Moters su neįgaliojo vežimėliu nenorėta įleisti į troleibusą
„Ką tik septintame troleibuse buvau konflikto liudininkė. Vairuotoja nenorėjo įleisti moters su neįgaliojo vežimėliu į troleibusą ir tik vienos moters pastangomis, konfrontuojant, buvo pasiekta tai, kad raktas atsirado ir moteris įvažiavo vežimėliu į troleibusą. Vadinasi, pilietiško žmogaus dėka, kuris žinojo apie rakto egzistavimą, žmogui su negalia pavyko grįžti namo iš poliklinikos.
Tai yra siaubinga diskriminacija neįgaliųjų atžvilgiu. [...] Žinutė neįgaliesiems aiški – sėdėkit namie ir netrukdykit gyventi. […] Šitoj šaly aš labiausiai bijočiau susirgti ar, jei man reikėtų pagalbos. Atrodo, kažkiek reikalingas esi tik, kol visiškai pats gali savim pasirūpint“, – savo feisbuko paskyroje rašė N. Rekašiūtė.
Vairuotojų diskriminuojantis elgesys – ne naujiena
Į nutikusią situaciją sureagavo pati vežimėlyje esanti Seimo narė M. Ošmianskienė, socialiniame tinkle parašiusi, kad apie viešojo transporto vairuotojų diskriminuojantį elgesį tenka išgirsti dažnai. Išskyrė ir keletą to priežasčių:
„Sėdėk namie ir netrukdyk“ – deja, bet apie viešojo transporto vairuotojų diskriminuojantį elgesį tenka išgirsti vėl ir vėl. Ir tam yra keletas priežasčių: pirmiausia, be abejo, tai mūsų mentalitetas ir mokymų vairuotojams trūkumas – čia didelis darbas ir lūkestis tiek NRD, tiek ir savivaldybėms bei joms pavaldžioms įstaigoms; neatsakingų, kompetencijos neturinčių asmenų „konsultacijos“ privedė prie to, kad neturime elektra valdomų tiltelių ir nuovažas reikia atlenkinėti vairuotojui ranka; […] silpna žmonių su negalia teisių gynimo sistema, kaip jau minėjau, už vartotojų teisių pažeidimus baudos yra atgrasančios ir bene 10 kartų didesnės, nei už žmonių su negalia – vartotojų teisių pažeidimus.“
Politikė priminė, kad šių metų kovo 1-ąją įsigaliojo susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio įsakymas, kuriame „atsiranda prievolė sustoti arti šaligatvio, kad būtų patogu įlipti tiek asmenims su negalia, tiek senjorams, tiek ir mamoms / tėčiams su vaikų vežimėliais, bei prievolė padėti asmenims su negalia patekti į transporto priemonę“.
O nuo kovo 18 d. „vairuotojas privalo sustoti kaip įmanoma arčiau šaligatvio, kelkraščio, kad keleiviams būtų patogiau įlipti į transporto priemonę ar išlipti iš jos. Jei viešojo transporto stotelėje laukia asmuo su negalia vežimėlyje, skirtame asmeniui su negalia, vairuotojas ar kitas ekipažo narys privalo pasirūpinti šio keleivio patekimu į autobusą – panaudoti transporto priemonėje įrengtas pagalbines priemones: pandusą, platformą, keltuvą ar kitą priemonę“.
Pripažino pasielgusi neatsakingai
Apie susiklosčiusią situaciją pasiteiravome „Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) atstovų. Savo komentare jie teigė, kad troleibuso vairuotojai baigus savo darbo pamainą, su ja iškart susitiko vadovas ir aptarė įvykusią situaciją. „Ji supranta ir pripažįsta, kad pasielgė absoliučiai neatsakingai, ir pažadėjo, jog tokie atvejai nesikartos“, – rašoma VVT atsakyme „Delfi“ redakcijai.
Pasiteiravus, ar dažnai sulaukia tokio pobūdžio skundų, VVT atstovai teigė, kad tai nutinka retai, kaip tik „dažniau gauna padėkų iš žmonių su negalia, jų šeimos narių ar kitų keleivių dėl patirto ar užfiksuoto vairuotojo rūpesčio“: „Neretai padėti keleiviams suskumba ir kiti keleiviai, esame jiems už tai dėkingi.“
Paklausti, kaip vairuotojai supažindinami su savo darbu, ko yra mokomi, galbūt ne visos situacijos su jais aptariamos iš anksto, VVT atstovai teigė, kad vairuotojai yra apmokomi, kaip turėtų elgtis tokiose ir panašiose situacijose:
„Kiekvieną dieną dirbame, kad vilniečių ir sostinės svečių kelionės mieste būtų sklandžios ir patogios, o mūsų darbuotojų bendravimas su kiekvienu keleiviu – paslaugus ir pagarbus. Taip pat turime atsakomybę užtikrinti, kad susisiekimas Vilniuje būtų prieinamas visiems, nepaisant negalios ar kitų aplinkybių.
Dar pirmą darbo dieną prie mūsų komandos prisijungęs vairuotojas yra supažindinamas ir apmokomas, kaip turėtų elgtis tokiose ar panašiose situacijose, vadovaujantis bendrovės Keleivių aptarnavimo standartu, kuriame yra detaliai aprašyta, kaip elgtis su visais keleiviais, tarp jų ir su individualių poreikių turinčiais keleiviais. Visi vairuotojai yra instruktuojami ir moka dirbti su visų modifikacijų troleibusais – tiek su senaisiais, tiek su žemagrindžiais, supranta, kaip veikia atskiros jų dalys ir moka jas valdyti.“
Darbuotoją įspėja, jei situacija kartojasi – su juo atsisveikina
VVT atstovai pridūrė, kad nesilaikant nurodytų pareigybinių funkcijų, vairuotojui taikomos bendrovės viduje nustatytos drausminės priemonės: „Pirmiausia, dar tą pačią dieną suorganizuojamas pokalbis su darbuotoju, siekiant išsiaiškinti jo / jos poziciją, primenant vidines taisykles ir aptariant, kaip vairuotojas turėjo elgtis šioje situacijoje. Kiekvienas atvejis sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į situaciją – jeigu ji kartojasi, kartais tenka su kolega atsisveikinti.“
Įvykio liudininkė minėjo, kad vairuotoja nekalbėjo lietuviškai, VVT paaiškino, kad ji yra karo pabėgėlė iš Ukrainos, kuri dar nekalba lietuviškai. „Mes, kaip bendrovė, įsipareigojame ir rūpinamės visa reikalinga pagalba, kad ukrainiečiai 1 kvalifikacinę kategoriją mokantis mūsų valstybinės kalbos įgytų per metus“, – savo komentare teigė VVT.
Socialiniame tinkle, diskutuodami apie susiklosčiusią situaciją, internautai rašė, kad „vairuotojai gauna baudas, jei „nespėja į maršrutą“. Pasiteiravus, ar tai tiesa ir ar nėra daroma jokių išimčių, VVT atsakė, kad „netipines situacijas, nutikusias maršruto metu, kiekvienas vairuotojas pažymi kelionės lape. Jeigu dėl situacijos, kai vairuotojas padėjo žmogui su negalia, yra atsiliekama nuo grafiko, punktualumas šiame maršrute nėra vertinamas“.
VVT atstovai taip pat patikslino, kad šiuo metu Vilniuje keleiviams su negalia yra pritaikyti visi autobusai, o iš 250 sostinės gatvėmis važiuojančių troleibusų pusė yra nepritaikyti: „Tačiau dalis jų bus pakeisti naujais dar š. m. liepos mėnesį.“