„Regos negalią turintys piliečiai su šunimis vedliais viešajame transporte ne visada gali jaustis saugiai. Negalime likti abejingi ir laukti, kol ši problema išsispręs savaime, todėl jaučiame svarbą informuoti viešojo transporto valdytojus apie tai, kad šuo vedlys mūsų šalyje – visavertė pagalbos priemonė akliesiems ir silpnaregiams. Jie turi pilną teisę kartu su savo šeimininkais keliauti iš taško A į tašką B viešuoju transportu: autobusu, troleibusu, traukiniu ar taksi“, – teigia LASS prezidentas Paulius Kalvelis.
Negali būti išprašomi iš viešojo transporto
Kreiptis į viešojo transporto įmones LASS paskatino neseniai įvykęs incidentas Klaipėdoje, Melnragėje. Per jį regos negalią turinti moteris su šuniu vedliu buvo bandoma grubiai išprašyti iš autobuso ne tik jo vairuotojo, bet ir ten buvusių keleivių. P. Kalvelis pabrėžia, kad tokios patirtys yra ne kas kita, kaip psichologinio smurto panaudojimas.
„Tai, kas atsitiko mūsų bendruomenės narei, – protu nesuvokiama. Tokie išgyvenimai palieka itin skaudžius pėdsakus ir prisideda prie jau esamos milžiniškos problemos – socialinės atskirties didinimo. Sunku pagalvoti, ką teko patirti šiai regos negalią turinčiai moteriai, kurią lydėjo šuo vedlys. Apmaudu, kad šis beprecedentis psichologinis smurtas vis dar egzistuoja, o mūsų piliečiai ir netgi viešojo aptarnavimo sektoriaus darbuotojai mažai informuojami apie šią keturkojo vedlio pagalbą, dėl ko ir kyla tokie ažiotažai“, – pasakoja LASS vadovas.
Turi teisę naudotis paslaugomis su keturkoju vedliu
Kaip rašoma LASS laiške viešojo transporto valdytojams, žmogus, turintis regos negalią, gali naudotis viešuoju transportu, nes tai užtikrina Lietuvos įstatymai: „LR Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 str. apibrėžia, kad asmuo su negalia, naudodamasis šuns pagalbininko pagalba, turi teisę patekti į viešąją erdvę, visuomeninės ir kitos paskirties pastatus ar statinius ir būti juose, ir naudotis viešojo transporto objektais ir Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatyme numatytomis lengvatomis.“
Tačiau aklieji ir neregiai, norėdami nevaržomai naudotis šiomis teisėmis, patys privalo būti pasiruošę pateikti reikiamus dokumentus ir atitinkamai paženklinti savo keturkojį vedlį.
„Žinoma, svarbu, kad kiekvienas keturkojis, lydintis akląjį ar silpnaregį, būtų specialiai paženklintas, o jo šeimininkas turėtų specialų, tai įrodantį pažymėjimą. Jei šie svarbūs aspektai realizuoti, tuomet asmuo laisvai pagal poreikį gali keliauti viešuoju transportu“, – rašoma LASS laiške viešojo transporto valdytojams.
Šuo vedlys taps socialinės atskirties mažinimo simboliu
Vis tik šuo vedlys Lietuvoje – didelė pagalbos priemonė, kurios laukia ne viena dešimtis regos negalią turinčių piliečių. Anot P. Kalvelio, incidentas Vakarų Lietuvoje rodo, kad kuo daugiau atsiras šunų vedlių šalyje, tuo labiau augs žmonių pilietiškumas ir tolerancijos lygis, siekiant užkirsti kelią regos negalią turinčių žmonių su keturkojais palydovais diskriminacijai.
„Melnragės atvejis – skaudi patirtis, pagrindžianti įsitikinimą, kad skubiai reikia užtikrinti geresnes sąlygas šunų vedlių Lietuvoje paruošimui, tam turi skirti lėšų ir valstybė. Ši užduotis iškelta ir darbo grupei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, o LASS taip pat tuo rūpinasi ir savo pačių turimomis galimybėmis. Jau ne kartą minėjome, kad šuo vedlys – turi tapti ne valdžios pažadu, o realybe regos negalią turintiems piliečiams, todėl likti neabejingu yra kviečiamas kiekvienas, galintis prisidėti prie socialinės atskirties mažinimo“, – dalijasi LASS prezidentas.
