Nemažai keblumų iškyla žiemos sezonu
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės patarėjas Marius Morkevičius sako, kad žmonės su negalia periodiškai pateikia nusiskundimų dėl teisių į jiems skirtų automobilių parkavimo vietų pažeidimo.
Anot pašnekovo, nemažai nepatogumų dėl parkavimo vietų negalią turintys asmenys patiria žiemos laikotarpiu. M. Morkevičius atskleidė, kad tarnyba prieš dvejus metus tyrė skundą dėl netinkamos daugiabučių namų kiemų priežiūros Vilniaus Pilaitės mikrorajone.
„Pareiškėjas rašė, kad pėsčiųjų takus valantis traktorius sniegą nustumia gatvės link ir užblokuoja priėjimą prie žmonėms su negalia skirtų automobilių stovėjimo vietų.
Kadangi minėtas asmuo juda vežimėlio pagalba, tai prie namų bei kitose miesto vietose suformuotos pusnys jam buvo neįveikiamos, todėl jis negalėjo ne tik nuvykti į darbą, bet ir patenkinti savo socialinių poreikių, naudotis gyvo dalyvavimo reikalaujančiomis paslaugomis“, – pasakojo specialistas.
Tačiau Vilniaus miesto savivaldybė ir kelius Pilaitės mikrorajone prižiūrinti įmonė sureagavo į pareiškėjo bei Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos kreipimusis. Kliūtys buvo panaikintos, o įmonės darbuotojai buvo įpareigoti kaskart po snygio patikrinti automobilių stovėjimo vietų žmonėms su negalia prieinamumą.
„Siekdama užtikrinti, kad ateityje sniegą valančios įmonės tokių klaidų nebedarytų, savivaldybė taip pat ėmėsi papildomų veiksmų ir į naujas sutartis įtraukė reikalavimą neužversti sniegu pėsčiųjų perėjų, siaurų šaligatvių, įėjimų į įstaigas bei žmonėms su negalia skirtų privažiavimų“, – pabrėžė pašnekovas.
Dėl neatsakingo sniego valymo keblumų negalią turintiems žmonėms būta ir Kaune. Tačiau tą kartą skundas buvo pateiktas ne dėl negalią turintiems žmonėms skirtų parkavimo vietų, o dėl netinkamos gatvių priežiūros.
Pasak M. Morkevičiaus, kontrolierė tyrė gautą skundą ir nustatė, kad Kauno miesto savivaldybė, nepasirūpinusi sniego nuvalymu nuo Taikos pr. šaligatvių, neužtikrino vienodų sąlygų visiems gyventojams naudotis viešosiomis erdvėmis.
Tą kartą tarnyba ragino visas šalies kelių ir šaligatvių valymo paslaugas teikiančias įmones pasiruošti žiemos sezonui informuojant savo darbuotojus apie būtinybę užtikrinti, kad nuvalomas sniegas nebūtų nustumiamas į praėjimui būtinas vietas: pėsčiųjų perėjas, įėjimus į pastatus, žmonėms su negalia skirtas automobilių stovėjimo vietas, siaurus šaligatvius.
Problemų dėl parkavimo vietų spektras – platus
M. Morkevičius sakė, kad tarnyba yra gavusi skundą dėl to, kad prie Migracijos departamento skyriaus sostinėje buvo tik viena žmonėms su negalia skirta parkavimo vieta. Ji, pasak pareiškėjos, buvo įrengta nesilaikant būtinų reikalavimų.
„Buvo kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl parkavimo vietų asmenims su negalia didinimo. Departamento atstovai patikino, kad buvo planuojama gatvės, kuriame yra pastatas, rekonstrukcija, po kurios šaligatviai ir parkavimo vietos atitiks klientų su negalia poreikius“, – paaiškino pašnekovas.
Dar vienas skundas, kurį nagrinėjo tarnyba, buvo susijusi su statybų įmone, kuri, pastačiusi daugiabutį, įrengė tam tikrą žmonėms su negalia skirtų parkavimo vietų skaičių, tačiau po projekto pridavimo dalis tų vietų buvo panaikintos, galimai, parduotos.
Pasak M. Morkevičiaus, gyventojai tarnybai skundėsi dėl vieno daugiabučio požeminės aikštelės, kurioje žmonių su negalia parkingo vietos ženklas buvo apsitrynęs, todėl joje automobilius statydavo kas panorėję.
„Taip pat buvo gautas užklausimas dėl žmonių su negalia parkingo vietos užstatymo. Toje vietoje buvo įrengtas prekybos daržovėmis vagonėlis“, – detalizavo specialistas.
Ką numato kelių eismo taisyklės?
Tikėtina, kad dažniausia problema, su kuria susiduria negalią turintys vairuotojai, kai jiems skirtos vietos šalia prekybos vietų ar viešųjų įstaigų yra užimamos tų, kurie tokios teisės neturi.
Kelių eismo taisyklės numato, kad vietoje, pažymėtoje neįgaliojo su vežimėliu simboliu, gali stovėti tik transporto priemonės, pažymėtos skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortelę turinčios transporto priemonės.
Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė ir ženklas „Neįgalusis“ dažnai painiojami. Tačiau tiek jų įgijimo, tiek naudojimo sąlygos ir suteikiamos teisės skiriasi.
Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę gauti teisę turi:
darbingo amžiaus asmenys, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis;
darbingo amžiaus asmenys, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis ir kurie turi galiojantį dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti lengvuosius automobilius, ir dėl ligos sukeltos negalios nuolat naudojasi techninėmis judėjimo pagalbos priemonėmis: neįgaliojo vežimėliu ar vaikščiojimo priemonėmis (lazdele, ramentais, vaikštyne);
senatvės pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus buvo nustatytas 30 procentų darbingumo lygis ir kurie turi galiojantį dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti lengvuosius automobilius;
senatvės pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis;
asmenys, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis ir kurie dėl ligos sukeltos negalios nuolat naudojasi neįgaliųjų vežimėliu;
asmenys, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis ir kurie dėl ligos sukeltos negalios nuolat naudojasi vaikščiojimo priemonėmis (lazdele, ramentais, vaikštyne) ir kurie turi galiojantį dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti lengvuosius automobilius;
asmenys iki 18 metų, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis arba specialusis nuolatinės pirmo lygio priežiūros (pagalbos) poreikis;
asmenys, kuriems nustatytas ir galioja (arba nustatytas neterminuotai) specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis ir kurie turi galiojantį dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti lengvuosius automobilius;
asmenys, kuriems iki 2019 m. sausio 1 d. buvo nustatytas ir galioja (arba nustatytas neterminuotai) specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis ir kurie turi galiojantį dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti lengvuosius automobilius.
Skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ gauti teisę turi:
fiziniai asmenys, kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius ir kuriems nustatytas 0-30 procentų darbingumo lygis arba didelių specialiųjų poreikių lygis, arba turi neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę;
fiziniai asmenys, vežantys asmenis, kuriems yra nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis ar didelių specialiųjų poreikių lygis, ar sunkus neįgalumo lygis;
socialinės globos įstaigos, kai joms priklausančiomis priemonėmis (lengvaisiais automobiliais, mikroautobusais ir autobusais) vežami neįgalieji;
Techninės pagalbos neįgaliesiems centro prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jo teritorinių skyrių darbuotojai, kai šiam centrui priklausančiomis transporto priemonėmis yra teikiamos techninės pagalbos priemonių pristatymo paslaugos neįgaliesiems;
neįgaliųjų nevyriausybinės organizacijos, kai jų teisėtai valdomomis transporto priemonėmis (lengvaisiais automobiliais, mikroautobusais ir autobusais) vežami neįgalieji.
Vairuotojui, kurio transporto priemonė pažymėta skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele, leidžiama stovėti ilgiau, negu leidžiama, vietose, kur stovėjimo laikas apribotas atitinkamais kelio ženklais; sustoti ir stovėti kelio ženklų „Sustoti draudžiama“, „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje ir (arba) ties nubrėžtomis prie važiuojamosios dalies krašto 1.4 ar 1.9 ženklinimo linijomis.
Tokiam automobiliui taip pat leidžiama įvažiuoti į zoną, pažymėtą kelio ženklais „Eismas draudžiamas“ ir „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“.
Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė suteikia teisę neįgaliesiems, vairuojantiems lengvuosius automobilius, sustoti (stovėti) neįgaliesiems skirtose stovėjimo vietose arba vietose, kuriose jiems sustoti (stovėti) nedraudžia Kelių eismo taisyklės toje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje jie tuo metu yra.
Transporto priemonės, kurią vairuoja teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ turintys neįgalieji arba juos vežantys asmenys, priekis ir galas turi būti pažymėti kvadratiniais mėlynais skiriamaisiais ženklais „Neįgalusis“ su baltu apvadu ir baltu kelio ženklo „Neįgalieji“ simboliu.
