Į darbą nepriėmė dėl negalios
Karolis nuo vaikystės sirgo epilepsija. Nors priepuoliai daug metų nesikartojo, sveikatos sutrikimas paliko matomą pėdsaką. Dėl matomos negalios darbdaviai atsisakydavo priimti jį į darbą. Vienoje socialinių įmonių Karolis buvo išprašytas už durų, o jį lydėjusiai įdarbinimo tarpininkei buvo pasakyta: „Mums tokių nereikia.“ Kitos įmonės gamybos vadovė pasakė: „Baikit tyčiotis iš to vaiko“, leisdama suprasti, kad su tokia negalia žmogus turi sėdėti namuose.
„Nuo vaikystės sirgau. Man sunkiai sekėsi kalbėti ir rašyti lietuviškai, bet baigiau 12 klasių, pradėjau mokytis braižybos. Sekėsi gerai, baigęs mokslus pradėjau ieškoti darbo pagal specialybę. Tačiau rasti darbą sekėsi sunkiai – apėjau keliasdešimt įmonių ir visur buvo tas pats: „esi netinkamas“, „dėl sveikatos problemų negalime tau pasiūlyti darbo“. Ieškojau pagalbos, susiradau socialinę įdarbinimo agentūrą SOPA. Jie man labai padėjo, daug per juos išmokau“, – pasakoja Karolis.
Tikėjosi rasti darbą pagal profesiją
Karolis buvo baigęs profesinės reabilitacijos programą ir turėjo ką tik įgytą reklamos internete maketuotojo specialybę. Kaip ir daugelis kitų, baigusių profesinės reabilitacijos kursus, jis buvo tvirtai įsitikinęs, kad galės įsidarbinti pagal įgytą kvalifikaciją. Kadangi praktinės darbo patirties vyras neturėjo, SOPA organizavo dizainerio maketuotojo praktiką reklamos įmonėje.
Atliekant praktiką paaiškėjo, kad turimų žinių nepakanka, jog Karolis galėtų konkuruoti su kolegijas ar aukštąsias mokyklas baigusiais jaunuoliais ar maketavimo patirtį turinčiais kandidatais. Įdarbinimo agentūra padėjo surasti įmonę, kuri sutiko apmokyti Karolį darbo vietoje su tikslu, jeigu pasiseks, – užsiauginti būsimą darbuotoją. Karoliui buvo skirtas mentorius, kuris mokė praktinių dizaino ir maketavimo įgūdžių.
Deja, po dviejų mėnesių praktikos paaiškėjo, kad Karoliui nepakanka greičio ir orientacijos, todėl įmonė net su subsidijomis atsisakė jį įdarbinti. Be to, per mokymus išryškėjo, kad Karolis turi disleksiją – skaitymo ir rašymo sutrikimą, pasireiškiantį tuo, kad pats to nepastebėdamas jis kas antrame žodyje daro klaidų.
Daugiau kaip 30 įmonių išgirdo „ne“
Karolis labai norėjo dirbti, todėl nepasisekus rasti darbo pagal įgytą profesiją, kartu su SOPA darbuotojais nusprendė ieškoti paprastesnių darbų. Bet čia ir vėl prasidėjo kančių keliai ieškant tinkamos darbo vietos.
Apsilankęs vienoje spaustuvėje vaikinas gavo atsakymą, kad nesugebės susidoroti su darbu. Kitoje gamybos įmonėje buvo pasakyta, kad Karoliui trūksta universalumo, o įmonė negalinti užtikrinti apmokymų kiekvienąkart keičiantis operacijoms. Prekybos centro salės darbuotoju jo nepriėmė dirbti dėl nepakankamos spartos.
Per porą metų Karolis vienas ar su įdarbinimo tarpininke aplankė daugiau kaip 30 įmonių. Iš darbdavių jam teko sulaukti įvairiausių atsakymų: „jis mums neatrodo tinkamas“, „mums reikia vikresnių darbuotojų“, o dažniausiai – „mes jums paskambinsime“. Įdarbinimo tarpininkai kreipėsi ir į socialines įmones, apeliavo į socialinę atsakomybę, rašė rekomendacijas, siūlė darbdaviams pasinaudoti subsidijomis, priklausančiomis pagal užimtumo rėmimo įstatymą. Deja, viskas buvo veltui.
Rado darbą, kuriame yra vertinamas
Po tiek užtrenktų durų daugelis būtų nuleidęs rankas, bet tik ne Karolis. Jis atkakliai siekė savo tikslo, kol galiausiai pats savarankiškai susirado darbą dėvėtų drabužių sandėlyje, kur porą metų dirbo drabužių rūšiuotoju.
Važiuoti dirbti tekdavo į kitą miesto galą, o iš viso kasdien nuvykti į darbą ir parvykti iš jo namo Karolis sugaišdavo beveik tris valandas. Tokia ilga kelionė į darbą per pusantrų metų jauną vyrą labai išvargino, tad jis nusprendė ieškoti kito varianto.
Karolis vėl kreipėsi į SOPA. Netrukus su kitais darbo ieškančiais asmenimis dalyvavo „Darbo paieškos laboratorijoje“, kur stiprino savęs pristatymo įgūdžius ir didino pasitikėjimą savimi. Užsiėmimų dalyviams buvo organizuojami vizitai į įmones, per kuriuos jie galėjo susipažinti su laisvomis darbo vietomis ir prisistatyti.
Po to, kai apsilankė socialinėje įmonėje „Lemeras“, Karolis gavo darbo pasiūlymą dirbti detalių surinkėju ir nedvejodamas sutiko. Šiuo metu jis dirba prie ultragarso aparato ir sulaukia gero darbdavių įvertinimo.
„Karolis yra puikus darbuotojas, į darbą ateina laiku, jį atlieka gerai, produkcijos padaro daugiau, nei nustatyta norma. Esame juo patenkinti“, – sako įmonės vadovas Egidijus Česūnas.
Karolis pasakoja, kad dirbdamas šį darbą, būtent dėl to, kad ir darbdaviai jį vertina, jaučiasi labai gerai. „Norisi visiems, kurie ieško darbo, palinkėti nenuleisti rankų. Sunkumai yra įveikiami“, – įsitikinęs jaunas vyras.
