Nuo kitų metų įsigalioja svarbi reforma: naujovės palies ne tik darbingo amžiaus žmones

Nuo kitų metų sausio prasidės negalios reforma, kuri palies žmonių, turinčių negalią, ir jų artimųjų kasdienį gyvenimą. Kokios permainos laukia?

Pokyčiai suteiks daugiau žinių ir paslaugų

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad iki šiol negalia buvo nustatoma tik pagal medicininius kriterijus – nustatomas žmogaus, kurį ištinka negalia, darbingumo lygis. Su tuo viskas ir baigdavosi.

„Žmogus, priklausomai nuo to, kokioje savivaldybėje kokios išvystos paslaugos, ar jis jų gauna, ar ne, integruojasi į darbo rinką arba jam nepavyksta, – mes tiesiog nedarome jokio konkretaus atvejo monitoringo. Pokytis toks, kad vieno langelio principu norėtume vertinti ne tik žmogaus medicininę būklę pagal medicininius kriterijus, bet ir kokie socialiniai barjerai turėtų būti pašalinti, kad tas žmogus galėtų turėti aukštesnį dalyvumo lygį visuomeniniame, kultūriniame gyvenime, švietimo srityje, darbo rinkoje, – kad dalyvumo lygmuo būtų kuo aukštesnis pagal jo esamą medicininę būklę. Vieno langelio principu žmogus galės gauti tą pagalbos sąrašą, kuris jam konkrečiu atveju reikalingas“, – apie pokyčius pasakoja M. Navickienė.

Pašnekovė neslepia, kad ilgą laiką asmenys su negalia Lietuvoje patys turėjo ieškotis pagalbos.

„Mūsų tikslas – kad galėtume pasakyti tam asmeniui, kokia pagalba jam gali būti prieinama, jog jo dalyvumo lygis būtų kuo aukštesnis, – įvardija Socialinės apsaugos ir darbo ministrė. – Jei asmuo turi fizinę negalią, tai jam reikia pritaikytų erdvių, galbūt, reikia techninės pagalbos priemonių, kad galėtų fiziškai lankytis vienose ar kitose vietose, gal svarbu, jog būtų pritaikytas jo būstas, darbo vieta ir aplinka. Tiesiog matyti, kokių konkrečiai pagalbos priemonių žmogui reikia. Jei tai intelekto negalia, jam reikalingos kitokios paslaugos – galbūt, asistavimas, informacijos pateikimas jam suprantamais būdais, – nuo sausio 1 dienos mes irgi užtikriname, kad visos savivaldybių ir valstybinės įstaigos žmogui nemokamai suteiktų informaciją vienu iš jam suprantamų būdų. Ar tai būtų gestų kalba, ar lengvai suprantama kalba, ar Brailio raštas ir panašiai.“

Kinta finansavimas

Pašnekovė pabrėžia, kad informacijos pritaikymas – taip pat labai svarbus aspektas, o žmogaus galimybės dalyvauti socialiniame gyvenime neturi priklausyti tik nuo jo sveikatos būklės, bet ir nuo suteiktų reikalingų paslaugų.

Pokyčio tikslas siejamas ir su finansiniais pokyčiais. Anot ministrės, tiesioginės išmokos nekis, nors jau girdėjo mitų, neva žmonėms sumažės parama.

„Išmokos tikrai nemažės, bet, pavyzdžiui, įsigyti automobilį šiandien problema, nes finansuojame tik automobilio pritaikymo išlaidas už 3 tūkstančius eurų, o nuo sausio 1 dienos, jei žmogus turi automobilį ir jam reikia ar keltuvo, ar dar ko nors papildomai, apie 6 tūkst. eurų bus galima naudoti automobiliui pritaikyti. Planuojame, kad negalios reformą 2024 metais papildomai finansuosime 9 milijonais eurų – tai ir informacinių technologijų atnaujinimas, ir lengvai suprantamos kalbos adaptacija, ir didesnės kompensacijos, kurias minėjau“, – vardija M. Navickienė.

Kaip veiks naujoji vieno langelio reforma?

„Dabar turime tris skirtingas įstaigas, kurios taps viena. Neįgaliųjų reikalų departamentas, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, Techninės pagalbos neįgaliesiems centras nuo sausio 1 dienos bus vienoje agentūroje. Tai mums leis sutaupyti tam tikrų valstybės išteklių – apie 900 tūkstančių eurų, mat administravimo liks mažiau, be to, sprendimai bus priimami greičiau, nes egzistuos vienas administracinis vienetas, vienas numeris, vienas langelis ir vienoje vietoje žmogus gaus ne tik diagnozę, bet ir paslaugų pasiūlą. Mes galėsime stebėti, kaip savivaldybėse tai įgyvendinama, ar žmogui suteikiama pagalba. Vieno langelio principas orientuotas į asmenis su negalia kaip į centrą – ne institucija bus centre, bet asmuo su negalia ir jo pagalbos poreikis“, – vardija Socialinės apsaugos ir darbo ministrė.

Pokyčiai palies ne tik darbingo amžiaus žmones

Anot M. Navickienės, permainos palies ne tik darbingo amžiaus žmones.

„Bus sprendžiamas ir įsisenėjęs, diskriminacinis momentas – iki šiol pagyvenusiems, pensinio amžiaus, asmenims nebuvo nustatomas nedarbingumo lygmuo, dėl to išmokos visą gyvenimą, jei negalia ištinka po pensinio amžiaus, būdavo mažesnės. Dabar mes padarėme pokytį – nuo sausio 1 dienos darbingumas galės būti vertinamas ir tiems asmenims, kuriuos negalia ištinka po pensinio amžiaus. Taip žmonės turės galimybę gauti didesnes išmokas ir oriau pasitikti sudėtingesnę situaciją, kuri juos ištinka jau po pensinio amžiaus“, – apie dar vieną didelį pokytį pasakoja ministrė.