Neregys didžėjus apie meilę muzikai: konkursuose kiti lieka už mano nugaros

Negalia nėra kliūtis, trukdanti siekti savo svajonių, – šį teiginį savo pavyzdžiu įrodo neregys Aurimas Ramonas, kuris iš meilės muzikai ėmėsi didžėjaus amato. Vyro motyvacija įkvepia daugelį ir patvirtina, kad barjerai pirmiausiai gimsta mūsų galvose.

„Meilę muzikai jaučiau nuo pat vaikystės. Klausau įvairios muzikos ir kartą supratau, kad norėčiau ir pats išmokti miksuoti dainas. Tuo metu svarsčiau, ar tai išvis įmanoma neregiui, tačiau prieš penkerius metus vienoje socialinio tinklo grupėje patalpinau įrašą, kad norėčiau mokytis didžėjaus amato.
Taip atradau studiją, kurios vadovas patikino, kad miksuoti muziką gali ir nematantis. Beje, buvau ne vienintelis neregintis jo mokinys. Jau pirmose pamokose man sekėsi neblogai, tad netrukus supratau, kad tai – mano mėgstama veikla“, – apie savo didžėjaus kelia muzikos pasaulyje pradžią pranešime žiniasklaidai pasakoja A. Ramonas.

Pasak jo, daugelis įsivaizduoja, kad muzikos miksavimas yra visai nesudėtingas, tačiau iš tiesų norint, tai daryti be jokių pagalbinių mygtukų – reikia praktikos. Kaip pasakojo pašnekovas, viskas įvyko pamažu, bet po kiekvienos pamokos motyvacija tik didėjo.

Šokių muziką grojantis A. Ramonas, džiaugiasi, kad per penkerius metus jo muzika grojo įvairiuose renginiuose, o jo sumiksuotus kūrinius leido dauguma Lietuvos radijo stočių. „Vis daugėja kvietimų groti renginiuose, dėl to aš labai džiaugiuosi“, – akcentavo jis.

Įvertintas Lietuvoje

Paklaustas apie profesinį įvertinimą pašnekovas neabejoja, kad dalyvavimas didžėjų konkurse buvo vienas asmeninių pasiekimų.

„Iš pradžių nusiunčiau savo kurtą miksą į atranką, kurioje dalyvavo 20 dalyvių, iš jų išrinko 13. Man pavyko pereiti į kitą etapą. Likus vos keturiems finalininkams, jau didžiavausi savimi, bet maniau, kad viskas tuo ir pasibaigs. Vis dėlto man pavyko užimti antrąją vietą ir už nugaros palikau net 18 dalyvių“, – įspūdžiais dalinasi pašnekovas.

Didžėjus A. Ramonas pripažįsta, kad ši sritis yra labai konkurencinga, muzikos pasaulyje svarbu turėti ir didelį pažinčių ratą, gebėti atsidurti vietoje ir laiku, naudotis akimirka, o ir Lietuva nėra tokia jau didelė rinka.

Motyvuoja siekti savo svajonių

Tiesa, dažną žavi ne tik vyro muzikinė kūryba, bet ir motyvacija. Tik dėl asmeninės valios A. Ramonas pasirinko kelią – eiti ir dirbti, veikti, nelikti aukos pozicijoje. Šiandien pašnekovas džiaugiasi priėmęs tokį sprendimą, kuris motyvuoja, leidžia mėgautis gyvenimu ir konkuruoti su kitais pradedančiaisiais didžėjais.

„Tikriausiai didžiausias įvertinimas – publika, kuri šoka pagal mano leidžiamą muziką, ploja, o po renginio dar ir malonų žodį pasako. Vien pagalvojus apie artėjantį renginį mano veide atsiranda šypsena. Nors, rodos, kad pradžioje jaučiu jaudulį ir stresą, bet tai tik dar labiau traukia, vos po poros kūrinių jaudulys dingsta, atsiranda laisvės ir pasimėgavimo jausmas.

Man visada norisi groti kuo ilgiau ir, nors, būna vakarėlių, kai groju kelias valandas, vis tiek šypsausi, o renginiui pasibaigus man būna dar negana, prarandu laiko nuovoką, atrodo visą naktį galėčiau tą daryti“, – pasakoja didžėjus. Kūrėjo istorija tikimasi įkvėpti ir plačią visuomenę, socialinė reklama, kurioje nusifilmavo A. Ramonas, nuo liepos vidurio sukasi visuomeninio transliuotojo eteryje.

Nėra jokio skirtumo, su kuo dirbti

Kalbėjimo apie įkvepiančius pavyzdžius svarbą įrodo ir naujausias Dirbančių neįgaliųjų asociacijos užsakymu birželio 19–28 dienomis „Spinter research“ atliktas reprezentatyvus gyventojų nuomonės tyrimas, kuriame dalyvavo 1012 respondentų. Vos 7 proc. tyrimo dalyvių sako, kad nenorėtų dirbti kartu su negalią turinčiais asmenimis. Gerokai daugiau nei pusei (59 proc.) dirbančiųjų nėra jokio skirtumo, ar kolega turi negalią, vis dėl to, pasak specialistų, žmonės su negalia guodžiasi nedrįstantys aktyviai siūlytis darbo rinkai. Visuomenės nuomonės tyrimas yra kampanijos „Noriu ir dirbu“ dalis.

Dirbančių neįgaliųjų asociacijos vadovė Simona Kunigonytė sako, kad organizacijos iniciatyva įvykdyta apklausa rodo, jog penktadalis (20 proc.) tyrimo metu apklaustų žmonių mielai sutiktų negalią turinčiam žmogui skirti daugiau dėmesio, padėti išspręsti darbines situacijas.

„Mes, turintys negalią, dažnai girdime iš darbdavių, jog yra skirtumas ar darbuotojas su negalia ar be, šis tyrimas tai paneigia ir patvirtina mūsų įsitikinimą, kad pasirinkimas nepriklauso nuo darbdavio. Turime įdėti šiek tiek daugiau pastangų ir laužyti stereotipus apie vienintelį žmogui su negalia skirtą – aukos – vaidmenį“, – sako Simona Kunigonytė, Dirbančių neįgaliųjų asociacijos vadovė.
Šiuo metu Lietuvoje yra 146706 darbingo amžiaus negalią turinčių asmenų, iš kurių dirba vos 29 procentai.