Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodros“) Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič sako, kad, remiantis 2024 m. sausio 1 d. duomenimis, buvo 2402 viešojo sektoriaus organizacijos, kuriose dirba 25 ir daugiau darbuotojų. Iš jų 1086 nepasiekė darbuotojų su negalia kvotos – neužtikrino, kad darbuotojai su negalia sudarytų ne mažiau kaip 5 proc. bendro darbuotojų skaičiaus. Ji pabrėžia, kad asmuo su negalia įsidarbindamas neprivalo darbdaviui sakyti, jog turi negalią, todėl darbdaviai tiksliai nežino, kiek dar tokių žmonių priimti. Apie tai, kad nepasiekė nustatytos kvotos, „Sodra“ valstybines įstaigas informuoja per elektroninę draudėjų paskyrą.
„Informacijoje nurodomas darbuotojų su negalia skaičiaus ir bendro darbuotojų skaičiaus santykis bei trūkstamas darbuotojų su negalia skaičius“, – sako ji.
Informuoti apie negalią neprivalo
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) komunikacijos skyriaus patarėja Justina Petravičienė taip pat sako, kad, įsigaliojus „Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo“ ir „Darbo kodekso“ pakeitimams, įsidarbinantys asmenys su negalia turi teisę neatskleisti informacijos apie savo negalią, išskyrus atvejus, kai asmuo to pageidauja. Lapkričio 1 d. duomenimis, SADM turėjo 254 darbuotojus, o negalią patvirtinančius dokumentus buvo pateikę 5.
Kvotą įvykdė
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros vyresnioji patarėja komunikacijai Urtė Alksninytė sako, kad dabar iš 416 darbuotojų 37 yra asmenys su negalia, t. y. 9,13 proc. darbuotojų. Ji atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis negaliai jautrios kalbos gairėmis reikėtų sakyti asmenys (žmonės) su negalia, ne neįgalieji.
Baudų nėra
J. Petravičienė sako, kad jokių sankcijų ar baudų už tai, jog neįvykdo kvotos, valstybinė įstaiga negauna. Anot jos, šios nuostatos laikymosi kontrolę atlieka „Sodra“. Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė Indrė Širvinskaitė nemano, kad reikėtų kokių nors baudų.
„Galima būtų skatinamųjų priemonių numatyti. Pavyzdžiui, pasiekus kvotą institucijos vadovą paskatinti papildomais balais vertinant įstaigos darbą, skiriant finansavimą“, – sako ji.
„Sodros“ atstovė M. Kozič sako, kad paaiškinimus, kodėl nebuvo užtikrinta darbuotojų su negalia kvota, pateikė 657 viešojo sektoriaus organizacijos iš 1086. Anot jos, kvotos neįvykdžiusios organizacijos nurodė, kad nėra laisvų pareigybių arba kandidatų su negalia į laisvas pareigybes.
„Organizacijos taip pat paaiškino, kad negali priimti žmonių su negalia dėl darbo specifikos ar pareigybėms nustatytų specialių reikalavimų, arba kad nepritaikyta darbo aplinka ir nesudarytos tinkamos darbo sąlygos“, – sako ji.
Darbo vieta turi būti pritaikyta
Pasak Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos atstovės Nerijos Kaulakienės, norint, kad žmogus su regos negalia dirbtų, pavyzdžiui, „Sodroje“, reikia, kad visa informacija būtų kompiuteryje ar išmaniajame telefone ir turėtų ekrano skaitymo programą.
„Svarbu, kad svetainėms būtų pritaikyta ekrano skaitymo programa. Nemažai jaunimo su regos negalia dirba kaip IT specialistai. „Vienas sąjungos narys dirba Konstituciniame Teisme, vienas neseniai įsidarbino SEB banke. Lietuvos audiosensorinėje bibliotekoje dirba net keli asmenys su regos negalia“, – kalba pašnekovė.
Prioritetas – asmenims su negalia
J. Petravičienė taip pat sako, kad kvotos pasiekti neretai neleidžia objektyvios priežastys, pavyzdžiui, laisvų pareigybių arba kandidatų su negalia į laisvas pareigybes trūkumas.
Negalią turintis Sigitas netiki, kad trūksta norinčių dirbti asmenų su negalia.
„Valstybės tarnybos portale, kuriame skelbiamos laisvos darbo vietos į valstybės tarnybą, galėtų būti atskiras skyrius, skirtas darbo skelbimams asmenims su negalia. Reikia, kad būtų nurodyta, jog pirmenybė teikiama asmenims su negalia, nes dabar esantys nurodymai, kad gali kreiptis ir tokie, kaip aš, neįkvepia. Vis tiek pasirinks sveikąjį“, – sako Sigitas.
Padėti gali darbo asistentas
Asmenų su negalia trūkumo problemą gali išspręsti darbo asistentas. U. Alksninytė teigia, kad poreikį dėl darbo asistento nustato Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra, įvertinusi ar asmeniui su negalia reikalinga kito asmens pagalba, atliekant darbo funkcijas. Šis poreikis vertinamas iš Užimtumo tarnybos gavus duomenis darbo asistento pagalbos poreikiui nustatyti. Subsidija darbo asistento darbo užmokesčiui už teiktą pagalbą asmeniui, turinčiam iki 25 proc. dalyvumo lygį, siekia iki 50 proc. asmens su negalia faktiškai dirbto laiko.