Mokytoja Sigita aiškina, kad įtraukusis ugdymas – mokinių, turinčių individualiųjų poreikių, įtraukimas į mokymosi procesą. Tai gali būti hiperaktyvumo sindromą, autizmo spektro sutrikimą ir kitokių raidos, mokymosi sutrikimų ar negalių turintys mokiniai. Mokinio padėjėja padeda tik per pamokas, o po pamokų vykstančioje pamokų ruošos grupėje mokytoja vaikams padeda pati. Tiek mokinio padėjėja, tiek ji vaikams, turintiems individualiųjų poreikių, padeda ir skaityti, ir rašyti.
Neformaliajam ugdymui atstovaujanti Evelina Burokė, „Robotikos akademijos“ direktorė, sako, kad visuomenėje vis dar nėra bendro sutarimo, ką laikome įtraukiuoju ugdymu: ar siekiame tik individualiųjų poreikių turinčių vaikų užimtumo, ar tikslingo jų ugdymo atliekant konkrečias veiklas, pavyzdžiui, inžinerijos, programavimo, emocinio intelekto ir kitose srityse.
Diktuoja po vieną raidę
„Būna, kad vaikams, turintiems rašymo sunkumų, diktuoji po vieną raidelę arba žodį skiemenuoji. Prastai skaitantiems pati perskaitau užduotį. Skaityti sunku disleksiją arba disgrafiją turintiems vaikams“, – kalba Sigita. Kaišiadorių rajono savivaldybės bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė Edita Levansavičiūtė taip pat sako, kad mokinio padėjėjas dauguma atvejų skiriamas pamokų metu ir nesusidaro visas etatas. „Mokinio padėjėjo etato atlyginimas yra 1017 eurų, tačiau daugelis rajone dirba ne visu etatu – 0,5 arba 0,75 etato“, – nurodo ji.
Sunkus darbas
Anot Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) viceministro Igno Gaižiūno, mokinio padėjėjai daro daugybę darbų: padeda mokiniui ar mokinių grupei atlikti su savitarna, savitvarka ir maitinimusi susijusias veiklas, pasiruošti pamokai reikiamas priemones. Be to, teikia pagalbą pertraukų metu, padeda orientuotis aplinkoje, judėti, prireikus palydi ir užtikrina saugumą.
Užtenka baigti vidurinę mokyklą
I. Gaižiūnas aiškina, kad nuo šių mokslo metų pradžios mokytojo padėjėjo pareigybės pavadinimas dėl darbo specifikos yra pakeistas į mokinio padėjėją. Mokinio padėjėjas ugdymo proceso neorganizuoja, todėl jam nekeliami reikalavimai turėti aukštesnį nei vidurinį išsilavinimą. Jam reikia per 2 metus nuo darbo mokinio padėjėju pradžios išklausyti ne mažiau nei 16 val. mokymus dėl darbo su individualiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais. Nemokamus kursus mokinio padėjėjams rengia Lietuvos įtraukties švietime centras, „Diemedžio“ ugdymo centras, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras. Taip pat mokyklas konsultuoja ir regioniniai specialiojo ugdymo centrai.
Šiemet skirta 164 mln. eurų
„Šių mokslo metų duomenys dar tikslinami. 2023–2024 m. šalies mokyklose dirbo 5271 mokinio padėjėjas. Per pastaruosius ketverius metus šių darbuotojų skaičius mokyklose išaugo 2,5 karto: 2019–2020 m. jų dirbo 2069. Švietimo pagalbos finansavimas valstybės lėšomis nuo 2019 m. išaugo 100 mln. eurų – nuo 61 mln. eurų iki beveik 164 mln. eurų šiemet“, – teigia ŠMSM viceministras. .
Įtraukiojo ugdymo kultūra stiprėja
Pasak Lietuvos įtraukties švietime centro komunikacijos specialistės Evelinos Basevičiūtės, kaip geriausius pavyzdžius galima išskirti Kaišiadorių, Utenos bei Panevėžio miesto savivaldybes – jose pasiekti ypač geri rezultatai. „Daugelyje savivaldybių pasiekiami ypač geri rezultatai: sukurta stipri bendradarbiavimo kultūra, mokytojai efektyviai taiko įtraukiojo ugdymo principus klasėje, logopedai, specialieji, socialiniai pedagogai, psichologai mokinio padėjėjai teikia reikalingą pagalbą. Didelis dėmesys skiriamas bendravimui ir bendradarbiavimui su tėvais. Be to, savivaldybės aktyviai dalyvauja ir ES projektuose, skirtuose įtraukiajam ugdymui, kas leidžia ne tik diegti inovatyvias priemones, bet ir gauti reikalingą finansavimą“, – vardija ji.
Anot pašnekovės, įtraukiojo ugdymo kultūra Lietuvoje stiprėja: diegiamos inovacijos mokant vaikus vadovaujantis universalaus dizaino principais. Švietimo įstaigoms konsultacijas teikia 4 nacionaliniai centrai. Kiekvienas centras specializuojasi konkrečioje individualiųjų ugdymosi poreikių srityje ir konsultuoja tiek nuotoliniu būdu, tiek gyvai, tiek jų specialistų komandos gali atvykti į konkrečias švietimo įstaigas.
Neigiamas požiūris išlieka
E. Basevičiūtė pastebi, kad įtraukiojo ugdymo diegimas Lietuvos mokyklose atneša reikšmingų pokyčių, tačiau susiduriama ir su įvairiais iššūkiais. Ir nors pastaraisiais metais švietimo pagalbos specialistų skaičius padidėjo, tačiau šis augimas, deja, vis dar neatitinka didėjančių poreikių.
„Tačiau nepaisant iššūkių, Lietuvos švietimo sistema jau yra pasiekusi svarbių laimėjimų stiprinant švietimo pagalbą, diegiant inovacijas, mokant vaikus vadovaujantis universalaus dizaino principais. Švietimo įstaigoms konsultacijas teikia 4 nacionaliniai centrai. Kiekvienas Centras specializuojasi konkrečioje specialiųjų ugdymosi poreikių srityje ir konsultuoja tiek nuotoliniu būdu, tiek gyvai. Bendrojo ugdymo mokykloms pagalbą teikia 9 regioniniai specialiojo ugdymo centrai“, – sako ji.
Anot I. Gaižiūno, jei didesnį finansavimą švietimo pagalbai skirtų ir savivaldybės, tai leistų pasiekti esminį pokytį teikiant pagalbą mokiniams, atsižvelgiant į jų individualius poreikius.
Švietimo pagalbai skyrė mažiau pinigų
ŠMSM turimais duomenimis, pernai švietimo pagalbos finansavimą sumažino 19 savivaldybių: Utenos rajono, Jurbarko rajono, Širvintų rajono, Kėdainių rajono, Šakių rajono, Druskininkų, Alytaus rajono, Akmenės rajono, Joniškio rajono, Pasvalio rajono, Anykščių rajono, Šiaulių rajono, Kauno rajono, Prienų rajono, Tauragės rajono, Molėtų rajono, Pakruojo rajono, Kupiškio rajono ir Kazlų Rūdos savivaldybės.
„Tai rodo, kad ne visada valstybės finansavimo didinimas pavirsta realiai didesne pagalba šalies mokiniams: savivaldybės naudojasi tik valstybės lėšomis nepridėdamos savo ir padidėjimo galiausiai nėra“, – sako I. Gaižiūnas.
Anot jo, reikšmingai šios srities finansavimą padidino Vilniaus, Klaipėdos, Kauno miesto, Radviliškio rajono ir kitos savivaldybės.
Įsivėlė klaida
Druskininkų savivaldybės vyriausioji specialistė komunikacijai Diana Sinkevičiūtė-Griežė sako, kad savivaldybė nemažino švietimo pagalbai skirtų lėšų – skirtumų atsirado dėl skirtingų ataskaitų duomenų palyginimo.
„ŠMSM lygindama 2022 m. ir 2023 m. duomenis neįvertino ikimokyklinio ugdymo mokinio padėjėjų etatų. Dėl to susidarė klaidingas įspūdis, kad lėšų sumažėjo, nors jos kasmet auga. Druskininkų savivaldybė skiria lėšų švietimo pagalbai gerinti ir įtraukiamojo ugdymo veikloms, kurios nebuvo įvertintos ŠMSM. 2023 m. tam skyrė apie 25 500 eurų, 2024 m. – apie 135 000 eurų“, – sako ji.
Druskininkų savivaldybė savo lėšomis prisideda prie ES projektų juos kofinansuodama, pavyzdžiui, prie „Tūkstantmečio mokyklų programos“, projekto „Mokinių įvairovei atvirų grupių, klasių sudarymo ir ugdymo organizavimo jose“. Be to, pateikta paraiška projektui „Visos dienos mokyklos paslaugų prieinamumo didinimas“, kuriame numatytos įtraukiojo ugdymo, švietimo pagalbos priemonės. Savivaldybės savo lėšomis prie šio projekto prisidės 60 000 eurų.
„Nežinau, iš kur jūs imat tokius duomenis, bet Molėtų rajono savivaldybė nuolat didina lėšas švietimo pagalbai. Mokinio padėjėjų pas mus daugėja: nuo 2023 m. 38,7 etato iki 2024 m. 42,45 pareigybių etato. Švietimo pagalbos tarnyboje nuolat tiriami vaikai ir jų sąrašas, kuriems reikia pagalbos, nuolat didėja. Poreikis auga, ir toliau skirsime lėšas iš savivaldybės biudžeto, kai trūks valstybės lėšų“, – sako Molėtų rajono savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Rūta Maigienė
Neformaliojo ugdymo įstaigų neremia
Anot E. Burokės, valstybė remia tik individualiųjų poreikių turinčias šeimas, o neformaliojo ugdymo įstaigų – ne. „Be to, pirmokas, kuris nori lankyti „Robotikos akademijos“ būrelį, turi sumokėti 40 eurų per mėnesį, o savivaldybė skiria tik 20 eurų per mėnesį neformalaus vaikų švietimo krepšelį neurotipiškam vaikui; turinčiam individualiųjų poreikių skiria dvigubai daugiau – 40 eurų per mėnesį. Pirmuoju atveju tėvai turi sumokėti 20 eurų, antruoju atveju vaikas gali lankyti būrelį nemokamai“, – sako ji.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
