Negalia gali tapti ir postūmiu
Verslininkas Matas Puodžiūnas yra iš tų žmonių, kuris, kaip pats sako, „negalią pats prisiviliojo“, kai jam buvo 21 metai. Tuomet Matas po nesėkmingo šuolio į baseiną patyrė sunkią stuburo traumą ir dvejus metus buvo prikaustytas prie vežimėlio. Šiandien M. Puodžiūnas tikina savo negalią jau yra pamiršęs, nes nuo gyvenimą sukrėtusio įvykio praėjo jau 15 metų.
Prieš daugelį metų VšĮ „Neįgalumas – privalumas“ įkūręs verslininkas sako, kad negalia iš tiesų gali būti stipriu postūmiu į priekį. M. Puodžiūnas atskleidė, kad vienu skaudžiausių ir sunkiausių laikotarpių jį motyvavo noras gyventi ir grįžti į savo gyvenimą.
„Aš tuo metu antrą kartą išgyvenau laiką, kurio jau nebeprisiminiau, – kai pradėjau vaikščioti, išmokau rengtis ir t.t. Mano gyvenimas tuomet vėl prasidėjo nuo nulio“, – tikino šiuo metu žinomas verslininkas.
Laidoje „(Ne)matomi“ Matas paklaustas apie tai, kokias asociacijas kelia žodis „negalia“, neslėpė, kad jis vis dar rėžia ausį, o ypač daug neigiamų emocijų sužadina nuo senų laikų vartojamas apibrėžimas „invalidas“.
„Mūsų visuomenė į negalią turinčius žmones vis dar žiūri kaip per stiklą. Požiūris Lietuvoje į tokius asmenis yra vis dar keistas“, – sakė M. Puodžiūnas.
Maratoninkas, „Love streams running“ klubo bėgimo treneris Egidijus Adomkaitis papasakojo, kad negalia neuždaro vartų į pasaulį. Šiuo metu minėtame klube treniruojasi regėjimo negalią turinti Aušra Garunkšnytė, su kuria pašnekovui jau teko bėgti 42 km maratone, nes dalyvaujant varžybose bėgikei reikalinga vedlio pagalba.
„Netgi neturėdamas tokių pačių sąlygų kaip sveikas asmuo, negalią turintis žmogus gali siekti savo svajonių, jas įgyvendinti ir netgi įkvėpti kitus, kad negalėjimas kažko padaryti nėra stabdis“, – kalbėjo E. Adomkaitis.
Veikla, kuri gali suvienyti
Pasak M. Puodžiūno, labai svarbu, kad sveikieji ne tik turėtų galimybę, bet ir prisidėtų padedant negalią turintiems žmonėms. Kaip vieną iš galimybių jis įvardino – unikalų ne vienerius metus vykstantį renginį „Wings for Life“, kuris įvairiose pasaulio šalyse vyksta vienu metu. Šis bėgimas yra svarbus tuo, kad daug dėmesio susilaukia negalią turintys žmonės ir visos sukauptos lėšos skiriamos stuburo traumų gydymo tyrimams.
Pašnekovas tikino šiais metais turintis tikslą bėgimui suburti kuo daugiau Lietuvos gyventojų, nes pasaulyje jis jau yra tapęs masiniu reiškiniu. Jis pabrėžė, kad šiam renginiui nereikalingas specialus fizinis pasiruošimas, o svarbiausia suvokti jo prasmingumą. Mato pateiktais duomenimis, kasmet stuburo traumas pasaulyje patiria apie 250 tūkst. žmonių ir kai kuriems jų surinktos lėšos, kurios skiriamos tyrimams, iš tiesų gali pakeisti gyvenimą iš esmės.
„Apie šį renginį sužinojau prieš trejus metus ir man dabar gaila, kad nieko negirdėjau prieš tai. Tačiau mane iš tiesų motyvuoja jo misija“, – prisipažino pašnekovas, kuris šiandien jau yra subūręs daugiau nei 160 žmonių komandą.
E. Adomkaitis sako, kad žinant bėgimo tikslą žmogus iš naujo gali įvertinti, kokią svarbią galimybę jis turi, ko kiti negali padaryti.
„Šiuo atveju bėgimas gali būti tarsi kaip vanduo, kuris sujungia visus gyventojus“, – patikino jis.
Bėgiko pastebėjimu, vis labiau ryškėja tendencija, kad ir negalią turintys žmonės nevengia sportuoti, o šaką renkasi pagal savo galimybes.
„Sportas iš tiesų gali būti vienijantis dalykas, siekiant bendro tikslo. Pavyzdžiui, tapti geresniais ar įveikti save ir pan.“, – pastebėjo E. Adomkaitis.