Eksperimentai su mityba neleido miegoti naktimis
Giedrius ir Mantas sveikatingumo iššūkyje dalyvavo kartu su dviem kitomis poromis (aktorė Larisa Kalpokaitė ir Brailio rašto redaktorė Erika Zvilnė; operos solistas Rafailas Karpis ir IT specialistas Andžėjus Ravanas). Visos poros tris mėnesius mokėsi sveikiau maitintis ir stengėsi daugiau judėti.
Pasibaigus iššūkiui ir trijų mėnesių laikotarpiui, aktorius Giedrius Savickas pastebėjo, kaip svarbu atkreipti dėmesį į detales, kurios vėliau gali lemti didelius gyvenimo pokyčius. „Maži dalykai gali daug ką pakeisti. Aš supratau, kad paprasčiausias sprendimas gali turėti ilgalaikį poveikį,“ – teigė jis, kalbėdamas apie savo patirtį sveikatingumo iššūkyje.
Giedrius taip pat dalinosi savo ankstesne patirtimi, kai eksperimentavo su mityba: „Mityba man yra sunkus dalykas. Aš bandžiau įvairius metodus: 12 valandų nevalgyti, vėliau 14 valandų. Net gerdavau ryte vandenį su citrina arba ciberžole.“ Tačiau dėl šių eksperimentų aktorius kartais negalėdavo miegoti naktimis, ir tai turėjo neigiamą poveikį jo savijautai.
Po treniruotės svarbu tinkamai atsipalaiduoti
Kitas sveikatingumo iššūkio dalyvis – paralimpinių žaidynių čempionasMantas Brazauskis –dalinosi savo patirtimi apie raumenų priežiūrą: „Po treniruočių labai svarbu gebėti atsipalaiduoti ir neleisti raumenims persitempti.“ Golbolininkas Mantas pabrėžė, kad tinkama raumenų priežiūra – labai svarbi, jei nori išvengti traumų ir išlaikyti gerą fizinę formą.
Mitybos specialistas Dainius Vyšniauskas, dirbęs su Mantu, pastebėjo sportininko siekį optimizuoti mitybą. „Išsiaiškinome, kad Mantui trūksta baltymų, ir kad jų daugiau reikia jo mityboje. Jis nuoširdžiai dirba, kad pasiektų geriausią formą, ir net mažos pergalės, kaip dažnesnis grūdėtos varškės vartojimas, yra žingsnis link tikslo.“ Dainius taip pat pabrėžė, kad subalansuota mityba yra būtina norint išlaikyti geriausią sportinę formą.
Knygos apie sveiką gyvenseną turi būti prieinamos visiems
Projekto vadovas – Lietuvos audiosensorinės bibliotekos leidybinės veiklos vyr. kuratorius Audrius Meška – akcentavo sveikatingumo literatūros prieinamumo svarbą. „Projekte „Nematau, bet judu“ išleistos knygos yra pritaikytos tiems, kurie negali skaityti įprastai spausdinto teksto. Siekiame, kad mūsų iniciatyva padėtų kiekvienam susipažinti su sveika gyvensena, o įgytas žinias taikyti praktiškai ir taip pagerinti savo kasdienį gyvenimą.“
Projekto metu buvo paruoštos ir išleistos knygos, skirtos sveikos gyvensenos entuziastams, tokios kaip Anitos Bean „Mityba sportuojantiems“ ir Andriaus Pauliukevičiaus „Tobulas maistas sportuojantiems“. Šios knygos, prieinamos ELVIS virtualioje bibliotekoje (elvislab.lt), buvo išleistos EPUB formatu, leidžiančiu skaitytojams keisti šrifto dydį, kontrastą bei naudotis diktoriaus įgarsintu tekstu.
Virtuali biblioteka ELVIS – kiekvieno, negalinčio skaityti įprastai, kišenėje
Projekto metu išleistos pritaikytos knygos, praktiškai patikrintos sveikatingumo iššūkio dalyvių, tapo reikšmingu žingsniu, siekiant padidinti literatūros prieinamumą žmonėms, turintiems regos negalią, skaitymo sutrikimą ar dėl kitų priežasčių negalintiems skaityti įprastai spausdinto teksto. Visos knygos išsirikiavo virtualiose išskirtinai šiems skaitytojams skirtos bibliotekos ELVIS lentynose.
ELVIS pasiekti labai paprasta – tereikia atsisiųsti mobiliąją programėlę (yra tiek Android, tiek iOS) ir per ją pateikti dokumentą, patvirtinantį, kad negalite skaityti įprastai spausdinto teksto.
Panašu, kad pradėti savo sveikatingumo kelionę gali kiekvienas! O jei dar pritrūko įkvėpimo – įsijunk vaizdo pasakojimą apie Giedrių ir Mantą:
Projektas „Nematau, bet judu! Neregiams pritaikyta sporto informacija visus motyvuoja gyventi sveikiau“ bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurį administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.
Nemokama virtuali biblioteka ELVIS skirta asmenims, negalintiems skaityti įprastai spausdinto teksto, ir tai patvirtinusiems oficialiu dokumentu. Lietuvos audiosensorinės bibliotekos duomenimis, Lietuvoje įprastai spausdinto teksto negali skaityti bent 10 proc. visuomenės: 7 proc. – dėl skaitymo sutrikimų, 2 proc. – dėl regos sutrikimų ir 1 proc. – dėl fizinės sveikatos sutrikimų (pvz., asmuo negali sėdėti, laikyti knygos ar perversti puslapių).
