Ne visi būstai pritaikyti
„Vilniaus miesto būstas“ komunikacijos koordinatorė Gražina Petrušauskienė sako, Vilniaus miesto savivaldybės būsto fondą 2023 metų gruodžio 31 dieną sudarė 1293 socialiniai būstai ir 1872 savivaldybės būstai. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ valdo kai kuriuos būstus, kurie yra pagal statybos projektus pritaikyti turintiems įvairių poreikių gyventojams. Tačiau ne visi socialiniai būstai yra pritaikyti negalią turinčių žmonių poreikiams, todėl dažnu atveju pritaikymo klausimai yra sprendžiami labai individualiai.
„Vieniems užtenka minimaliai atlikti pritaikymo darbus vonios kambaryje, kitiems reikia spręsti pritaikymo klausimą nuo keltuvo, lifto ar neįgaliųjų judėjimui skirtos lauko nuovažos įrengimo patekimui į laiptinę iki keltuvų įrengimo bute, kad būtų galimybė pasiekti vonios kambarį ir pan.“, – patikino specialistė.
Anot jos, daug priklauso ir nuo to, kiek pats negalią turintis asmuo yra savarankiškas, kokią gali gauti pagalbą iš artimųjų bei kiek jos pats nori priimti. Šiai dienai „Vilniaus miesto būstas“ galėtų pasiūlyti vieną laisvą pritaikytą butą negalią turinčiam asmeniui.
Pritaikymo klausimai sprendžiami įvairiai
G. Petrušauskienė pažymi, kad Vilniuje, Karaliaučiaus g., Pilaitės seniūnijoje, yra ne vienas daugiabutis, kuris turi jau įrengtas neįgaliųjų judėjimui skirtas lauko nuovažas, kuriais judėjimo negalią turintys žmonės gali lengvai patekti į jiems nuomojamus butus.
„Tad, jei nėra iš anksto kitų papildomų pageidavimų dėl pritaikymo, atsiradus galimybei siūlome tokius būstus“, – sakė pašnekovė.
Tačiau, anot jos, jeigu būsto pritaikymo poreikis atsiranda vėliau, jau po jo išnuomojimo, veiksmų taip pat imamasi.
„Kartais sunku nuspėti, kaip viena ar kita negalia vystysis ir ko dar gali prireikti būsto pritaikyme. Kartais jau iš anksto turime labai aiškų pritaikymo darbų sąrašą ir įkeldiname gyventojus tik tuomet, kai būstas visiškai pritaikomas pagal poreikius“, – paaiškino ji.
Iš esmės visi socialiniai būstai gali būti pritaikomi pagal gyventojų poreikius. Jų apimtį nustato ir patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija. Komisija svarsto gyventojų prašymus nuo atskirų elementų įrengimo (pavyzdžiui, ranktūrių, vonios keltuvų ir t. t) iki pilno būsto pritaikymo (būsto kambarių remonto, rekonstrukcijos, tualeto, vonios patalpų pritaikymo, lubinių, nuožulnių keltuvų montavimo ir t. t).
Jei reikalingas būsto pritaikymas, gyventojas turi pateikti prašymą Vilniaus miesto socialinių paslaugų centrui. Po prašymo gavimo vykdomas būsto patikrinimas, įvertinamas poreikis bei pritaikymo galimybė, vietoje surašomas poreikių įvertinimo aktas. Vėliau komisijos posėdžio metu svarstomi ir patvirtinami numatyti darbai.
Remiantis G. Petrušauskienės pateiktais duomenimis, šiuo metu 288 Vilniaus miesto socialinio būsto gyventojai turi negalią (40 proc. ir mažesnis darbingumo lygis; specialiųjų, vidutinių, didelių poreikių).
Gyvename pakankamai orų gyvenimą
Žmonėms su judėjimo negalia pritaikytame socialiniame būste gyvena Vytautas Vaitekutis su žmona. Jis išsėtine skleroze susirgo būdamas vos 17 metų, tačiau diagnozė paaiškėjo praėjus daugeliui metų nuo pirmųjų ligos požymių. Būtent dėl šios klastingos ligos atsirado judėjimo negalia.
Vilniuje, Pilaitės mikrorajone esančiame socialiniame būste, vyras su tokią pačią diagnozę turinčia žmona gyvena jau beveik penkerius metus. Anot jo, svarbiausia, kad butas yra pritaikytas judėjimo negalią turinčiam žmogui. Nors vyras pusę dienos stengiasi vaikščioti, vėliau jis visur juda su vežimėliu.
„Stengiuosi saugoti savo jėgas. Tai yra labai svarbu, jeigu savęs nesaugosi ir netausosi, tuomet trumpėja mobilumo ir gyvenimo kokybės laikas“, – kalbėjo Vytautas.
Pirmame daugiabučio aukšte esantis butas judėjimo negalią turintiems žmonėms jau buvo pritaikytas prieš įsikeliant Vaitekučių šeimai. Vyras pasidžiaugė, kad kai kurie šiuolaikiniai daugiabučiai yra statomi jau iš anksto numatant, kad pirmasis aukštas bus skirtas įsikurti judėjimo negalią turintiems žmonėms. Anot pašnekovo, vienas būtiniausių būsto pritaikymo elementų yra vadinamieji pandusai, kitu atveju – apie jo pritaikomumą negali būti ne kalbos.
„Iš tiesų būtų didelė problema, jeigu butas būtų antrame aukšte. Aš gal dar susitvarkyčiau su tuo, o mano žmona tai visą laiką ir leistų namuose. Nebent ją kažką išneštų ir įneštų į butą“, – atviravo vyras.
Socialinį būstą gavo anksčiau
Humoro jausmo nestokojantis Vytautas šiandien sako atvirai: „gyvename pakankamai orų gyvenimą“. O sudėtingo gyvenimo skonį, kurį gali sukelti negalią turinčiam žmogui nepritaikytas būstas, jis su žmona tikrai žino. Pašnekovas tikina netgi galįs apie tai parašyti knygą.
Prieš įsikurdami socialiniame būste Vaitekučių šeima dešimt metų gyveno žmonos tėvų bute Karoliniškių mikrorajone. Nežiūrint į tai, kad buto vidus buvo visiškai pritaikytas judėjimui su vežimėliu, bet jis buvo daugiabučio septintame aukšte. Anot Vytauto, žmona tiesiog negalėdavo įvažiuoti į liftą, todėl ją, esant reikalui, reikėdavo tiesiog išnešti laiptais.
Pašnekovas papasakojo, kad šeima socialinio būsto laukė pakankamai ilgai, nes kurį laiką vyro neįgalumas buvo šiek tiek aukštesnis nei numato sąlygos gauti jį be eilės. Tik kiek pablogėjus Vytauto sveikatai jie galėjo pretenduoti į butą. Tačiau vyras sako, kad nėra iš jų, kuris nuleidžia rankas, tačiau priešingai – mėgsta kovoti. Todėl laukdamas skambučio dėl socialinio būsto, pašnekovas raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę ir atvirai papasakojo apie šeimos gyvenimo sąlygas. Šiandien vyras svarsto, kad galbūt tai lėmė, kad jie būstą gavo pusę metų anksčiau nei galėjo į jį pretenduoti.
Vytautas paklaustas, ar jaučia, kad negalią turinčių balsas labiau girdimas, jis atsakė teigiamai ir netgi tai pajutęs savo kailiu.
„Dabar jau vyksta normalus dialogas: tarp valstybinių institucijų ir negalią turinčių žmonių, ko anksčiau visiškai nebuvo. Netgi struktūra yra gerokai supaprastinta, todėl žmonėms yra lengviau spręsti problemas, gauti daugiau informacijos. Dabar institucijos nebegali paprasčiausiai nereaguoti, nes labai lengva kažko pasiekti kitu keliu. Aš, kaip negalią turintis žmogus, jaučiuosi pakankamai gerai dėl to“, – atviravo Vytautas.
Socialinis būstas ne eilės tvarka gali būti išnuomotas, jeigu asmenys atitinka šiuos kriterijus:
- jiems yra nustatytas 0–25 proc. darbingumo lygis;
- jiems yra sukakęs senatvės pensijos amžius ir jiems yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis;
- jie yra šeimos, kuriose abiem sutuoktiniams yra nustatytas 0–25 proc. darbingumo lygis ir kurios augina vaiką (vaikus) ar (ir) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);
- jie yra šeimos, kuriose motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) yra neįgalūs našliai ir vieni augina vieną ar daugiau vaikų ir (arba) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) ir deklaruoja savo gyvenamąją vietą Vilniaus miesto savivaldybėje ne trumpiau nei 5 metus iš eilės;
- jie yra šeimos, auginančios vaikus ar (ir) vaikus, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), kai ne mažiau kaip dviem iš jų yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis;
- jie yra šeimos, kuriose ne mažiau kaip dviem šeimos nariams yra nustatytas 0–25 proc. darbingumo lygis ir (ar) didelių specialiųjų poreikių lygis, kai šeimos nariai yra sukakę senatvės pensijos amžių.