Kas ir už ką atsakingas?

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovai, atsakydami į klausimą, kaip yra skirstomos lėšos žmonėms su negalia, kas ir už ką yra atsakingas, kaip apskaičiuojama, kuriai savivaldybei ir kiek skirti, teigė, kad „savivaldybių institucijos atsako už socialinių paslaugų teikimo savivaldybės gyventojams užtikrinimą, planuodamos socialines paslaugas, organizuodamos jų teikimą, vertindamos prevencinių, bendrųjų socialinių paslaugų, socialinės priežiūros ir laikino atokvėpio paslaugos kokybę.

Pati negalios politika yra horizontali, socialinės paslaugos finansuojamos iš skirtingų šaltinių.

Kalbant apie SADM iš valstybės biudžeto skiriamas dotacijas savivaldybėms, viena jų – socialinė globa asmenims su sunkia negalia. Dotacijos socialinės globos paslaugoms skiriamos pagal paslaugas gaunančių asmenų su sunkia negalia skaičių ir savivaldybių apskaičiuotą dotacijos poreikį.

Kitos dotacijos – lėšos tikslinėms kompensacijoms asmenims su negalia mokėti, lėšos būsto ir jo aplinkos pritaikymui asmenims su negalia, taip pat lėšos asmeninės pagalbos teikimui, socialinės reabilitacijos asmenims su negalia paslaugoms skiriamos pagal asmenų su negalia skaičių ir (ar) nustatytą pagalbos ir paslaugos poreikį konkrečioje savivaldybėje“.

Žmogus su negalia

SADM taip pat pridūrė, kad „savivaldybės turi savarankiškąsias ir deleguotąsias funkcijas. Negalios politika apima abi. Kalbant apie savarankiškąsias funkcijas, savivaldybė lėšas skirsto savarankiškai, todėl čia svarbus savivaldos fiskalinio pajėgumo didinimas – siekiant užsitikrinti pakankamą biudžetą savarankiškumui.

Deleguotoms funkcijoms vykdyti skiriamos valstybės biudžeto lėšos. ES ir kitų fondų finansavimas gali prisidėti prie savarankiškosios ir deleguotosios funkcijos vykdymo siekiant konkretaus pažangos pokyčio.

Negalios politika yra horizontali, todėl svarbi ne tik socialinės apsaugos sistema, bet ir švietimo, sveikatos, viešojo transporto ir kitos miesto infrastruktūros išvystymas.

Atkreiptinas dėmesys ir į einamosios veiklos bei pokyčio finansavimo aspektus, kur taikytinos ir socialinės inovacijos bei pilotavimai“.

Pernai valstybė skyrė per 370 mln. eurų

Pasiteiravus, kiek iš viso valstybės biudžeto lėšų 2023 m. buvo skirta asmenims su negalia, SADM pateikė skaičius, kurių bendra suma siekia daugiau kaip 370 mln. eurų, paskirstytų savivaldybėms, ir priemones, kurioms tos lėšos buvo skiriamos:

  • Tikslinėms kompensacijoms mokėti asmenims su negalia, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis – beveik 240 mln. eurų.

  • Būstui ir jo aplinkai pritaikyti asmenims su negalia – daugiau kaip 3,7 mln. eurų.

  • Asmeninei pagalbai teikti – daugiau kaip 10 mln. eurų.

  • Socialinei reabilitacijai asmenims su negalia teikti – beveik 4,8 mln. eurų.

  • Asmenų su sunkia negalia socialinės globos paslaugoms teikti – daugiau kaip 116 mln. eurų valstybės biudžeto dotacijų.

Paprašyta išskirti, kiek lėšų žmonėms su negalia skirta tik Vilniaus miesto savivaldybei, SADM nurodė jau minėtas penkias priemones ir kiek eurų 2023 m. joms buvo skirta:

  • Tikslinėms kompensacijoms mokėti asmenims su negalia, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, ir joms administruoti – beveik 30 mln. eurų.

  • Būstui ir jo aplinkai pritaikyti asmenims su negalia ir administruoti – 832 tūkst. eurų.

  • Asmeninei pagalbai teikti ir administruoti – daugiau kaip 1,814 mln. eurų.

  • Socialinei reabilitacijai asmenims su negalia teikti ir administruoti – daugiau kaip 776 tūkst. eurų.

  • Socialinės globos paslaugoms asmenims su sunkia negalia ir šeimų socialinei priežiūrai – daugiau kaip 17 mln. eurų.

Priemonės, kurioms Vilniaus savivaldybė skiria finansavimą

Vilniaus miesto savivaldybės atstovai, paklausti, kokioms priemonėms, skirtoms padėti žmonėms su negalia, savivaldybė skirsto finansavimą, teigė, kad „savivaldybės administracija, siekdama užtikrinti tikslingą ir tinkamą pagalbą asmenims su negalia, administruoja platų teikiamos pagalbos mechanizmą, kurį sudaro:

  • finansinė pagalba (išmokos individualiai pagalbai kompensuoti, papildomos išmokos vaikui, tikslinės išmokos ir pan.);

  • socialinės paslaugos (pagalba į namus, socialinė globa, būsto pritaikymas žmonėms su negalia ir pan.);

  • asmenų su negalia socialinės integracijos sistema (medicininės, profesinės ir socialinės reabilitacijos paslaugų teikimas);

  • specialiųjų poreikių tenkinimas;

  • kitos paslaugos (transporto organizavimas, socialinės dirbtuvės, atvejo vadybos paslaugos ir kt.)“.

Paslaugos, kurias gali gauti žmogus su negalia

Vilniaus miesto savivaldybės atstovai įvardijo paslaugas, dėl kurių asmenys su negalia (taip pat jų atstovai, globėjai, rūpintojai, aprūpintojai) gali kreiptis į Socialinių paslaugų centrą:

  • pagalbos į namus;

  • dienos socialinės globos asmens namuose;

  • dienos socialinės globos institucijoje;

  • ilgalaikės socialinės globos institucijoje;

  • trumpalaikės ar laikino atokvėpio socialinės paslaugos institucijoje;

  • transporto organizavimo;

  • apgyvendinimo savarankiško gyvenimo namuose;

  • apgyvendinimo apsaugotame būste;

  • asmeninės pagalbos paslaugos;

  • būsto pritaikymo asmenims su negalia;

  • paramos maistu (bendradarbiauja su labdaros ir paramos fondu „Maisto bankas“, nustatant teisę į paramą);

  • techninės pagalbos priemonių gavimo.

Socialinis taksi

Ir patikslino, dėl kokių jam priklausančių išmokų žmogus su negalia gali kreiptis į savivaldybę:

  • individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos;

  • išmokos už komunalines paslaugas asmenimis su negalia, pripažintiems nedarbingais ir auginantiems vaikus;

  • papildomos išmokos vaikui;

  • tikslinės pašalpos;

  • kitų išmokų (socialinė pašalpa, būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacija ir kita), jei atitinka teisės aktuose nustatytas sąlygas toms išmokoms gauti.

Priemonėms žmonėms su negalia 2023 ir 2022 m. skirtos lėšos

Vilniaus miesto savivaldybė pateikė skaičius, kokioms priemonėms žmonėms su negalia 2023 m. paskirstė lėšas:

  • socialinėms paslaugoms – 34,9 mln. eurų;

  • asmeninei pagalbai teikti – 1,7 mln. eurų;

  • akredituotai socialinei reabilitacijai neįgaliesiems bendruomenėje organizuoti – 641 tūkst. eurų;

  • programai „Būsto pritaikymas neįgaliems žmonėms“ įgyvendinti (būstui pritaikyti) – 1 mln. eurų;

  • pavėžėjimui ir apgyvendinimui savarankiško gyvenimo namuose – 335 tūkst. eurų;

  • projektui „Vilniaus miesto socialinių paslaugų infrastruktūros tinklo kūrimas ir plėtra asmenims, turintiems proto ir (arba) psichikos negalią“ – 7,9 mln. eurų;

  • individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijoms mokėti – 28,8 mln. eurų.

Neregys

Žemiau pateikiame, kiek lėšų ir iš kurio biudžeto buvo skirta aukščiau išvardytoms priemonėms žmonėms su negalia 2023 m. ir palyginimui 2022 m.

Socialinėms paslaugoms:

valstybės dotacija sunkiai negaliai:

  • 2023 m. skirta 12,66 mln. eurų, panaudota – 12,65 mln. eurų;

  • 2022 m. skirta 9,12 mln. eurų, panaudota – 9,02 mln. eurų;

kitos valstybės dotacijos ir ES finansavimas:

  • 2023 m. skirta 1,36 mln. eurų, panaudota – 1,1 mln. eurų;

  • 2022 m. skirta 1,46 mln. eurų, panaudota – 1,42 mln. eurų;

savivaldybės finansavimas:

  • 2023 m. skirta 20,48 mln. eurų, panaudota – 20 mln. eurų;

  • 2022 m. skirta 16,32 mln. eurų, panaudota – 16,22 mln. eurų.

Asmeninei pagalbai teikti:

valstybės dotacija:

  • 2023 m. skirta 1,78 mln. eurų, panaudota – 1,75 mln. eurų;

  • 2022 m. skirta 1 mln. eurų, panaudota – 1 mln. eurų;

Akredituotai socialinei reabilitacijai neįgaliesiems bendruomenėje organizuoti:

savivaldybės finansavimas:

  • 2023 m. skirta 320 tūkst. eurų, panaudota – 280 tūkst. eurų;

  • 2022 m. skirta 194 tūkst. eurų, panaudota – 194 tūkst. eurų;

valstybės dotacija:

  • 2023 m. skirta 641 tūkst. eurų, panaudota – 580 tūkst. eurų;

  • 2022 m. skirta 972 tūkst. eurų, panaudota – 972 tūkst. eurų.

Programai „Būsto pritaikymas neįgaliems žmonėms“ įgyvendinti (būstui pritaikyti):

valstybės dotacija:

  • 2023 m. skirta 585 tūkst. eurų, panaudota – 222 tūkst. eurų;

  • 2022 m. skirta 300 tūkst. eurų, panaudota – 246 tūkst. eurų;

savivaldybės finansavimas:

  • 2023 m. skirta 428 tūkst. eurų, panaudota – 281 tūkst. eurų;

  • 2022 m. skirta 360 tūkst. eurų, panaudota – 226 tūkst. eurų.

Moteris su negalia

Pavėžėjimui ir apgyvendinimui savarankiško gyvenimo namuose:

savivaldybės finansavimas:

  • 2023 m. skirta 335 tūkst. eurų, panaudota – 335 tūkst. eurų;

  • 2022 m. skirta 217 tūkst. eurų, panaudota – 158 tūkst. eurų.

Projektui „Vilniaus miesto socialinių paslaugų infrastruktūros tinklo kūrimas ir plėtra asmenims, turintiems proto ir (arba) psichikos negalią“:

savivaldybės finansavimas:

  • 2023 m. skirta 3,59 mln. eurų, panaudota – 2,81 mln. eurų;

  • 2022 m. skirta 209 tūkst. eurų, panaudota – 96 tūkst. eurų;

valstybės dotacijos:

  • 2023 m. skirta 179 tūkst. eurų, nebuvo panaudota;

  • 2022 m. skirta 18 tūkst. eurų, panaudota – 4 tūkst. eurų;

ES finansavimas:

  • 2023 m. skirta 4,15 mln. eurų, panaudota – 649 tūkst. eurų, nepanaudotas finansavimas persikėlė į 2024 m. ir buvo panaudotas 2024 m.;

  • 2022 m. skirta 387 tūkst. eurų, panaudota – 267 tūkst. eurų.

Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijoms mokėti:

valstybės dotacija:

  • 2023 m. skirta 28,77 mln. eurų, panaudota – 28,77 mln. eurų;

savivaldybės finansavimas:

  • 2023 m. skirta 29 tūkst. eurų, panaudota – 29 tūkst. eurų.

Pasiteiravus, kodėl skiriasi lėšų suma ir panaudojimas, Vilniaus miesto savivaldybės atstovas paaiškino, kad „biudžetas planuojamas pagal prognozuojamą poreikį, o lėšos panaudojamos pagal realų poreikį“.

Paklausus, kur dedamos per metus nepanaudotos lėšos, sakė: „Kadangi lėšų poreikis skirstant biudžetą yra planuojamas atsakingai, panaudojamas visas ar didžioji dalis skirto finansavimo. Jei dėl kokių nors priežasčių realus poreikis per metus būna mažesnis nei skirtas finansavimas, nepanaudota dalis visuomet grąžinama į biudžetą.“

Pinigai

Skaičiai nesutampa

Iš SADM ir Vilniaus miesto savivaldybės pateiktų duomenų matyti, kad nurodytos sumos, kiek lėšų skirta įvardytoms priemonėms asmenims su negalia, nesutampa.

Pavyzdžiui, būstui ir jo aplinkai pritaikyti asmenims su negalia ir administruoti SADM nurodo skyrusi 832 tūkst. eurų, o Vilniaus miesto savivaldybė nurodo gavusi 585 tūkst. eurų.

Asmeninei pagalbai teikti ir administruoti SADM nurodo skyrusi 1,814 mln. eurų, o Vilniaus miesto savivaldybė nurodo gavusi 1,7 mln. eurų.

Socialinei reabilitacijai asmenims su negalia teikti ir administruoti SADM nurodo skyrusi daugiau kaip 776 tūkst. eurų, o Vilniaus miesto savivaldybė nurodo gavusi 641 tūkst. eurų.

Socialinės globos paslaugoms asmenims su sunkia negalia ir šeimų socialinei priežiūrai SADM nurodo skyrusi daugiau kaip 17 mln. eurų, o Vilniaus miesto savivaldybė nurodo gavusi: valstybės dotacija sunkiai negaliai – 12,66 mln. eurų, kitos valstybės dotacijos ir ES finansavimas – 1,76 mln. eurų.

Pasiteiravus, kodėl skaičiai nesutampa, SADM patvirtino, kad jų pateikta informacija apie nurodytoms priemonėms skirtas valstybės biudžeto lėšas yra teisinga. „Tačiau metų eigoje, atsižvelgiant į tai, kiek savivaldybė nepanaudojo lėšų, jos yra perskirstomos ir įsakymu patvirtinama jau mažesnė skiriamų lėšų suma. Vilniaus miesto savivaldybė nurodo ne pirminiais įsakymais skirtas lėšas, o lėšas, skirtas jau po perskirstymo“, – komentare redakcijai rašė SADM.

Apie nesutampančius skaičius pasiteiravome ir Vilniaus miesto savivaldybės. Jos atstovas paaiškino, kad tiek savivaldybės, tiek SADM pateikti duomenys yra teisingi, o nesutampa dėl kelių priežasčių:

„Pirmiausia, ministerija pateikė duomenis apie metų pradžioje numatytą dotavimo planą, Vilniaus miesto savivaldybė – apie per metus realiai skirtą finansavimą. Dotacijų sumos metų pradžioje ir pabaigoje skiriasi, nes metų eigoje dotacijų planas yra tikslinamas. Be to, ministerija neatskyrė dotacijų paslaugai teikti ir paslaugai administruoti. Savivaldybė nurodė skaičius, kurie skirti paslaugai teikti, t. y. sumas, kurios skirtos pačiai pagalbai neįgaliesiems.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4)