pažymi, kad pagalbos priemonės darbdaviams, kurie įdarbina neįgaliuosius, yra taikomos siekiant iš dalies kompensuoti darbdavių patiriamus sunkumus ir galimybę išlikti konkurencingiems.
„Įdarbinimas subsidijuojant yra viena iš populiariausių priemonių, ji leidžia darbdaviui gauti kompensaciją už priskaičiuotą įdarbinto asmens darbo užmokestį. Subsidijos dydis ir jos mokėjimo terminas priklauso nuo asmeniui nustatyto dalyvumo ar neįgalumo lygio“, – sako ji.
SADM komunikacijos patarėja Justina Petravičienė sako turinti gerų naujienų verslui.
„Pernai atsirado naujovių – pagalbos apimtys nebepriklauso nuo darbdavio statuso. Jeigu darbo funkcijoms atlikti žmogui su negalia nustatytas darbo asistento pagalbos poreikis, darbdaviui kompensuojama dalis darbo asistento darbo užmokesčio. Anksčiau ši galimybė buvo skirta tik socialinėms įmonėms. Taip pat darbo vietos pritaikymui darbdaviui skiriama subsidija iki 31 MMA. Be to, skiriama subsidija patalpų remontui, pritaikant darbo vietos aplinką, gamybines ir poilsio patalpas. Anksčiau šią galimybę taip pat turėjo tik socialinės įmonės“, – aiškina ji.
M. Jankauskienė priduria, kad darbdaviui gali būti kompensuojamos darbuotojų, įdarbintų UŽT siuntimu, vežimo į darbą ir namo išlaidos. UŽT duomenimis, šių metų gegužės 1 d. tarnyboje registruota 11,5 tūkst. bedarbio statusą turinčių asmenų su negalia.
Gauti subsidiją užtrunka
„Sopos“ įdarbinimo tarpininkė Inga Šukaitienė sako, kad nemažai įmonių, kuriose ši įstaiga įdarbina asmenis su negalia, pasinaudoja subsidijų galimybe.
„Taip, šiek tiek ilgiau užtrunka įdarbinimo procesas, reikia sutvarkyti daugiau dokumentų, tačiau tai yra geras paskatinimas priimti asmenį su negalia. Pats procesas kartais būna keblus, nes negali sudaryti darbo sutarties, kol negauni UŽT atsakymo – teigiamo ar neigiamo. Komisijos, kuri svarsto, ar teikti įmonei subsidiją, atsakymo kartais tenka palaukti ir iki 2 savaičių. Be to, asmuo turi būtinai būti registruotas UŽT, bet juk ne visi asmenys su negalia registruojasi. Visgi nėra taip blogai. Įmonės, pirmą kartą pildančios paraiškas dėl subsidijavimo, susitvarko ir labai nepurkštauja dėl to“, – pasakoja ji.
Verslo požiūris: kam man tas galvos skausmas
„Niekas garsiai nesako, bet aš nujaučiu, kodėl tik trečdalis darbingo amžiaus neįgaliųjų dirba. Tiesiog verslui nereikia papildomų rūpesčių. Juk norint įdarbinti žmogų su negalia reikia aiškintis, ką jis sugeba, kaip intensyviai jis gali dirbti, galbūt reikės pritaikyti darbo vietą, greičiausiai asmuo norės dažnesnių pertraukų darbe ir t.t. Jei esi verslininkas, greičiausiai galvoji: kam man tas galvos skausmas? Turbūt nemaža jų dalis nesusimąsto, kad žmonės su negalia nekalti, jog gyvenimas juos labiau nuskriaudė ir padėti tokiems žmonėms yra prasmingas darbas, teikiantis moralinį pasitenkinimą. Manau, kad trūksta elementarios empatijos”, – svarsto Eglė.