Apie problematiką ir sumanytą iniciatyvą laidoje „Delfi diena“ papasakojo Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos vadovas, gydytojas, veido ir žandikaulių chirurgas Dalius Matkevičius ir Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė Indrė Širvinskaitė.
Problema tokia deganti kaip dantų skausmas
„Ši problema nėra nauja. Lietuvos negalios organizacijų forumas pirmą kartą turbūt dar 2016 m. pradėjo kelti šį klausimą ir ieškoti išeičių. Pagrindinė problema – kad apskritai odontologijos paslaugų prieinamumas žmonėms su negalia nėra pakankamas.
Jeigu kalbame apie pirmos grandies, t. y. poliklinikoje suteikiamas, paslaugas, ne visur turime tiek aplinkos prieinamumą, tiek ir specialistų, kurie galbūt mokėtų, būtų kompetentingi dirbti tiek su vaikais su negalia, tiek ir su suaugusiaisiais, turinčiais negalią.
Negalios tipų yra įvairių ir kiekvienas atsineša savo individualius poreikius. Kalbant apie odontologijos paslaugas, labiausiai nukenčia žmonės, turintys intelekto negalią, kuriems kartais reikia specialisto, kuris būtų apmokytas dirbti, skirtų daugiau laiko susikalbėti ir pan. Taip pat labai aktualios kvalifikuotos paslaugos yra vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimų.
Skaičiuojama, kad žmonių, turinčių intelekto ir psichosocialinę negalią, Lietuvoje yra apie 30 tūkst., jiems kartais reikalingos paprastos odontologinės paslaugos, tam tikros procedūros, kurioms mums galbūt būtų įprastinės ir užtektų vietinės nejautros, o jiems reikalinga bendrinė nejautra. Tokias paslaugas Lietuvoje teikia nedaug klinikų, čia susiduriame su problema, kai susidaro milžiniškos eilės ir žmonėms yra pasakoma, kad jūs su danties skausmu palaukite nuo kelių mėnesių iki dvejų metų. Tai tampa žmogaus teisių problema.
Tačiau klinikos sako tą patį: mes stengiamės, bet neturime pakankamai patalpų, turime dalytis operacinėmis, ne visada turime anesteziologų. Tiesiog yra tokia didelė struktūrinė problema, kurios taip paprastai neišspręsi. Iš tikrųjų džiaugiamės, kad Žalgirio klinika irgi kelia šitą problemą, ją atpažįsta ir ieško sprendimo būdų, nes tai tokia deganti problema kaip dantų skausmas“, – laidoje sakė Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė I. Širvinskaitė.
Vaikai laukia keletą mėnesių, suaugusieji – net 18-a
Žalgirio klinikos vadovas, gydytojas, veido ir žandikaulių chirurgas D. Matkevičius laidoje pasakojo, kad klinika yra ta vieta, į kurią iš visų Lietuvos kampelių suvažiuoja asmenys su negalia. Jis patvirtino I. Širvinskaitės žodžius, kad ši problema iškelta prieš aštuonerius metus, tačiau, gydytojo žodžiais, tebetūno stalčiuose ir sprendžiama nebuvo:
„O sprendžiama nebuvo tiek, kad šiandien kalbame apie gaisro gesinimą. Tai reiškia skausmo malšinimas, kuris baigiasi atstatymui netinkamos kūno dalies – šiuo atveju danties ar žandikaulio – pašalinimu. Tai yra jau sunykusi dalis, ji sugedo, nes laiku buvo nesutvarkyta.“
D. Matkevičiaus teigimu, vaikai ir suaugusieji, turintys negalią, yra atskira pacientų grupė, kuriai labai reikia kompleksinio gydymo, nes jiems būtina visą gydymą suteikti čia ir dabar.
„Žinome, kad šiuo metu Lietuvoje yra apie 225 tūkst. žmonių su negalia. Dažnai žmonės, turintys negalią, net negali pasakyti, kur ir kaip jiems skauda, jų negalios gali būti tokios rimtos, kad jie net nekalba. Daugumos gydymui reikalinga narkozė.
Pacientus su negalia sunku gydyti standartiniais metodais, jiems reikia ypatingų sąlygų ir dėmesio, daug papildomo laiko ir pastangų. Be to, asmenims su negalia reikalinga visa gydytojų komanda, nes tam, kad įvertintų ir analizuotų būklę, reikia plataus profilio odontologo, kuris gali suteikti daug paslaugų.
Nepamirškime, kad asmenys su negalia dažnai turi veido vystymosi sindromų. Čia reikia išmanyti pakitimus, taip pat išmanyti gretutines ligas taikant anesteziją. Tokius asmenis gydyti yra didžiuliai kaštai ir didelė atsakomybė. Privatūs kabinetai žmonių su negalia gydyti net neapsiima, nes tai yra ir rizikinga, ir sudėtinga, o ir nepelninga“, – pranešime žiniasklaidai sakė gydytojas.
Jis patikslino, kad suaugusieji, turintys negalią, vizito pas specialistą laukia iki 18 mėnesių, o vaikai, turintys negalią, dantų gydymo su bendrine nejautra laukia apie 2–3 mėnesius po gydytojo vaikų odontologo konsultacijos.
Turi tik tuščias sienas, reikia įrangos, specialistų
Veido ir žandikaulių chirurgo D. Matkevičiaus vertinimu, per ilgai buvo nesiimta reikiamų priemonių. „ Per ilgai visi buvome neveiksnūs, tik dejavome, kokia yra bloga neįgaliųjų ir jų šeimų padėtis. Toks atidėliojimas, net abejingumas apie mus, kaip visuomenę, sako, kad saviems, kurie kariauja savo tylų karą, ne tik nepadedame, bet ir nusisukame.
Valstybė, deja, nepadeda nei jiems, nei mums, kurie apsiimame pagelbėti. Šita problema tęsiasi jau daugybę metų, todėl delsti nebegalima, ir kažkas turi imtis nelengvo darbo ir padaryti realią pradžią“, – pranešime žiniasklaidai sakė gydytojas.
Todėl, pasako jo, ir gimė idėja įkurti atskirą centrą žmonėms su negalia. Jis užsiminė, kad tam reikalingi milžiniški finansai, nes turi tik tuščias patalpas, tačiau trūksta palatų, operacinių, įrangos:
„Kitaip sakant, turime tik dėžutę. O joje norėtume padaryti tiems žmonėms tinkamą erdvę, pradedant patekimu į įstaigą, nes daugelis turi ir judėjimo problemų. Taip pat norėtume, kad asmenims su negalia būtų pritaikyta atskira registratūra, kur jų lauktų atvejo vadybininkas, įvertinantis kiekvieną atvejį individualiai ir padedantis susiorientuoti, kad būtų nusiraminimo kambariai.
Apskritai, kad būtų šiuolaikiškai, technologiškai priimtina ir kad tiek specialistai, tiek pacientai su negalia galėtų komfortiškai jaustis. O svarbiausia ne pacientas eitų iš vieno specialisto pas kitą, kaip yra dabar, bet visi specialistai būtų vienoje vietoje ir suteiktų reikiamą pagalbą.
Tada, manome ir matome, žiūrėdami į pasaulinę praktiką, kad tos eilės greičiau pradėtų trumpėti ir tų pacientų išgydymas būtų kur kas kokybiškesnis, geresnis, būtų pasiektas ilgalaikis rezultatas.“
D. Matkevičius, kalbėdamas apie specialistus, pridūrė, kad su asmenimis, turinčiais negalią, turi dirbti labai stiprūs ir profesine, ir emocine prasme gydytojai, deja, daug gydytojų, pasak jo, negali, nenori ir nepajėgia to daryti.
„Negana to, tai turėtų būti išties gerai apmokama darbo vieta. Vis dėlto šiuo metu asmenų su negalia gydymas mūsų klinikoje laikosi ant gydytojų altruistų pečių, kurie žino, kad reikia padėti, ir jie dirba.
Mūsų siekis – kad tokių specialiai apmokytų ir paruoštų gydytojų būtų daugiau“, – pranešime žiniasklaidai sakė D. Matkevičius.
Pagalbos kreipiasi į visą Lietuvą
Veido ir žandikaulių chirurgas D. Matkevičius teigė, kad iniciatyvą įkurti specialų centrą žmonėms su negalia pavadino „Jungtinėmis gerumo pajėgomis“, nes kreipiasi nacionaliniu mastu į visą Lietuvą:
„Kreipiamės į geros valios žmones, kad prisidėtų. Suprantu, kad galime sakyti: kodėl valstybė neduoda, bet tai yra problema, kuri neišsispręs, jeigu mes lygiagrečiai neieškosime visų sprendimo variantų.
Norime apjungti visą Lietuvą, nes čia visos šalies reikalas. Esame įsitikinę, kad visuomenė mus išgirs, nes mes einame iš nevilties. Tokia liūdna realybė mus, gydytojus, tarsi išvaro iš ligoninės, iš operacinės, ir mes einame prašyti pinigų tam, kad galėtume padėti vaikams ir suaugusiesiems, turintiems negalią. O juk turėtume gydyti, operuoti. Tačiau niekas kitas tuo už mus nepasirūpins.
Gerumas dauginasi, jo nesumeluosi, nesuvaidinsi. Mes visi esame vienas už kitą atsakingi. Vaikai ir suaugusieji, turintys negalią, turi gauti lengvai prieinamas odontologijos bei veido ir žandikaulių chirurgijos paslaugas. Reikia tik visiems kartu suremti pečius.“
