Nematomos negalios atvejų pasaulyje – 1 milijardas
Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė Kristina Košel-Patil aiškina, kad pasaulyje 1 iš 6 iš asmenų turi negalią. Manoma, kad iki 80 proc. turi būtent nematomą negalią, o tai sudaro daugiau nei 1 milijardą žmonių. Nors statistika iškalbinga, pastarųjų poreikiai vis dar nėra atliepti bent tiek, kiek turinčių matomą – fizinę negalią.
„Nematoma negalia gali būti pati įvairiausia – kalbos, klausos, regėjimo, psichikos sveikatos sutrikimų, įvairios ligos, tokios kaip astma, diabetas, inkstų nepakankamumas ir kt. Autizmas yra viena iš nematomų negalių. Autistiški asmenys neišsiskiria išvaizda, tačiau gali pasižymėti neįprastu elgesiu, gestikuliavimu, sunkumais užmegzti ir palaikyti kontaktą ar panašiai.
Visame pasaulyje, kaip ir Lietuvoje, (aut. past. visuomenė) pirmiausia pradėjo atpažinti ir pripažinti fizinę negalią – kad būtų pandusai, paslaugų prieinamumas ir pan., kad jie būtų matomi kaip lygiaverčiai visuomenės nariai. O vėliau ateina etapas, kai visuomenė pradeda matyti ir žmones su nematoma negalia“, – sako K. Košel-Patil.
Vis dėlto, visuomenės dėmesys paslėptoms negalios formoms iš niekur neatsirado. Didžiules pastangas šiai temai deda patys žmonės su nematoma negalia, juos supantys artimieji. Kitaip tariant, visi, kuriuos tiesiogiai paliečia paslėptos negalios sukelti sunkumai. Štai, pavyzdžiui, asociacija „Lietaus vaikai“, atstovaujanti autistiškus vaikus ir vienijanti jų mamas, bendradarbiauja su verslais, tikėdamasi, kad nevyriausybinių organizacijų ir verslo bendradarbiavimas gali duoti naudingų rezultatų.
Tad vienas iš organizacijos projektų – „Nematomos negalios Saulėgrąža“ iniciatyvos plėtra Lietuvoje. Kaip pasakoja pašnekovė, pastaroji iniciatyva buvo pradėta įgyvendinti 2016 metų Jungtinės Karalystės Gatviko oro uoste, o projekto tikslas buvo atkreipti dėmesį ir suteikti pagalbą asmenims, kurie turi nematomą negalią. Lietuvos autizmo asociacija prie šios iniciatyvos prisijungė pernai metais ir aktyviai prisideda prie iniciatyvos sklaidos, kad saulėgrąžos atributą kasdien atpažintų vis daugiau žmonių ir organizacijų bei verslų.
„Norisi papildomai atkreipti dėmesį, kad šis simbolis nėra susijęs su Ukraina, kaip teko išgirsti. Šiuo atveju saulėgrąža simbolizuoja pozityvumą, jėgą, augimą ir pasitikėjimą. „Nematomos negalios saulėgrąžos“ ženklas ne tik siunčia žinutę aplinkiniams, kad žmogui gali prireikti pagalbos, tačiau ir skatina įtrauktį, pagarbą, lygias galimybes visiems asmenims, nepaisant jų paslėptų negalių.
Tai gali palengvinti keliavimą lėktuvais ar traukiniais, nes įmonių atstovai yra supažindinti su šiuo simboliu. Siekiame, kad ženklas būtų plačiai atpažįstamas, ir mūsų bendruomenės narių patirtys, lankantis viešose vietose, būtų kuo geresnės. Pavyzdžiui, jei autistiškas asmuo kažkaip išsiskiria savo elgesiu viešoje erdvėje, tai nematomos negalios simbolis leidžia aplinkiniams suprasti situaciją, nekritikuoti, nekomentuoti, o, esant reikalui, ir pasiūlyti pagalbą“, – apie nematomą negalią simbolizuojančią juostelę, kurią žmogus, turintis nematomą negalią, esant poreikiui dėvi ant kaklo, pasakoja K. Košel-Patil.
Jungiasi vis daugiau verslų
Nors tai tėra tik vienas iš būdų skatinti asmenų su negalia įtrauktį visuomenėje, maži žingsniai gali padėti pasiekti didžių tikslų. Vienas jų – galimybė užtikrinti, kad asmenys su individualiais poreikiais jaustųsi drąsiai ir laukiami visose viešai prieinamose vietose bei galėtų nevaržomai dalyvauti visuomenėje.
„Šiais metais, pradėjus aktyviau kalbėti apie „Nematomos negalios saulėgrąžos“ simbolį, pavyko atkreipti visuomenės dėmesį. Pirmas labai gražus bendradarbiavimo pavyzdys – tai komunikacija su PPC „Ozas“, kurie atkreipė dėmesį į nematomą negalią turinčius asmenis ir įsivedė tylos apsipirkimo valandas, nes kai kuriems asmenims kyla daug sensorinių iššūkių, ir šviesos, muzika, kuri yra parduotuvėje ar prekybos centruose, lemia, kad jie tiesiog nesilanko tokiose vietose. Taip pat prekybos centras padėjo plačiau skleisti žinutę apie „Nematomos negalios saulėgrąžos“ simbolį, dalina informaciniame centre juosteles tiems, kam jų reikia“, – pasakoja pašnekovė.
Tad minėtame prekybos centre asmenys, turintys nematomą negalią, gali ne tik gauti saulėgrąžos simbolį, bet ir ramiai apsipirkti kiekvieną antradienį nuo 10 val. iki 11 val. 30 min., kai bendrosiose patalpose pritemdomos šviesos ir išjungiama muzika. Prieš didžiąsias metų šventes apie dalyvavimą iniciatyvoje pranešė ir vaistinių tinklas „Camelia“.
„Tinklas labai pozityviai priėmė mūsų pasiūlymą prisidėti, skleidžiant informaciją apie juosteles. Jų informaciniuose ekranuose skelbiama informacija apie tai, ką reiškia ši juostelė, o ją turintys asmenys gali būti praleidžiami be eilės.
Taip pat į autistiškų asmenų bendruomenę atkreipė dėmesį ir tarptautinė įmonė „Cencora“. Jos skirto finansavimo dėka 2024 m. Santaros klinikų Vaiko raidos centro erdvėje ligoninės kiemelyje ir „Vilniaus lietaus vaikai“ dienos centro kiemelyje bus įrengti sensoriniai sodai ir prisidėta prie trečiojo sensorinio sodo įrengimo „Panevėžio lietaus vaikų“ teritorijoje“, – pasakoja K. Košel-Patil.
Vartai į pasaulį atverti plačiau
Nematomos negalios simbolį Lietuvoje populiarina ir Lietuvos geležinkeliai bei Lietuvos oro uostai (LTOU). Pastarieji juosteles ėmė dalinti dar 2020-aisiais. O poreikis tokioms paslaugoms, kaip rodo keliaujančių asmenų statistika, tik auga.
LTOU Keleivių patirties valdymo skyriaus vadovė Rasa Petraitienė aiškina, kad keleivių su matomomis ir nematomomis negaliomis kiekvienais metais vis daugėja. Tai, pasak jos, rodo didėjantis pagalbos paslaugą užsisakiusiųjų skaičius. Vis dėlto, ji skuba pastebėti, kad yra nemažai žmonių, keliaujančių savarankiškai, tad nepatenkančių į oro uostų sekamą statistiką yra nemažai, todėl skaičiai, atspindintys keliaujančių su matomomis ir nematomomis negaliomis, realios padėties neatspindi.
„Visi 3 oro uostai pritaikyti keliautojams, turintiems individualių poreikių. Nuolat bendradarbiaujame su daug įvairių organizacijų: SOPA, Socialinis taksi, Įvairovės chartija, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga ir kitomis, nes puikiai suprantame, kad tobulėti visada yra kur. Nuolat prašome įvertinti mūsų teikiamas paslaugas bei infrastruktūrą.
O šiemet spalio 2 d. sukvietėme visas organizacijas, kurios dirba su žmonėmis turinčiais individualių poreikių, į Lietuvos oro uostus ir diskutavome, kaip padidinti minėtų paslaugų sklaidą, nes ne visi dar apie jas žino, bei kaip bendrai gerinti paslaugų kokybę ir infrastruktūrą. Kitais metais planuosime šį renginį vėl. Vilniaus oro uoste statome naują išvykimo terminalą ir bendradarbiaujame su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga, kad visos nuorodos naujame terminale būtų puikiai perskaitomos ir suprantamos“, – teigia R. Petraitienė.
Be infrastruktūros pritaikymo, daug investuojama ir į darbuotojų pasirengimą dirbti su įvairiomis negaliomis. Kaip aiškina pašnekovė, mokymai apie individualių poreikių turinčių keleivių aptarnavimą yra labai svarbi kokybiško paslaugų teikimo dalis, todėl visi nauji darbuotojai mokomi, o esami – kas dvejus metus atnaujina žinias.
Ne tik atliepia poreikius, bet ir įdarbina
„Telia“ įvairovės ir įtraukties partnerė Julija Markeliūnė jau anksčiau „Delfi“ pasakojo, kad organizacijos norą imtis pokyčių žmonių su negalia įtraukties klausimais diktavo aukščiausių vadovų pozicija. Jos teigimu, prie įmonės prisijungus dabartinei CEO Giedrei Kaminskaitei-Salters, šiai temai buvo parodyta daug daugiau dėmesio nei iki šiol, o pirmieji naujos strategijos įmonės žingsniai buvo ne infrastruktūros ir paslaugų prieinamumo gerinimas, bet siekis įdarbinti daugiau žmonių su negalia, mat tik 29 procentai darbingo amžiaus žmonių, kurie turi negalią, šiandien dirba.
Todėl įmonė nieko nelaukusi ėmėsi edukuoti darbuotojus ir vadovus apie negalią ir jos formas, vykdė darbuotojų apklausas apie tai, kiek jiems pažįstama ši tema, kad organizacija taptų prieinama ne tik infrastruktūriškai: „Aš jau tą esu sakiusi, bet pasikartosiu – galima apsistatyti labiausiai pritaikytais pastatais pasaulyje, bet jeigu juose dirbs žmonės neprisitaikę ir nenorintys, nepripažįstantys, pilni stereotipų, tai mes nežengsime svarbiausio žingsnio ir to skaičiaus nepradėsime keisti“.
Žinoma, veiksmų organizacija ėmėsi ne tik įmonės viduje, bet ir išorėje. Veikiausiai daugeliui teko pastebėti ir naują jų kalėdinę kampaniją, kurioje pasakojama apie žmonių su regos negalia kasdienybę. Tai, kaip sako J. Markeliūnė, tik pradžia. O noras rodyti pavyzdį kitiems, padiktavo ir interesą jungtis prie „Delfi“ iniciatyvos „(Ne)matomi“.
„Esame viena iš didžiausių telekomunikacijų kompanijų ir suprantame, kad žmonėms su negalia technologijos yra svarbesnės negu žmonėms be negalios. Ir visada tą žinojome, o mūsų pagrindinė, tikriausiai viena iš pagrindinių paslaugų, internetas – atrakina absoliučiai visas galimybes: mokytis, dirbti, bendrauti, nepriklausomai nuo fizinių ypatumų.
Kad mes esame teisingame kelyje, ir kaip tai yra svarbu, labiausiai parodė tai, kad Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos surengtoje konferencijoje „Technologijų galia“ žmonės dalijosi, kaip technologijos padeda žmonėms su regos negalia, kaip padeda gyventi, ir vienas iš dalyvių pasidalijo tokia citata: „Technologijos tiesiog įgalina žmogų gyventi, kai jis turi regos negalią“. Tai tikriausiai dėl to mes labai norime daryti tą pokytį, padėti ir pradėti nuo savęs.
Bet labai tikime tuo, kad nėra nei per mažo, nei per didelio verslo ir visi turėtume eiti į tą pokytį, nes kiekvienas pokytis prasideda individualiai – nuo manęs, kaip žmogaus, ir nuo manes, kaip verslo. Todėl norime kviesti visus prisijungti prie iniciatyvos“, – teigė įmonės įvairovės ir įtraukties partnerė.
Be abejonės, pradėjus dirbti šioje srityje, telekomunikacijų bendrovė neišvengė iššūkių. Kaip teigė J. Markeliūnė, pagrindinė kliūtis – žinių trūkumas.
„Labai daug atsiranda baimių, kai tu nežinai, nes tu bijai ne taip padėti, nežinai, ar apskritai reikia pagelbėti žmogui, savo kolegai, kuris turi negalią, nenori įžeisti, nenori per daug pasakyti. Tų žinių labai labai reikia ir mums reikia jų visiems, kaip visuomenei“, – laidoje „Delfi diena“ sakė pašnekovė.