Su neįgaliojo vežimėliu judančiai mažo ūgio Ingai Filipovič savarankiškai apsipirkti fizinėse parduotuvėse – itin sudėtinga. Delfi su moterimi išvyksta į vieną prekybos centrą pasižiūrėti, ar patogu apsipirkti judėjimo negalią turinčiam žmogui.
Norisi realių apsipirkimų, tačiau galimybės nelepina
„Pažįstu žmonių, kurie turi negalią ir neina į parduotuvę. Jie arba užsisako per internetą, arba kažkaip tai… Bet vengia tiesiog. Sako, kad nepatinka kitų žvilgsniai, tas ir anas. Man asmeniškai maloniau nusipirkti daiktą, kurį aš pačiupinėjau. Va dabar pirkau telefono viršelį, vienas draugas sako: tai per internetą užsisakyk. Na aš matau daiktą, aš jį pačiupinėju, aš jį perku, man maloniau taip nusipirkti“, – prekybos centre kalba I. Filipovič.
Anot moters, vykstant apsipirkti į fizines parduotuves, svarbu ne tik iš anksto suplanuoti laiką ir vietą, tačiau ir rasti žmogų, kuris apsiims palydėti Ingą.
„Nežinau kaip kitiems, bet man asmeniškai, kadangi esu vežimėlyje, plius žemo ūgio, aš net nepasiekiu daug ko parduotuvėje, prie kasų kartais neprivažiuoju, kartais pro kasas, kartais nepravažiuoju parduotuvėse, yra parduotuvės, kurios skirtos neįgaliesiems, kasos būna žemiau padarytos, bet kažkodėl prie tų kasų labai daug negalios neturinčių stoja. Arba nepasiekiu daug prekių, arba negaliu. Sakau, man asmeniškai be šansų eiti į parduotuvę ir apsipirkti vienai“, – konstatuoja Inga.
Išgryninti pinigų ir net užsukti į tualetą – dažnai misija neįmanoma
Moters teigimu, reikia iš anksto pagalvoti net apie tokias detales kaip grynieji pinigai ir jų su savimi turėti, mat bankomato Inga gali ir nepasiekti. Patogiausias pasirinkimas – bekontaktė banko kortelė, bet ir tai su sąlyga, kad elektroninės bankininkystės paslaugos tikrai veiks be trikdžių.
Inga akcentuoja, jog prekybos centruose, viešbučiuose, kurie yra pritaikyti žmonėms su negalia, dažniausiai klozetai yra paaukštinti:
„Aišku, patogu įvažiuoti, su vežimėliu prasisukti, visa kita. Bet kai aš atvažiuoju į tualetą, pamatau klozetą paaukštintą, aš žinau, kad man ant jo užlipti – be šansų. O tas klozetas, sakau, tinka man po baliaus. Bet kadangi taip dažnai baliavoju, tai… Džiaugiuosi, kad bent kažkiek žingsnių galiu padaryti, tai dažniausiai einu į standartines kabinas. Tiesiog kažkas pasaugoja mano vežimėlį, o aš porą žingsnių padarau. Kitu atveju – aš nežinau – į kelnes“, – ironiškai apie išties opią problemą nusišypso moteris.
Potyriai kino teatre gali apkartinti dieną
Kita vieta – kino teatras. Čia Inga irgi susiduria su iššūkiais: „Rakto nėra ir reikia ieškoti apsaugos darbuotojo, kuris padėtų naudotis keltuvu. Ir vėlgi kūkū. Tai jis ne automatinis? Ne, tą keltuvą reikia nuleisti, ant jo užvažiuoti, mygtuką laikyti. Jis labai ilgai važiuoja, po to vėl tas pats pasikelti. Ir sakau, kad kai būnu su lydinčiu asmeniu, tai mane tiesiog užtempia, o savarankiškai nėra čia ko eiti“.
Prekybos centruose esantys kai eskalatoriai, įsitikinusi Inga, – per statūs, tad tai taip pat nesaugus būdas tiems, kurie turi judėjimo negalią, o ir pati moteris yra rimtai nuo vieno tokio nukritusi ir, kaip pati sako, dar nori pagyventi, tad daugiau nerizikuoja.
Atgraso ne tik judėjimo sunkumai, bet ir praeivių reakcijos
Ne tik susisiekimo nepatogumai, bet ir aplinkinių reakcijos gali trikdyti, sako Inga. Moteris neretai turi atremti ne vien įstabius praeivių žvilgsnius, bet ir replikas:
„Būna taip, kad pasižiūri, pavyzdžiui, aš einu viena kryptimi, kitas žmogus eina priešinga kryptimi. Aš matau, kaip jis į mane žiūri, pasižiūriu į jį, o jis eina ir toliau į mane žiūri ir atsitrenkia į kokį stulpą. Buvo keletą kartų taip. Arba būna moterų su vaikais einančių ir jie sako, mama, žiūrėk, kokia maža teta. Tada mama patraukia, kažką pasako. O kartais sakau: aš ne maža, aš didelė. Tik mano kūnas mažas.
Viduje aš tokia pati kaip ir mano bendraamžiai. Mano tokie patys poreikiai, tokie patys reikalavimai gyvenimui ir toks pats noras. Mano kūnas kitoks, jis sutvardė mane, padarė tokia, kokia aš esu. Aš daug ko dėl savo negalios negaliu, bet daug ką dėl savo negalios ir galiu. Tiesiog – yra kaip yra. Nepažįstu nei vieno žmogaus, kuris pasirinktų tokį kūną, tokias galimybes. Nei laiko, nei šeimos mes nepasirenkame. Kaip yra, taip yra“, – kalba moteris, bet verkti sako nematanti prasmės, vietoje to iš minusų Inga nori daryti pliusus, o iššūkiuose renkasi ieškoti galimybių.