Moteris papasakojo, su kokiais iššūkiais tenka susidurti keliaujant mieste, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) atstovas pasidalijo, ko tikėtasi iš Vilniaus miesto savivaldybės diegtos viešojo transporto programėlės, kuri vis dar tinkamai neveikia, ir kokios priemonės būtinos, kad žmonės su regos negalia galėtų sklandžiau keliauti miesto gatvėmis, Vilniaus miesto savivaldybės ir JUDU atstovai atsakė, kaip sprendžia ar ketina išspręsti problemas, kurios apkartina neregių ir silpnaregių kasdienybę.
Trukdo netvarkingai palikti paspirtukai
Neseniai „Youtube“ kanale paskyrą „Mano akys yra Iphonas“ susikūrusi E. Jarmolavičiūtė pradėjo dalytis savo kuriamais vaizdo įrašais, kuriuose kalba apie problemas ir iššūkius, su kuriais kasdien susiduria žmonės, turintys regos negalią.
Viename jų (vaizdo įrašą galite pažiūrėti čia) Eglė parodė, kaip nematančiam žmogui sekasi keliauti Vilniaus gatvėmis, kokius iššūkius tenka įveikti. Vienas didesnių – vidury šaligatvio sustatyti paspirtukai.
„Viena bėdų yra paspirtukai, kurie paliekami bet kur ir bet kaip. Eidamas su lazdele užkabini juos, randi, bet, pavyzdžiui, jų išsikišusių rankenų gali ir nepagauti, esu ne kartą įsirėžusi į paspirtuką, su alkūne jį kliudžiusi ir nuvertusi.
Žiūrėjau, kad, pavyzdžiui, už ne vietoje paliktą „Bolt“ paspirtuką kuriam laikui užblokuojama žmogaus paskyra. Na, ir ką? Paskui ji atblokuojama. Galiausiai gali susikurti naują paskyrą iš kito numerio. Bet už tai nėra jokių baudų, o, mano nuomone, turėtų būti. Manau, kad šiuo atveju miesto savivaldybė turėtų jas skirti įmonei, kuri prižiūri paspirtukus, kad ši irgi imtųsi spręsti problemą, – sakė Eglė ir pridūrė:
– Eiti trukdo ir ant šaligatvių palikti automobiliai. Dar labai keistas dalykas yra stulpai vidury šaligatvio. Manau, kad visi stulpai, šiukšliadėžės turėtų būti statomi vienoje šaligatvio pusėje, vienoje linijoje. Žinotum, kad jie sustatyti palei gatvę, pasirenki eiti kita šaligatvio puse ir daug drąsiau jautiesi.“
Problema – nes neaišku, koks autobusas atvyko
Vis dėlto didžiausiu iššūkiu ir trukdžiu norint greičiau pasiekti vieną ar kitą vietą, jaustis laisviau ir drąsiau keliaujant mieste, E. Jarmolavičiūtė įvardijo viešąjį transportą:
„Vilniaus viešasis transportas yra kažkoks košmaras. Pradėkime nuo to, kad mes, neregiai, negalime savarankiškai sužinoti autobuso arba troleibuso numerio – Vilniuje neveikia jokia sistema, kuri mane informuotų, kuris autobusas arba troleibusas atvažiuoja. Aš turiu bėgioti ir klausinėti žmonių.
Be to, yra tokių stotelių, kuriose viešojo transporto tvarkaraščiai taip sudėlioti, kad visi tinkantys autobusai ir troleibusai atvažiuoja vienu metu arba neatvažiuoja nė vienas. Aš galiu paklausti žmonių dėl autobuso, kai girdžiu, kad jis atvyksta. Tačiau, jei atvažiuoja tas senas kaukiantis troleibusas, per jį nebegirdžiu kitų transporto priemonių. Paskui paaiškėja, kad nuvažiavo ir vienas, ir kitas man tinkantis, o aš jų laiku neišgirdau.
Gyvenu Kalnėnuose, iš stotelės, kurioje laukiu autobuso, važiuoja vienas man tinkantis ir tik kas pusvalandį. Per piką į stotelę suvažiuoja keletas troleibusų, per juos aš praleidžiu man reikalingą elektrinį autobusą, nes jo neišgirstu. Tada pusvalandį, o kartais ir valandą, ne tik vasarą, bet ir žiemą turiu laukti kito. Ir Vilnius niekaip nesprendžia šitos problemos“, – pasipiktinimo neslėpė pašnekovė.
Moteris pasidalijo, kad problemą buvo siekiama spręsti, bet, jos žodžiais, nesėkmingai: „Šią problemą bandė spręsti ant autobusų ir troleibusų dėdami tokius švyturėlius, kurie gali perduoti informaciją į telefoną. Tarkime, aš stotelėje laukiu autobuso ir man telefonas pasako, koks autobusas atvažiavo.
Bet ta sistema turėjo du labai rimtus minusus. Vienas jų – kad veikė tik su androidais, bet kodėl aš turiu pirkti telefoną, kurio man nereikia? Ir tai ji gerai neveikė, nes, jei atvažiuoja trys autobusai, vieną pasako, o kitų ne. Kitas minusas – telefonas pasako, bet aš nežinau, kuris yra kuris. Jei tvarkaraščiai būtų sudaryti taip, kad autobusai ir troleibusai vienu metu neatvažiuotų trys, gal būtų kiek lengviau“, – kalbėjo E. Jarmolavičiūtė ir pridūrė, kad tokia padėtis sukelia daug nepatogumų:
– Yra tikrai labai sudėtinga, sukamės, kaip išmanome, kai kurių stotelių, pavyzdžiui, Žaliojo tilto, išvis vengiame, nes ten lauktum ir nieko nesulauktum – vienu metu atvyksta daug, tu net neišgirsti tų autobusų. Čia tokia Vilniaus gėda, nes Kaunas ir Klaipėda kažkaip išsisprendė. Nors irgi tik su androidais, bet bent jau sistema veikia. Gyvename XXI a. ir oriai negalime įlipti į autobusą.“
Informaciją praneša vos keletas autobusų, troleibusų
LASS aplinkos prieinamumo specialistas Vytautas Gendvilas patvirtino, kad Vilniuje neregiams skirtą informaciją praneša tik vienas kitas autobusas, troleibusas, ir papasakojo apie programėlę, kuri palengvintų keliavimą mieste žmonėms su regos negalia, tačiau ji vis dar tinkamai neveikia:
„Kai kuriose miestų ar rajonų savivaldybėse LASS filialų pirmininkai (šalyje LASS turi 49 filialus) dalyvauja savivaldos komisijų veikloje. Diegiant naujoves viešajame transporte LASS atstovai išsako žmonių su regos negalia lūkesčius, teikia pastabas, rekomendacijas.
LASS administracijos specialistai bendravo su Vilniaus miesto savivaldybe, kai ši diegė programėlę „Transporto balsas“. Siekta, kad į stotelę atvykstantis autobusas ar troleibusas „pasisakytų“, koks jo numeris ir kur link jis važiuoja. Deja, šiuo metu Vilniuje neregiams skirtą informaciją praneša vos vienas kitas autobusas, troleibusas. Taip pat pasitaiko ir tokių sostinės viešojo transporto priemonių, kuriose nepateikiama visiems keleiviams skirta garsinė informacija. Būna ir taip, kad garsinė informacija pateikiama per tyliai.“
V. Gendvilas pasidalijo, kad LASS bendradarbiavo ir su tarpmiestinių maršrutų vežėjais. Šiuo metu dvi tarpmiestinių autobusų įmonės yra įsigijusios autobusus, kurie yra pritaikyti tiek judėjimo negalią turintiems keleiviams, tiek ir neregiams bei silpnaregiams.
„Jie tikisi, kad garsinė informacija autobusuose nebepriklausys nuo vairuotojo valios. Šalies savivaldybės įsigyja naujų viešojo transporto priemonių, su jomis ateina ir naujos technologijos“, – sakė pašnekovas ir pridūrė, kad LASS taip pat konsultuoja ir teikia pasiūlymus, kaip bilietų įsigijimo sistemas padaryti tokias, kad jomis savarankiškai galėtų naudotis blogai matantys ar ir visai nematantys keleiviai.
Svarbūs taktiliniai vaikščiojamojo paviršiaus indikatoriai
Paklaustas, kokias dar problemas mato, ko reikėtų, kad žmonių su regos negalia keliavimas mieste taptų sklandesnis, V. Gendvilas išskyrė šviesoforus su garsiniu signalu ir taktilinius vaikščiojamojo paviršiaus indikatorius, kurie padeda lengviau orientuotis:
„Žmonėms su regos negalia judant viešosiose erdvėse labai svarbūs yra šviesoforai su garsiniu signalu. LASS kreipėsi į Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją prašydama visoje Lietuvoje suvienodinti šviesoforų skleidžiamus garsus ir jų valdymą. Sprendimas jau yra. Nauja tvarka įsigalios nuo šių metų vidurio. Dabar siekiama, kad žmonės su regos negalia šviesoforų garsą galėtų įsijungti ir naudodamiesi programėle.
Kita žmonėms su regos negalia svarbi priemonė yra orientavimąsi lengvinantys taktiliniai vaikščiojamojo paviršiaus indikatoriai. Jie reikalingi tam, kad aklieji ir silpnaregiai galėtų saugiai ir savarankiškai keliauti miestų ir miestelių gatvėmis, susirastų reikalingas institucijas, orientuotųsi patalpose. Tokių indikatorių nuolatos daugėja. Jų galima rasti ne tik didmiesčių viešosiose erdvėse, bet ir mažesniuose miesteliuose.
Šie reljefiniai paviršiai įrengiami ir vieno kito pastato viduje. Čia jie padeda neregiui susirasti klientų aptarnavimo, informacijos teikimo vietas, kabinetų duris. Viešosioms erdvėms tai gana naujas dalykas. Todėl labai svarbu, kad šie paviršiai nebūtų užstatyti paspirtukais, automobiliais, reklaminiais stendais, palapinėmis, prekybos kioskais, gėlių vazonais, kelio ženklais, kavinių staliukais.
Klaidų pasitaiko dar projektuojant. Suplanavus taktilinius vaikščiojamojo paviršiaus indikatorius šaligatvių kraštuose, juos užgožia krūmai ir medžių šakos. Todėl neregiai negali jais tinkamai naudotis. Rudenį krinta lapai, žiemą – sniegas. Žmonėms, turintiems regos negalią, svarbu, kad valant gatves ir viešąsias erdves būtų nuvalytos ir vietos, kuriose įrengti taktiliniai vaikščiojamojo paviršiaus indikatoriai. Po sniegu ar nukritusiais lapais esantys indikatoriai netenka prasmės.“
Ėmėsi riboti paspirtukų eismą
Vilniaus miesto savivaldybės Komunikacijos skyriaus Ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas neneigė paspirtukų keliamų problemų ir teigė, kad siekiama jas spręsti:
„Matome elektrinių paspirtukų keliamas problemas, susijusias tiek su neatsakingu jų vairuotojų elgesiu, tiek su netvarkingu šių priemonių statymu, ir siekiame jas spręsti. Praėjusiais metais elektriniais paspirtukais uždrausta važiuoti Vilniaus, Pilies ir Savičiaus gatvėse, kuriose – itin daug pėsčiųjų, išplėsta paspirtukų greičio ribojimų zona, centriniuose miesto rajonuose sužymėtos vietos, kur reikia statyti paspirtukus. Įvedus šias priemones pastebėjome, kad paspirtukų statymas tapo kur kas tvarkingesnis, o jų eismas – saugesnis. Šį sezoną paspirtukų statymui skirtų vietų bus ir kituose miesto rajonuose. Priemonių žemėlapį galima rasti čia.
Labiausiai pokyčių įgyvendinimą užtikrinti galime per mikrojudumo priemonių dalijimosi platformas, kurių paspirtukų statymas ir gali sukelti daugiausia nepatogumų žmonėms su regos negalia. Šiose platformose visi ribojimai vartotojams nustatomi sistemiškai ir suveikia automatiškai, todėl elektrinių paspirtukų vairuotojai privalo laikytis nustatytų taisyklių. Kitu atveju, gali būti taikomos įvairios priemonės – anketos suspendavimas, panaikinimas ar finansinės baudos. Be sistemiškai nustatomų ribojimų dalijimosi platformose, vykdomas ir prevencinis eismo dalyvių, naudojančių paspirtukus ir dviračius, švietimas.“
Pasiteiravus apie taktilinių vaikščiojamojo paviršiaus indikatorių įrengimą mieste, kada, kaip ir kur jie planuojami, G. Grubinskas sakė, kad šie indikatoriai įrengiami naujinant ar įrengiant naujus šaligatvius ir pėsčiųjų takus: „Rengiant gatvių įrengimo ir rekonstrukcijos techninius projektus, jie derinami su neįgaliųjų organizacijomis, taktilinių paviršių įrengimas vykdomas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Kai remontuojami esami ir ypač seni šaligatviai, koreguojamas kelio bortų aukštis, taktiliniai paviršiai įrengiami prie sankryžų, pėsčiųjų perėjų, viešojo transporto stotelėse.“
Planuoja, kad rudenį sistema ims veikti tinkamai
JUDU Klientų aptarnavimo vadovė Lina Juknevičienė, paklausta apie „Transporto balso“ programėlę ir kaip ji pritaikoma realybėje, paaiškino, kokiu principu ši sistema veikia ir kas pakišo koją, kad vos keletas transporto priemonių mieste praneša žmonėms su regos negalia reikalingą informaciją:
„Sprendimą „Transporto balsas“ sudaro programinė įranga ir aktyviosios žymos, montuojamos stotelėse ir transporto priemonėse. Norint naudotis „Transporto balsu“, reikia parsisiųsti nemokamą mobiliąją programėlę „Transporto balsas“ iš „Google Store“ ir įsidiegti savo mobiliajame įrenginyje. Įjungus programėlę pradedamas nepertraukiamas aktyvių žymų, sumontuotų viešojo transporto priemonėse, skenavimas.
Aptikus transporto žymą identifikuojama transporto priemonė ir mobiliajame įrenginyje pateikiama vaizdinė bei garsinė informacija, kokiu maršrutu važiuoja transporto priemonė (maršruto numeris ir kryptis). Jeigu stotelėje yra aktyvi žyma, programėlė identifikuoja, kurioje stotelėje yra keleivis ir realiu laiku pateikia vaizdinę bei garsinę informaciją apie į tą stotelę atvykstantį viešąjį transportą.
Šis sprendimas sostinės viešajame transporte buvo įdiegtas dar 2020 m. Per šį laikotarpį dalis aktyvių žymų dingo, buvo pavogta, sugedo, taip pat per šį laiką atsinaujino ir programa. Šiais metais atnaujiname „Transporto balsą“, šiuo metu vykdome tiek programinės įrangos, tiek aktyviųjų žymų pirkimo procedūras.“
Pašnekovė teigė suprantanti, kad tinkamai neveikianti sistema kelia daug nepatogumų asmenims su regos negalia ir sakė, kad iki rudens reikiamus darbus planuojama užbaigti: „Suprantame ir nuoširdžiai apgailestaujame, kad šiuo metu tik fragmentiškai, dalyje stotelių ir viešojo transporto priemonių, veikiantis „Transporto balsas“ asmenims su regėjimo negalia apsunkina keliones viešuoju transportu.
„Transporto balso“ atnaujinimo procesas jau pradėtas, planuojame, kad sistema tinkamai pradės veikti šių metų rugsėjį. Pirmiausia atnaujinsime programinę įrangą, taip pat bus atnaujintos aktyviosios žymos transporto priemonėse, patikrintos ir, kur reikia, pakeistos aktyviosios žymos stotelėse.“
LASS atstovo V. Gendvilo teigimu, pasitaiko atvejų, kai sostinės viešajame transporte nepranešama visiems keleiviams skirta garsinė informacija arba ji pateikiama per tyliai. Pasiteiravus, kas už tai atsakingas ir turėtų pasirūpinti, kad informacija pasiektų keleivius, L. Juknevičienė sakė, kad garsinio informavimo sistema viešajame transporte, skirta visiems keleiviams, veikia visose transporto priemonėse, o pranešimų transliavimo garsą kiekvienoje transporto priemonėje reguliuoja vairuotojai:
„Kartais garsas nutildomas per daug, todėl būtina tai pastebėti. Esame dėkingi keleiviams, kurie apie per tyliai girdimą garsą informuoja vairuotoją. Viešojo transporto paslaugų kokybę, taip pat ir garsinių pranešimų transliavimą, sistemingai tikrina tiek JUDU viešojo transporto kontrolieriai, tiek ir vežėjų Kokybės kontrolės darbuotojai.“