Replikos ir noras paauklėti – nėra sprendimas
Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ vadovė Lina Sasnauskienė sako, kad viena dažniausių viešųjų vietų, kur autistiškus vaikus auginantys tėvai sulaukia smerkiančių epitetų, yra prekybos centrai ar maisto prekių parduotuvės.
Kadangi autizmo spektras yra platus ir įvairus, tai nėra konkrečių elgesio savybių, kurios padėtų atpažinti autistišką vaiką. L. Sasnauskienė pabrėžė, kad dažniausiai autistišką vaiką auginantys tėvai sunkumu prekybos centruose įvardina laukimą eilėse.
„Jeigu matei vieną autistišką vaiką, tai nereiškia, kad kitas elgsis lygiai taip pat. Nemažai sunkumų kyla laukiant prekybos vietų eilėse, kai vaikas gali pradėti griūti ant žemės, šūkauti ar kažko reikalauti. Pirmiausia ką kiti žmonės gali geriausio padaryti tokiose situacijoje – vengti komentarų, noro paauklėti arba tiesiog paklausti, ar reikalinga pagalba“, – kalbėjo laidos „Delfi diena“ pašnekovė.
Pati autistišką labai judrų vaiką auginanti L. Sasnauskienė sakė yra susidūrusi su aplinkinių replikomis prekybos centruose. Ji pakankamai ilgą laiką savo atžalą apsipirkinėdama įsodindavo į vežimėlį, kad jis nuo mamos nepasimestų. Todėl pašnekovei teko išgirsti tokių komentarų, kaip „kodėl toks didelis vaikas sodinamas į vežimėlį“ arba „kodėl jis su batais, nes išpurvins vežimėlį“.
„Norėtųsi, kad visuomenė pagalvotų, kodėl vaikas sodinamas į vežimėlį arba kodėl jis krenta ant žemės. Vaikus viešosiose erdvėse gali veikti labai daug sensorinių dirgiklių“, – patikino L. Sasnauskienė.
Kai kur poslinkis matomas, bet dar jo trūksta
Pašnekovė pasidžiaugė jau pastebimais teigiamais poslinkiais siekiant didinti visuomenės supratimą. Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ kartu su prekybos ir pramogų centru „Ozas“ įgyvendino iniciatyvą, kai tam tikromis valandomis yra paskelbiamas vadinamasis tylos laikas. Tai yra bendrosiose patalpose yra pritemdomos šviesos ir išjungiama muzika, kad sensorinius iššūkius patiriančių asmenų apsipirkimo patirtys būtų geresnės.
L. Sasnauskienė išreiškė viltį, kad ši iniciatyva artimiausiu metu plėsis ir pavyks pasiekti bendrą susitarimą su didžiaisiais prekybos centrais ir maisto prekių parduotuvėmis.
Taip pat ji plačiau papasakojo apie dar vieną organizacijos plėtojamą iniciatyvą – „Nematomos negalios Saulėgrąžos“ juostelę, kuri visuomenei, o ypač įstaigų darbuotojams, padeda identifikuoti žmones, kad jiems gali prireikti papildomo laiko, paramos ar supratimo. Tai yra tarptautinis simbolis, atpažįstamas viešose vietose, pavyzdžiui, keliaujant per oro uostą, viešuoju transportu, sportuojant ar einant į muziejų.
Deja, anot pašnekovės, autistiški vaikai vis dar neturi sąlygų naudotis visomis pramogomis, todėl tokios šeimos neretai patenka į aklavietę dėl sprendimo nebuvimo.
Pavyzdžiui, paauglį auginanti mama negali patekti į baseino erdvę viename iš sostinės sporto klubų, nes vaikui reikia pagalbos persirengiant, tačiau ji pati negali patekti į vyrų, o paauglys į moterų persirengimo erdvę, kuriose yra dušai. Šioje situacijoje komplekso darbuotojai negalėjo pasiūlyti jokios išeities. Taigi iki šiol yra vietų, kurios vis dar nėra visiškai pritaikytos negalią turintiems žmonėms.
„Tikriausiai visuomenė dar nėra pasirengusi kitokiems ar kitaip besielgiantiems, bendraujantiems žmonėms. Yra ir tokių situacijų, kur neigiamų replikų sulaukiama netgi iš pačių darbuotojų. Manau, kad po truputį situacija keisis, bet šiandien visuomenės supratimo dar tikrai trūksta“, – pabrėžė pašnekovė.
