Jei ne turimos pareigos, neįsivaizduoja, kur įsidarbintų
P. Jurjonas, kaip pats sako, gimė sveikas vaikas, pradėjo kalbėti – tarti pirmus suprantamus žodžius.
Tačiau ilgainiui jo mama pastebėjo, kad sūnus nebetaria net trumpų žodžių, kalba nebesivysto.
„Mama kreipėsi į LOR gydytoją, bet ši nuramino, kad viskas gerai, ir vėliau, kai man buvo beveik ketveri, Kauno klinikose buvo nustatytas neprigirdėjimas, kurio priežastis – galbūt gauti antibiotikai. Paauglystėje klausos likučiai dar sumažėjo, – pasakoja Paulius ir čia pat optimistiškai priduria, kad būti kurčiam – nėra blogai: – Iš tikrųjų labai daug pasiekiau, esu dėkingas šeimai, kad mane puikiai išauklėjo.
Man 31 metai, Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultete įgijau dailės profesinio bakalauro laipsnį, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete baigiau magistrantūros studijas, Vytauto Didžiojo universitete (VDU) – profesines pedagogo studijas. Šiuo metu Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre (KKNUC), kurį ir pats esu baigęs, dirbu auklėtoju, dailės ir technologijų mokytoju. Taip pat esu Lietuvos kurčiųjų draugijos (LKD) viceprezidentas.“
Paklaustas, ar lengvas buvo darbo paieškų kelias, Paulius atviras – jei nedirbtų KKNUC ir LKD, neįsivaizduoja, kokioje įstaigoje galėtų įsidarbinti ir ar turėtų galimybę susirasti tinkamą darbą:
„Dėl darbo esu dėkingas buvusiai mokyklos direktorei, kad mane šiltai priėmė ne dėl to, jog esu kurčias, o todėl, kad turiu atitinkamą išsilavinimą, pakankamai kompetencijų, kad galėčiau dirbti su vaikais. Mūsų pokalbiai dėl darbo prasidėjo per praktiką, kai mokiausi VDU, kurią atlikau KKNUC. Man labai pasisekė, kad baigęs studijas buvau pakviestas dirbti mokytoju ir auklėtoju.
Faktiškai klausos negalią turintiems žmonėms rasti darbą tikrai nelengva, ypač kvalifikuotą, pagal svajonių specialybę. Dažniausiai darbdaviai nežino, kaip bendrauti, net, sakyčiau, bijo, nežino, kokių yra technologijų, mano, kad negirdintis žmogus sukels daugiau darbinių problemų ir nesvarbu, jei daug sugeba ar turi talentą. Galbūt nenori sukelti problemų kitiems darbuotojams – kaip susikalbės tarpusavyje, kaip išmokys atlikti pareigas. Žinoma, situacija po truputį gerėja, bet susirasti darbą yra sunku.“
Drąsina naudotis išmaniosiomis technologijomis
Kad klausos negalią turinčiam žmogui sunku įsidarbinti ir eiti aukštesnes, kvalifikuotas pareigas, pritaria ir LKD prezidentė Vaida Lukošiūtė. Pasak jos, darbdaviams dažnai kyla tas pats klausimas: o kaip mes susikalbėsime?
„Ir čia noriu padrąsinti visus, ne tik darbdavius, kad šiandienės technologijos mums atveria labai plačias galimybes, tik reikia mokėti tas galimybes įsileisti ir jas išnaudoti.
Pavyzdžiui, trumpiems pokalbiams su klausos negalią turinčiu asmeniu galima susiskambinti per „Skype“ programėlę, gestų kalbos vertimo paslaugas galima užsisakyti nuotoliniams renginiams / susitikimams, taip pat ir gyvam susitikimui. Kai kuriems labai patogu bendrauti raštu, čia gelbsti tokios programėlės kaip „XRAI Glass“, kurios tiesiogiai transkribuoja žodinę kalbą į tekstą lietuvių kalba.
Galimybių komunikuoti yra, tačiau svarbiausia tas galimybes priimti, o gal net mesti sau iššūkį išmokti lietuvių gestų kalbą – ji tikrai labai graži ir unikali“, – sako V. Lukošiūtė.
Didžiausi iššūkiai, su kuriais susiduria kasdienybėje
LKD prezidentės teigimu, pagal gyventojų surašymo duomenis Lietuvoje yra apie 40 000 klausos negalią turinčių žmonių ir 6000 kurčiųjų.
„Deja, tikslios statistikos neturime ir būtent ji yra viena iš problemų. Ne tik mes nežinome tikslių duomenų, pavyzdžiui, kiek Lietuvoje yra kurčiųjų, kiek neprigirdinčiųjų, kiek iš jų moka lietuvių gestų kalbą, koks yra jų geografinis pasiskirstymas, kokia yra amžiaus grupė, kokią dalį sudaro emigrantai, imigrantai ir pan., bet ir kitų negalių organizacijos susiduria su ta pačia problema“, – sako V. Lukošiūtė.
Kalbėdama apie kasdienį klausos negalią turinčių žmonių gyvenimą ir iššūkius, pašnekovė išskiria komunikaciją ir informacinės aplinkos prieinamumą. Pasak jos, tai yra du pagrindiniai dalykai, būtini visur: darbe, parduotuvėje, švietimo įstaigoje, medicinos punkte, net šeimos rate.
Paklausta, ką mano apie fizinės ir informacinės aplinkos pritaikymą, prieinamumą klausos negalią turintiems žmonėms, V. Lukošiūtė sako, kad yra dalykų, kuriais galima pasidžiaugti, tačiau vis dar nemažai situacijų, kurios sukelia keblumų.
„Apie fizinės ir informacinės aplinkos pritaikymą bei prieinamumą kalbama iš tiesų daug. Labai smagu, kad Lietuvos kurčiųjų draugija sulaukia daug užklausų iš įvairių bibliotekų, muziejų ir kitų įstaigų, kurios siekia bendradarbiavimo norint tinkamai pritaikyti aplinką kurčiųjų bendruomenei.
Tačiau vis dar esama tokių situacijų, kai ne viskas kurtiesiems yra prieinama. Puikus pavyzdys būtų komerciniai kino teatrai. Juose vaikams skirti filmai yra dubliuoti lietuviškai, tad klausos negalią turinčios šeimos, kurios augina girdinčius vaikus, negali mėgautis kino seansais, nes juose nėra lietuviškų subtitrų. Vaikai viską girdi, tačiau tėveliams lieka tik sekti vaizdinę įvykių seką ir sieti vaizdus su emocijomis, įsivaizduojant, ką personažai galėtų sakyti. Tas pats galioja ir lietuviškiems filmams.“
P. Jurjonas priduria, kad titruojamos informacijos pritrūksta ne tik kino teatruose, bet ir televizijoje, spektakliuose, įvairiuose šventiniuose renginiuose, įstaigose: „Man patinka žiūrėti filmus, lankytis renginiuose, bet ne visada gali suprasti. Taip pat, jei negali dalyvauti vertėjas, iškyla problemų lankantis įvairiose įstaigose: bankuose, gydymo įstaigose, migracijos tarnyboje, „Sodroje“ ir kt.“
Kaip vieną didžiausių problemų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, pašnekovai įvardija ir gestų kalbos vertėjų trūkumą.
„Labai tikimės, kad su laiku atsiras ir sinchroninis tekstų transkribavimas, nes tai suteiktų galimybę bent iš dalies pritaikyti dar daugiau renginių. Kitose pasaulio šalyse ne kartą matėme, kad įsijungti ar išjungti subtitrus žiūrint bet kokį televizijos kanalą yra kasdienė praktika, o dar geriau – įsijungti ir / ar išjungti gestų kalbos vertėją. Gerųjų pavyzdžių iš tiesų yra daug. Ir mes galime daug ko pasimokyti, bet tuo pačiu ir patys esame pavyzdys kitoms pasaulio valstybėms“, – teigia V. Lukošiūtė.
Ne visi noriai priima kurčiuosius
Paklaustas apie bendravimą su aplinkiniais, ar pasitaiko žmonių reakcijų, kurios žeidžia, pašnekovas sako, kad daugiausia su tuo teko susidurti paauglystėje:
„Buvo laikotarpis, kai aplinkinių žmonių reakcija tikrai skaudino, galvojau, kad esu kitoks, apimdavo kaltės jausmas. Bet visa tai praeityje. Dabar suprantu, kad esu bendruomenės, kuri turi savitą kultūrą ir kalbą, dalis.
Liūdina tai, kad ne visi žmonės nori suprasti ir priimti kurčiąjį. Galiu pasakyti pavyzdį iš studijų laikų: rodo dėstytojas skaidres be užrašų ir kalba, vertėjas verčia. Iškilo klausimas, kaip man matyti ir vertėją, ir skaidres. Paprašęs, kad duotų skaidrių popierinį variantą, gavau atsakymą, kad tai mano problema. Todėl labai svarbu yra konspektuotojo paslaugos. Tokiais atvejais pasijunti svetimas visuomenėje ir niekam nereikalingas. Bet džiugina tai, kad tokių žmonių savo kelyje sutikau mažai.
Bendraujant su girdinčiais neturiu problemų, tiesiog parodau, kad negirdžiu, ir jie nusprendžia, ar nori tęsti pokalbį su manimi ar ne.“
Žodžiai, kurių reikėtų vengti
Paprašytas pasidalyti patarimais, kokių žodžių reikėtų vengti bendraujant su kurčiaisiais, klausos negalia turinčiais asmenimis, kaip elgtis, ką daryti ir ko ne, Paulius pirmiausia pabrėžia, kad labai svarbu visiems suprasti, jog kurtieji, kurie bendrauja gestų kalba, nėra kurčnebyliai, net, jei jie ir nevartoja sakytinės kalbos.
„Nevartokite terminų „kurčnebylys“, „nebylys“, nes tai žeidžia kurčiųjų bendruomenės narius. 1995 m. gegužės 4 d. LR Vyriausybės nutarimu lietuvių gestų kalba pripažinta kurčiųjų gimtąja kalba ir kurtieji gali komunikuoti, tačiau jų kalba kitokia. Lietuvių kalba ir lietuvių gestų kalba turi skirtingas gramatikas, tačiau tai yra lygiavertės kalbos. Todėl reikėtų vartoti terminą „kurčiasis“ arba, kalbant apie asmenis, kurie neprigirdi, nešioja kochlearinius implantus ar kt., – „klausos negalią turintis asmuo“.
Jeigu sutikote kurčią žmogų, pirmiausia neišsigąskite ir nepasimeskite, galite išsitraukti mobilųjį telefoną ir parašyti tekstinę žinutę. Kurčiasis galės su jumis susirašinėti. Galite ir gestikuliuoti. Yra dar viena galimybė susikalbėti – kolegės jau minėta programėlė „Skype“, kur vaizdo skambučiu galite skambinti gestų kalbos vertėjams („Skype“ kontaktas „24/7LGKvertimas veikia visą parą), tai
palengvina komunikaciją su kurčiaisiais.
Kurtiesiems svarbu palaikyti akių kontaktą su priešais stovinčiu žmogumi. Jei bendraujate su kurčiuoju per vertėją, nepamirškite išlaikyti akių kontakto, nes vertėjas – tai tarpininkas, kuris yra kurčiojo ausys ir balsas. Dėl skaitymo iš lūpų – svarbu aiški kalba, nes pasitaiko greitakalbių, dėl ko sunku suprasti sakomus žodžius.
Dar vienas dalykas, kurį aktualu žinoti – kurtieji, norėdami ką nors parodyti, naudoja rodomąjį pirštą – jiems tai yra normalu, nes jie mąsto vizualiai, nors girdintiesiems tai gali atrodyti nemandagu.
Taip pat, jei norite kreiptis į negirdintį žmogų, užtenka porą kartų patapšnoti jam per petį. Daug kartų ar agresyviai baksnoti nereikia.“
V. Lukošiūtė priduria, kad svarbiausia yra atminti, jog klausos negalią turintys žmonės yra tokie patys kaip ir mes visi, ir nereikia bijoti prie jų prieiti, užkalbinti.
Moko, kaip tinkamai aptarnauti klientus su klausos negalia
Už tai, kad svarbu didinti paslaugų prieinamumą, tobulinti bendravimo įgūdžius ir taip gerinti negalią turinčių asmenų gyvenimą pasisako ir telekomunikacijų įmonė „Telia Lietuva“. Ji ėmėsi verslo transformacijos, kad visos paslaugos būtų prieinamos kuo didesnei visuomenės daliai, taip pat apmoko darbuotojus, kaip bendrauti su negalia turinčiais asmenimis ir tinkamai juos aptarnauti.
Įmonėje dirba keliasdešimt negalią turinčių asmenų, kurie eina įvairiausias pareigas: nuo tiesiogiai klientus aptarnaujančių pozicijų iki aukšto lygio vadovų. Tiesa, specifiškai nurodžiusių, kad turi klausos negalią, šiuo metu įmonėje darbuotojų nėra.
Paklausta, ko moko darbuotojus, kaip tinkamai turėtų būti aptarnaujami klausos negalią turintys asmenys, įmonės įvairovės ir įtraukties partnerė Julija Markeliūnė sako, kad, kalbėdami apie tinkamą aptarnavimą, kaip svarbiausią dalyką išskiria tiesioginį bendravimą.
„Pirmiausia ir svarbiausia – bendrauti tiesiogiai su asmeniu, turinčiu klausos negalią, o ne su jį atlydėjusiuoju. Šiais laikais tam puikiai pasitarnauja išmaniosios technologijos – dažniausiai su klausos negalią turinčiais klientais bendraujame rašydami klausimus telefone ar planšetiniame kompiuteryje, jeigu klientui patogiau rašyti raštu – puikiai pasitarnauja tiesiog balto popieriaus lapas ir tušinukas.
Didelė dalis žmonių, turinčių klausos negalią, yra neprigirdintys, taigi mokome darbuotojus sutikus sunkiai girdintį žmogų kalbėti aiškiai ir lėtai, žiūrint į akis.
Taip pat svarbu išsiaiškinti, ar klausos negalią turintis žmogus skaito iš lūpų – jeigu taip, kalbėti reikia lėtai ir aiškiai nenusukant galvos, kad mus kuo aiškiau suprastų“, – sako J. Markeliūnė ir akcentuoja, kad vienas dalykas, kurio būtinai reikėtų išvengti, – tai nesutrikti ir visada pasiteirauti paties žmogaus, turinčio klausos negalią, kuris bendravimo būdas jam yra priimtiniausias.
Pašnekovė priduria, kad būtina nepamiršti ir vartojamų terminų: „Savo darbuotojams nuolat primename, kad kurtieji nėra nebyliai, jie kalba gestų kalba, todėl terminas „kurčnebylys“ yra griežtai draudžiamas ir nevartotinas, jis diskriminuoja ir žeidžia kurčiųjų bendruomenę.“