Vienas iš bendrų verslo etikos principų besilaikančių įmonių bruožų – neskirstymas žmonių pagal tautybę, amžių ar lytį. Jose nėra diskriminacijos, vyrauja lygumo principas. Taip pat nėra skirtumo, darbuotojas yra su ar be negalios – čia samdomi žmonės pagal jų talentus ir kompetencijas.
Vienos didžiausių šalies įmonių „Rimi Lietuva“ ir „Švyturio-Utenos alus“ savo pavyzdžiu skatina ir kitas bendroves nebijoti priimti negalią turinčių darbuotojų, laikytis kitų sąžiningo, atsakingo ir skaidraus verslo principų.
Darbo vietą pritaiko pagal individualius poreikius
„Rimi Lietuva“ toliau tęsia lyderystę Lietuvoje integruojant neįgaliuosius į mažmeninės prekybos darbuotojų rinką. Šiuo metu „Rimi“ dirba virš 3300 darbuotojų, iš jų apie 200 yra su negalia, kurie dirba įvairiuose bendrovės padaliniuose: nuo administracijos iki parduotuvių. Būtent pastarosiose jų dirba daugiausia: tai ir gamybos skyrių, ir prekybos salės, ir savitarnos kasų zonos darbuotojai, įprastų kasų kasininkai ir kt.
„Esame nuėję jau tolimą kelią – tęstinė neįgaliųjų integracija yra vienas mūsų bendrovės tvarumo strateginių prioritetų, kurio nuosekliai laikomės stiprindami įvairovę mūsų organizacijoje ir skatindami tai daryti kitus. Manome, kad darbuotojų ir jų požiūrių skirtumai yra mūsų stiprybė, kuri atneša didelės pridėtinės vertės tiek į nuolatinį tobulėjimą orientuotam verslui, tiek visai visuomenei. Įdarbindami žmones visų pirma vertiname tai, kokia yra jų motyvacija ir noras dirbti – šie kriterijai taikomi visiems, nepriklausomai nuo jų fizinių ar kitų ypatumų“, – sako „Rimi Lietuva“ Personalo vadovė Vaida Kaikarienė.
Kadangi negalių rūšių yra įvairių, tinklo atstovė sako, tad su kiekvienu darbuotoju bendraujama individualiai ir adaptuojama jo darbo vieta pagal konkrečius poreikius: „Prekybos centruose darbo vietos yra pritaikytos negalią turintiems asmenims (kasos kėdė, WC, kriauklės, prie kurių yra galimybė privažiuoti), biure – lygiai taip pat. Stalų, kėdžių aukštis reguliuojamas, nėra slenksčių ir panašiai“.
Dirbant pamaininiu grafiku, esant poreikiui stengiamės sudaryti grafikus taip, kad vienoje pamainoje dirbtų bent du klausos negalią turintys kolegos, kad tarpusavyje galėtų bendrauti, kalbėtis. Mūsų video turinys visada įrašomas naudojant titrus, kad juos galėtų suprasti klausos negalią turintys kolegos, renginiuose visada dalyvauja gestų kalbos vertėjai, kurie taip pat gali perduoti žinutę žmonėms, turintiems negalią.
Nuolat jungiasi prie iniciatyvų
Dėl negalią turinčių žmonių pritraukimo, įdarbinimo ir visų poreikių įgyvendinimo „Rimi“ nuolat bendradarbiauja su įvairiomis valstybės ir nevyriausybinėmis organizacijomis, dalyvauja jų iniciatyvose (VšĮ „SOPA“, Valakupių reabilitacijos centro, Neįgaliųjų reikalų departamento ir kt.).
Norint palaikyti Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pastangas bei paskatinti kitas organizacijas įsitraukti įdarbinant negalią turinčius asmenis, „Rimi“ prisijungė prie projekto „Jokio skirtumo“. Iniciatyvos tikslas – informuoti ir šviesti visuomenę parodant, kad žmonės su negalia yra lygiaverčiai visuomenės nariai.
Tvarumą apibrėžia 5-ios starteginės kryptys
„Rimi“ tvarumą įgyvendina sistemiškai ir įvairiose savo veiklos srityse, ieškodama sprendimų, kaip sukurti didžiausią teigiamą poveikį aplinkai ir visuomenei.
Tvarumo koncepcijoje „Rimi“ įsivardinę svarbiausias strategines kryptis. Tai – lokalumas, kuomet skatina Lietuvos gamintojus į savo asortimentą įtraukdami kuo daugiau mūsų šalyje pagamintų produktų bei remdami vietos bendruomenes. Sveikata, kuomet „Rinkis Sveikiau“ produktų asortimentą specialiai formuoja bendradarbiaudami su profesionaliais mitybos specialistais, skatina klientus rinktis sveikesnes maisto alternatyvas, edukuoja juos „Rinkis Sveikiau“ gyvose ir virtualiose pamokose.
„Dar viena svarbi mūsų kryptis yra kokybė. Turime stiprią kokybės užtikrinimo sistemą, per kurią stengiamės daryti poveikį ir mūsų tiekėjų bendrovėms – padėti jiems perprasti tvarumo reikalavimus. Ir paskutinė, bet ne mažiau svarbi yra įvairovė, kuomet skatiname ir vertiname žmonių įvairovę, pripažindami ją kaip vertybę, kurios laikydamiesi tampame dar stipresni. Mūsų pagrindinis dėmesys skiriamas vyresnio amžiaus žmonių, neįgaliųjų, užsieniečių integravimui į darbo rinką“, – atkreipia dėmesį V. Kaikarienė.
Viena iš sėkmės istorijų – darbuotojos Saulės integracija
Vežimėliu judanti Saulė ilgą laiką svajojo apie darbą. Mergina pasakoja, kad jos pastangos baigdavosi niekuo. „Po mokyklos baigiau Valakupių reabilitacijos centrą, išmokau dirbti su odos dirbiniais, taip pat turiu socialinio darbuotojo padėjėjos kvalifikaciją, bet niekur to pritaikyti negalėjau. Manau, kad negalia man trukdė rasti darbą, be to, Šalčininkų rajone, kur gyvenu, nėra daug pasirinkimo, o į Vilnių nuvykti savarankiškai man sudėtinga“, – sako mergina.
Dienos be jokio užimtumo Saulei nebuvo šviesios – ji jautėsi įstrigusi savo namų aplinkoje, kai draugai tuo metu turėjo visas galimybes pažinti pasaulį. „Mano kasdienybė buvo vienoda – lova, telefonas, laukas, šeima, gyvūnai. Gerai, kad bent gyvūnus turėjau. Jie man yra patys svarbiausi. Savo pirmą algą išleidau jų maistui“, – pasakoja Saulė.
Toks gyvenimas merginą slėgė, todėl baigiantis 2020 metams Saulė davė sau tvirtą pažadą – pagaliau surasti darbą. Mergina kreipėsi į socialinę įdarbinimo agentūrą VšĮ „SOPA“, teikiančią įdarbinimo su parama paslaugas žmonėms, kurie turi mažiau galimybių darbo rinkoje.
Čia Saulei buvo pasiūlyta sudalyvauti darbo šešėliavimo iniciatyvoje „DUOday“, kur ji galėjo pasimatuoti klientų aptarnavimo specialisto ir projektų vadovo profesiją. Taip pat Saulė įsitraukė į įvairias veiklas – lavino darbinius įgūdžius Dėk‘ui stotelėse, „SOPA“ užsiėmimuose stiprino darbo paieškos gebėjimus.
Labiau pažinusi Saulę, agentūra suorganizavo vizitą pas savo partnerius „Rimi Lietuva“ į naujai atsidarantį prekybos centrą, kur Saulė turėjo galimybę susipažinti su laisvomis darbo vietomis prekybos centre, išbandė neįgaliesiems pritaikytą darbo vietą, susipažino su pritaikytomis pagalbinėmis patalpomis. „SOPA“ tarpininkavo derinant įsidarbinimo klausimus – padėjo susitvarkyti medicininius dokumentus, su darbdaviu tarėsi dėl galimybės dirbti ne pilną darbo dieną, derino atvykimą į darbo vietą.
2021 m. rugsėjį Saulė pradėjo dirbti kasininke pardavėja prekybos centre.
„Kaip aš bijojau!“, – pirmas darbo dienas prisimena Saulė. „Iš pradžių man leido apsiprasti, su viskuo susipažinti, bet paskui direktorė pasakė, kad užteks žaisti – einam prie kasos. Pamenu – rankos dreba, širdis per gerklę lenda, kad tik kažko nepridirbčiau“, – su jauduliu prisimena ji.
Saulei teko mokytis daug naujų dalykų. Įdarbinimo tarpininkė Šarūnė teikė Saulei pagalbą darbo vietoje – padėjo spręsti kylančius iššūkius, tvarkytis su kylančiu stresu, mokytis naujų užduočių, spręsti konfliktines situacijas.
„Dabar kitas gyvenimas, kitos emocijos. Atsikeliu anksti, susitvarkau ir laukiu, kol mane paims iš namų. Labai noriu pakeisti aplinką. Kartais pabudusi galvoju – ar aš tikrai dirbu, ar tik susapnavau“, – apie pokyčius džiaugsmingai pasakoja Saulė, sakanti, kad ateityje prašys pailginti jai skirtas darbo valandas.
Siekdami pakeisti kitų požiūrį į neįgaliųjų įdarbinimą, pradeda nuo savęs
„Vykdydami darbo atrankas mes deklaruojame ir laikomės pagrindinio principo, kad jokio skirtumo, su ar be negalios – samdome žmones pagal jų talentus bei kompetencijas“, – patikina įmonės „Švyturio-Utenos alaus“ Žmogiškųjų išteklių vadovė Julija Gedrimė, pabrėždama, kad įmonė skatina ir palaiko negalią turinčių žmonių įtraukimą į darbo rinką.
J. Gedrimė sako, kad nors dauguma įmonių šiuo metu ieško darbuotojų, Lietuvoje iš beveik 159 tūkst. darbingo amžiaus žmonių, turinčių negalią, dirba tik apie 29 proc. Siekdami prisidėti prie šios statistikos pagerėjimo bei darbo rinkos požiūrio į neįgaliuosius pasikeitimo, pokytį jie pradėjo nuo savęs, prisijungdami prie Neįgaliųjų reikalų departamento vykdomos kampanijos „Dirbk pas mus. Jokio Skirtumo, su ar be negalios“.
„Kartu su didžiausiomis Lietuvos įmonėmis norime kurti atviresnę darbo rinką, kurioje kiekvienas žmogus yra lygus, neatsižvelgiant į negalios turėjimą. Esame atviri visiems motyvuotiems bei save realizuoti norintiems žmonėms, nes tai yra svarbiausia plečiant savo darbuotojų ratą. Šiuo savo veiksmu norime paskatinti ne tik kitas įmones pakeisti savo požiūrį, bet ir padrąsinti negalią turinčius žmones kandidatuoti į darbo pozicijas mūsų įmonėje“, – sako įmonės atstovė.
Kadangi prie kampanijos prisijungė tik lapkričio pabaigoje, įmonė dar neturėjo atrankų, kuriose dalyvautų kandidatai su negalia.
„Mūsų įmonės „Utenos“ darykloje turime sėkmingai dirbančių darbuotojų, turinčių ribotą darbingumą, tad manome, jog ir darbuotojams su negalia tikrai sugebėtume sudaryti tinkamas darbo sąlygas“, – tuo neabejoja J. Gedrimė.
Trys metai be nelaimingų atsitikimų darbe
Įmonės atstovė sako, kad jie labai daug dėmesio skiria darbo vietos patogumui ir saugumui: „Tai – sudėtinė „Carlsberg“ grupės tvarumo programos „Kartu link nulio“ dalis. „Nulis“ šioje srityje – yra nulis nelaimingų atsitikimų įmonėje per metus. Tai yra tikslas, kurio siekiama labai konkrečiais ir pamatuojamais žingsniais. Darbuotojai raginami pranešti apie pavojingas situacijas ir jos iškart yra šalinamos, bei vykdomi išsamūs mokymai apie darbų saugą ir „Gyvybę gelbstinčias taisykles“. Darbuotojų įsitraukimas, įgyvendinant darbo saugos prevenciją, siekia 90 proc. ir patvirtina, kad galimai pavojingų situacijų fiksavimas darbo aplinkoje yra itin efektyvi priemonė“.
Kryptingai įgyvendinamą darbo saugos politiką atsispindi ir rezultatai – „Utenos alaus“ daryklos gamybos skyriuje jau daugiau kaip 3 metus dirbama be nelaimingų atsitikimų. Pagal šį pasiekimą „Utenos alaus“ darykla pirmauja visoje „Carlsberg“ įmonių grupėje, aplenkusi kolegas tiek Skandinavijoje, tiek tokiose šalyse kaip Vokietija ar Šveicarija. Pavyzdžiui, 2017 m., „Carlsberg“ Vakarų Europos regione tik 6 darykloms pavyko be nelaimingų atsitikimų išdirbti ištisus metus.
Viena teisingiausią atlygį mokančių įmonių šalyje
Pasak J. Gedrimės, įmonė siekia turėti profesionalų komandą, kurioje vyrautų pagarba ir noras mokytis vieniems iš kitų, tobulėti ir siekti ambicingų tikslų, palaikant draugiškus ir šiltus santykius. „Vienos didžiausių mūsų stiprybių – pozityvi ir draugiška atmosfera darbe bei betarpiškas bendravimas tarp skirtingų lygių darbuotojų“, – patikina įmonės atstovė.
Pernai įmonė tapo konkurso „Ateities organizacija 2020” nugalėtoja, šį vardą pelniusi dėl aukštų įmonėje dirbančių darbuotojų įsitraukimo ir darbdavio vertinimo rodiklių.
Laikosi kitų atsakingo verslo principų
„Švyturys-Utenos alus“ siekia vystyti verslą laikydamasi aukščiausio lygio sąžiningumo principų, todėl dar 2016 m. šūkiu „Gyvenkite pagal mūsų kompasą“ patvirtino atnaujintą požiūrį į verslo etiką, kurioje numatomi elgesio, įmonės išorės partnerių, tiekėjų standartai. Naujasis kodeksas buvo pristatytas remiantis 14 temų – nuo įstatymų iki atsakingo alkoholio vartojimo. Šio atnaujinimo tikslas yra siekti vientisumo ir sąžiningumo visoje organizacijos veikloje.
Bendrovė nuolat organizuoja organizuoja kokybės auditus ir stebėsenas, kaip pasirinktose tiekimo įmonėse veikia socialinė atsakomybė, ar laikomasi sutartų veiklos principų.
Turėdama gausų partnerių tinklą, įsipareigoja užtikrinti, kad būtų remiamasi aukštos kokybės standartais, kurių siekia ir pati darykla. Įmonei svarbu, jog tiekėjo požiūris atitiktų keliamus standartus, o sutarčių dalis apima šias temas: darbo ir žmogaus teises, sveikatą ir saugumą, aplinkosaugą, verslo etiką.