Kas lemia emocinį atsparumą?
Vilniaus universiteto docentė, socialinių mokslų daktarė Inga Truskauskaitė sako, kad nerimą kelia tai, kad Lietuvoje yra dvigubai daugiau žmonių, kurie yra nerimo sutrikimo arba depresijos rizikos grupėje. Anot jos, žiūrint į emocinio atsparumo rezultatus, tas nestebina, nes būtent jis nurodo, kiek mes galime susitvarkyti arba nepalūžti, kai laikai pasidaro sunkūs.
„Kai tie sunkūs laikai užsitęsia, dažnai ir gali pasireikšti įvairūs simptomai, tokie kaip nerimas arba depresiškumas. Būtent šis rezultatas man atrodo šiandien ir yra liūdniausias“, – laidoje „Delfi diena“ kalbėjo I. Truskauskaitė.
Pasak jos, šiais laikais psichologai emocinį atsparumą laiko įrankių ar resursų rinkiniu, kuris žmogui padeda susitvarkyti tam tikroje situacijoje. Taigi laidos pašnekovė detalizavo, kokie gali būti tie resursai?
„Pirmasis – kiek aš pasitikiu savim ir tikiu, kad aš galėsiu susitvarkyti, jeigu kažkas man atsitiks. Kitas dalykas – kiek aš imuosi veiksmų, jeigu kažkas atsitinka. Trečias dalykas – kiek aš gebu kreiptis pagalbos, pradedant nuo tiesiog paprasto praeivio iki valstybinės institucijos specialisto (…) Paskutinis dalykas, bet tikrai ne mažiau svarbus, tai yra emocinės paramos iš aplinkinių kiekis ir lygis“, – sakė I. Truskauskaitė.
Taigi jeigu turime šiuos keturis dalykus, tuomet žmogus gali susitvarkyti sudėtingoje situacijoje. Tačiau, pasak specialistės, neretai resursai būna išnaudoti kasdienybėje.
„Gyvenimas greitai lekia, mes nebeturime jėgų, mūsų nervų sistema yra pertempta ir kai ateina laikas kažką veikti, tiesiog organizmas yra linkęs užsidaryti ir blokuoti tą veikimą“, – akcentavo laidos pašnekovė.
Aktyviai naudojasi socialiniais tinklais
„Tele2“ viešųjų ryšių atstovė Asta Buitkutė sakė, kad emocinis atsparumas yra kaip įgūdis, kurį galima treniruoti. Ją tyrimo rezultatai nustebino tuo, kad lietuviai pasižymi gana dideliu socialinių tinklų naudojimu.
„Kad nuo kažko atsispirtume, pasakytume patys sau, ar tas skaičius didelis ar mažas, lyginome su kitomis Europos šalimis. Lietuvoje jis yra dvigubai didesnis. Viena vertus, gali būti, kad dėl to ir yra mažesnis mūsų emocinis atsparumas, kad per daug laiko leidžiame socialiniuose tinkluose ir dėl to patiriame kažkokį nepasitikėjimą savimi, lyginam save su kitais. Bet tai tuo pačiu gali reikšti, kad žmonės tame ieško nusiraminimo. Socialines medijas naudoja kaip įrankį kovoti su stresu, kad tiesiog pabėgtų nuo savo problemų ar kitų išorinių veiksnių, kurie kelia nerimą“, – laidoje kalbėjo A. Buitkutė.
Pasak jos, technologijos yra tarsi sukurtos tam, kad padėtų bendrauti su artimais žmonėmis, pagelbėtų palaikyti gerus socialinius ryšius, bet akivaizdu, jog sukelia ir ne tokias geras emocijas bei turi įtakos emociniam atsparumui.
I. Truskauskaitė pridūrė, kad negalima „nurašyti“ bendravimo nuotoliu, nes reikėtų atsižvelgti į tam tikrus niuansus.
„Netgi moksliniai tyrimai rodo, kad bendravimas, kai mes susiskambiname, pavyzdžiui, per vaizdo skambučius, kaip tik padeda palaikyti gerus santykius. Tačiau kai mes tiesiog stebime, kaip žmonės gyvena, kur jie keliauja, ką veikia, tokiu atveju tarsi iššaukiamas pasilyginimo mechanizmas ir atrodo: „Va kaip žmonės gerai gyvena, kaip jie viską veikia, o aš ne taip gerai leidžiu laiką arba man sunku, jaučiu įtampą, nieko nespėju“, – kalbėjo laidos pašnekovė.
Pasak jos, ne pats bendravimas, o tiesiog prabėgantis kitų žmonių gyvenimų stebėjimas ir išankstinių išvadų pasidarymas apie tai, gali turėti įtakos jausenai. Tačiau I. Truskauskaitė priminė, kad kiti nebūtinai gyvena taip, kaip rodo socialiniuose tinkluose.
„Tarsi gyvename tokia pasaulyje, kur norime rodyti tik savo gražiąsias puses. Nors iš tiesų tas mūsų pažeidžiamumas dažnu atveju irgi yra dovana vieni kitiems“, – pabrėžė specialistė.
Kaip sau padėti?
Pasak A. Buitkutės, pačios technologijos yra sukurtos taip, kad kuo labiau įtrauktų, tačiau jos taip pat yra sukūrusios daug įrankių, kaip mes galime sau padėti, pradedant nuo pranešimų nutildymų, kol dirbame ar užsiimame kita prasminga veikla. Tokiu atveju galima išvengti blaškymo.
„Tikrai nėra sudėtinga nutildyti pranešimus ar galbūt užsidėti režimą „Netrukdyti“. Galima naudoti įvairias programėles, kurios taip pat padeda stebėti, kiek laiko ir kur praleidžiu, kokioje programoje. Tai galėtų padėti reguliuoti ar galbūt nusistatyti tam tikrą dienos limitą, kurį jau pasiekus, jus perspėja. Tai yra būdas save šiek tiek prižiūrėti“, – kalbėjo laidos pašnekovė.
Ji pakvietė visus save pastebėti ir sąmoningiau naudotis socialiniais tinklais, nes jų naudojimas turi džiuginti, o ne liūdinti.
