Reikalavimų suvienodinimas sumažins chaosą verslo pusėje ir ne tik padės suprasti, kaip tinkamai pritaikyti savo produktus ir paslaugas, tačiau padės ir klientams suprasti, kokios jų teisės bei ko jie gali reikalauti.
Tačiau vis dar nemaža verslų dalis ne iki galo supranta šios direktyvos svarbą bei nežino, kad jų gali laukti baudos, jei laiku neįves tam tikrų pakeitimų.
Nėra naujiena
Europos Sąjungoje reikšmingai daugėja žmonių su negalia: 2022 m. ES suaugusių žmonių su negalia buvo 101 milijonas (arba 1 iš 4). Galvodami apie įtrauktį ir prieinamumo standartus, vis dar neretai mąstome tik apie labiausiai pastebimus ir nuolatinius negalios atvejus.
„Kaip iki galo suprasti, kas tas prieinamumas? Prieinamumas (angl. accessibility) yra daugiau nei vien techninis ar dizaino iššūkis – tai įsipareigojimas kurti produktus, paslaugas, aplinką ir technologijas taip, kad kiekvienas žmogus, nepaisant jo fizinių, sensorinių ar intelektualinių skirtumų, turėtų orią galimybę jaustis lygiateisiu. Prieinamumas reiškia, kad kiekvienas gali dalyvauti, bendrauti, kurti ir naudotis technologijomis ar paslaugomis be jokių barjerų“, – pranešime spaudai teigia Sigita Skirmantė, IT įmonės „Cognizant“ Front-End vyriausioji inžinierė.
Pasak jos, į šią sąvoką verta pažvelgti plačiau. Prieinamumo teikiamomis naudomis tam tikromis situacijomis naudojasi daugybė žmonių. Lūžusi galūnė, pamesti skaitymo akiniai, senėjimas, mikčiojimas, migrena, daltonizmas, ADHD sutrikimai, šoko sukeltas drebulys, triukšminga aplinka, lėtas ar itin brangus internetas, ryški saulė – kai produktai ir paslaugos yra pritaikyti žmonėms su negalia, jie tampa paprastesni ir intuityvesni naudoti visiems. Prieinamumas yra esminis šiuolaikinės visuomenės aspektas.
Visgi įsigaliosiantys reikalavimai nėra naujiena – privatūs verslai turėjo net 6 metus jiems pasiruošti. O 2025 m. birželio 28 d. – tai diena, kai vartotojai galės pradėti teikti skundus dėl verslų, nesilaikančių naujųjų prieinamumo reikalavimų.
Paveiks daugybę sričių
Kaip teigia IT ekspertė, EAA direktyva padengia daugybę sričių – bankines, transporto ir elektroninių ryšių paslaugas, el. knygų skaitykles, savitarnos terminalus, bankomatus, telefonus, planšetes, kompiuterius ir jų programinę įranga, el. komercijos tinklapius ir mobiliąsias programėles, ir kt.
„Maža to, prieinamumo reikalavimai galioja ne tik ES šalyse įsteigtiems verslams, tačiau ir visame pasaulyje veikiančioms įmonėms, jei jos teikia paslaugas ar parduoda prekes europiečiams. Pavyzdžiui, reikalavimai taikomi Jungtinės Karalystės internetinei parduotuvei, jei ji suteikia galimybę siųsti prekes į ES, ar Amerikoje įsikūrusio viešbučio internetinei kambarių rezervavimo sistemai, jei ji neblokuoja interneto srauto iš ES ir sulaukia reikšmingos europiečių turistų dalies“, – teigia S. Skirmantė.
Įstatymas įpareigos verslus užtikrinti, kad jų teikiamos paslaugos ir gaminiai atitiktų prieinamumo reikalavimus visiems naudotojams, įskaitant asmenis su negalia. Šis teisės aktas svarbus, nes jis skatina socialinę įtrauktį, verslus įpareigodamas užtikrinti, kad jų teikiama informacija ir paslaugos būtų prieinamos plačiausiai visuomenės daliai, nepriklausomai nuo fizinių ar sensorinių gebėjimų.
Kodėl tai svarbu? „Įstatymas ne tik padidina paslaugų pasiekiamumą žmonėms su negalia, bet ir sumažina diskriminacijos riziką, didina socialinę atsakomybę bei prisideda prie įtraukios visuomenės kūrimo. Be to, nepritaikymas gali reikšti ne tik teisinę atsakomybę, bet ir potencialiai prarastas verslo galimybes. Kas laukia verslų: verslai turės atlikti išsamų auditą ir galbūt investuoti į technologinius sprendimus, mokymus, siekdami užtikrinti, kad jų paslaugos ir informacija būtų prieinama visiems. Nepritaikę savo veiklos naujiems reikalavimams, verslai gali susidurti su baudomis, teisinėmis sankcijomis ar reputaciniais nuostoliais“, – pabrėžia „Triniti Jurex“ teisininkas Deivydas Nikartas.
Pokyčius pajusime visi
IT ekspertė atkreipia dėmesį, jog pokyčius savo aplinkoje pajusime visi. Pavyzdžiui, bankomatai privalės būti pritaikyti akliesiems – galbūt juose bus įrengtos ausinių jungtys su galimybe naudotis ekrano skaitytuvais? Bankomato klaviatūrą privalės pasiekti žmonės, naudojantys neįgaliojo vežimėlius – Skandinavijoje šalia įprastinio aukščio bankomatų įrengiami ir keli žemesni. Savitarnos svarstyklės prekybos centruose, skirtos pasverti vaisiams ir daržovėms, privalės būti pritaikytos neįgaliojo vežimėlyje sėdintiems, akliesiems, pirštų judesiais įprastai negalintiems naudotis žmonėms.
„Pokyčiai laukia ir itin Lietuvoje populiarios paštomatų paslaugos – tikėčiausi, jog aklieji galės atidaryti paštomato skyriaus dureles naudodamiesi savo telefonu, kuriame bus įsidiegę ekrano skaitytuvą. Ko gero, užsisakant siuntas į paštomatus, gavėjas galės pasirinkti, ar siuntas norėtų atsiimti iš visų skyrių, ar tik esančių apatinėse eilėse, kurias galėtų pasiekti iš neįgaliojo vežimėlio“, – kalba IT įmonės inžinierė.
Nors didžioji dalis Europos prieinamumo direktyvos reikalavimų yra tiksliai apibrėžti, prieinamumo ekspertai sutaria, jog nėra iki galo aišku, kokios paslaugos patenka į el. komercijos kategoriją. Akivaizdu, jog jei internetinis tinklapis ar mobilioji programėle generuoja tiesiogines pajamas – tai el. komercija (pavyzdžiui, maisto prekių internetinė parduotuvė). Tačiau ar toje pačioje internetinėje parduotuvėje pateikiami receptų puslapiai taip pat generuoja pajamas ir juos taip pat reikia paversti prieinamais? Dauguma ekspertų sutaria, jog taip – nors ir netiesiogiai, tai yra el. komercijos dalis. Panašiai galime vertinti ir įvairias platformas, kurios teikia mokamas prenumeratas (pavyzdžiui, naujienų portalai).Kebliausia dalis – ar įvairios įmonės (pavyzdžiui, advokatų kontoros) savo tinklapyje pristatančios teikiamas paslaugas, nurodančios savo kontaktus ir paslaugų kainas, tačiau neturinčios el. parduotuvės, laikomos el. komercinių paslaugų teikėjomis? Dauguma prieinamumo ekspertų, besivadovaujančių JAV ir kelių ES šalių patirtimi, teigia, jog taip, nors ir palikdami vietos dvejonėms. Visgi, tikslias gaires nustatys teismų praktika.Įstatymais įtvirtinta atsakomybė įpareigoja iš tiesų kurti teisingą ir įtraukią visuomenę, kurioje niekas nelieka užribyje vien dėl to, kad kažkas pamiršo atsižvelgti į jų poreikius.
Svarbi edukacija
Kaip teigia D. Nikartas, nuo šiol, siekiant, kad gaminiais ir paslaugomis pagal numatytą jų paskirtį galėtų naudotis kuo daugiau asmenų su negalia, turi būti užtikrintas gaminių, pakuočių ir instrukcijų prieinamumas. Jeigu paslaugų teikimo metu naudojami gaminiai, tai tiems gaminiams taikomi taip pat šie reikalavimai. Pavyzdžiui, instrukcijos gali būti skelbiamos interneto svetainėje ir turi atitikti tokius reikalavimus: turi būti pateikiamos daugiau nei viena jusle atpažįstamu, suprantamu, suvokiamu būdu, tinkamo šrifto dydžio ir tipo, užtikrinant pakankamą kontrastą bei tarpus, galinčios būti transformuojamos į alternatyvius formatus, o netekstinis turinys turi būti pateikiamas su alternatyviu aprašymu.
Dėl to, kaip teigia S. Skirmantė, paprasčiausia bus verslams, kurie šiems aspektams ruošėsi iš anksto ir visuomet juos turėjo omeny.
„Mūsų organizacijos projektuose visuomet skiriame dėmesį prieinamumui. Visų pirma, jei klientui lig šiol nėra tekę susidurti su šiais klausimais – edukuojame apie temos svarbą ir naudą. Jei klientas nėra linkęs investuoti į prieinamus produktus – ieškome geriausiai visų poreikius atitinkančių kompromisų. Mūsų programuotojai be išimčių yra skatinami kurti prieinamą produktą – bazinius prieinamumo reikalavimus galima atitikti ugdant tinkamus programavimo įgūdžius. Programuotojas, turintis reikiamas žinias ir skiriantis laiko tobulėti prieinamumo temoje, gali rašyti minimalius prieinamumo reikalavimus atitinkantį kodą, neskirdamas tam daugiau laiko nei rašytų kodą, kuris neatitinka jokių prieinamumo standartų. Tad net jei klientas prieinamumo nemato kaip vieno iš prioritetų, mūsų komandose dirbantys programuotojai turi reikiamus įgūdžius palaikyti bent minimalius standartus visuose įmonės projektuose. Vienas iš neseniai vykdytų projektų – JAV rinkai skirta programinė įranga, skirta padėti įmonėms laikytis naujų Vertybinių popierių ir biržos komisijos (SEC) reikalavimų, susijusių su individualizuotų akcininkų ataskaitomis. Programinė įranga automatizuoja šių ataskaitų kūrimą, įskaitant duomenų valdymą. Šis sprendimas leidžia efektyviai valdyti ir sutrumpinti procesą, užtikrinant atitiktį naujiems reikalavimams ir sumažinant klaidų riziką. Įgyvendindami projektą, taikėme WCAG 2.2 AA prieinamumo reikalavimus, tuo pačiu atitikdami ir JAV rinkoje taikomus ADA standartus. Klientas, reklamuodamas savo produktą, prieinamumo reikalavimų atitikimą pozicionuoja kaip svarbų konkurencinį pranašumą ir teikia jam daug dėmesio. Nors JAV šiai verslo sričiai taikomi prieinamumo reikalavimai griežti – matant nuolat kliento pabrėžiamas ADA standartų naudas, džiugu matyti verslą, kuriam prieinamumo reikalavimai buvo ne tik papildomas darbas, tačiau ir akivaizdi būtinybė bei nauda“, – kalba ji.
Turės laikytis visos šalys
Laikytis Prieinamumo direktyvos nuostatų turės visos ES šalys – jos iki 2022 m. birželio privalėjo perkelti direktyvą į nacionalinę teisę. Absoliuti dauguma šalių šį terminą praleido ir vėlavo nuo kelių mėnesių iki poros metų. Visgi džiugu, jog šiai dienai visos ES šalys, išskyrus Bulgariją, jau yra pasiruošusios direktyvos įgyvendinimui. Pavyzdžiui, mes Lietuvoje priėmėme Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymą.Valstybės narės, ruošdamos nacionalinius teisės aktus, galėjo pačios nustatyti sankcijas už įstatymo reikalavimų nevykdymą. Tad natūralu, jog skirtingose šalyse sankcijos itin stipriai skiriasi. Lietuvoje bus taikomos baudos nuo 500 iki 15 000 Eur, Vokietija planuoja skirti baudas iki 100 000 Eur, o Airija – laisvės atėmimo bausmę. Daugelyje šalių numatyta galimybė visiškai stabdyti įmonės veiklą iki kol nebus pašalinti nustatyti trūkumai.„Taip pat, šalims pačioms leista spręsti, kurios institucijos vykdys įstatymo kontrolę ir nagrinės vartotojų skundus. Lietuvoje tai patikėjome 4 institucijoms, priklausomai nuo prekių ir paslaugų rūšies. Viliuosi, jog prieinamumo reikalavimų kontrolė bus gerokai efektyvesnė nei, tarkime, rūkymo viešose vietose draudimo. Pastarajam draudimui suveikti privalomas vartotojo skundas – tik tuomet konkreti viešoji vieta yra patikrinama atitinkamos institucijos. O štai Prieinamumo direktyvoje labai aiškiai yra nurodyta prievolė kontroliuojančioms institucijoms ne tik nagrinėti skundus, tačiau ir proaktyviai tikrinti rinką“, – kalba S. Skirmantė.
Galimos išimtys
Kaip elgtis verslams? Visų pirma, verslas turėtų atsakyti į klausimą, ar jo vykdoma veikla priskiriama EAA kontroliuojamoms sritims ir ar nepakliūna į numatytas išimtis. Tuomet įsivertinti trūkumus (patiems arba samdant auditorius), parengti strategiją jiems šalinti, apmokyti darbuotojus (arba samdyti prieinamumo srities profesionalus) ir svarbiausia – paruošti planą, kaip nuo šiol bus nuolat laikomasi prieinamumo reikalavimų.
„Europos prieinamumo direktyva daugeliui įmonių neabejotinai kels iššūkių. Produktų ir paslaugų prieinamumo didinimas reikalaus investicijų – tiek žinių auginimo ir darbuotojų apmokymo, tiek išlaidų prasme. Privalės keistis veiklos procesai. Tad nebėra laiko gaišti. Likę 8 mėnesiai – pakankamas laiko tarpas pokyčiams įgyvendinti, tačiau tuo pačiu – ne toks, kad galima būtų laisvai atsikvėpti ir atidėti šį klausimą ateičiai. Visgi reikėtų į šią direktyvą pažiūrėti ne į kaip prievolę – įtrauktis verslams gali atverti duris naujoms galimybėms – laukia didžiulė milijonų vartotojų turinti rinka. Manoma, jog ilgainiui viešuose pirkimuose bus leidžiama dalyvauti tik prieinamumo reikalavimus atitinkančioms įmonėms. Be to, prieinami produktai ir paslaugos – tai etiško verslo bruožas, skatinantis žmonių su negalia ir senėjančios visuomenės įtrauktį, dėl kurios laimime visi“, – pabrėžia IT įmonės vyriausioji inžinierė.
Tiesa, kai kurie verslai jau ieško būdų, kaip eiti lengvesniu keliu ir, pavyzdžiui, skatinti jų puslapio vartotojus naudoti naršyklių įskiepius. Visgi, dėl rinkoje esančių įskiepių teigiamų rezultatų ribotumo, ES Prieinamumo direktyvos kūrėjai nevienareikšmiškai pasisakė prieš įskiepių naudojimą kaip vienintelį sprendimą prieinamumo gerinimui.
Tačiau „Triniti Jurex“ teisininkas atkreipia dėmesį, jog įstatymas daro išimtį tik labai mažoms įmonėms,
„Vienintelė išimtis taikoma labai mažos įmonėms, kurios veikia paslaugų sektoriuje, o gamyba užsiimančioms labai mažoms įmonėms yra taikomas neproporcingos naštos institutas. Prieinamumo reikalavimai taikomi tik tokia apimtimi, kad dėl šių reikalavimų laikymosi – nereikėtų daryti esminio gaminio ar paslaugos pagrindinio pobūdžio pakeitimo arba nebūtų sukelta neproporcinga našta įmonėms. Jeigu gamyba užsiimanti labai maža įmonė nusprendžia nesilaikyti vieno ar kelių prieinamumo reikalavimų, priežiūros institucija turi teisę paprašyti pateikti faktus, susijusius su neproporcingos naštos vertinimu. Neproporcinga našta reiškia, kad laikantis prieinamumo reikalavimų organizacinė ar finansinė našta būtų didesnė už tikėtiną gauti naudą ir galėtų sukelti neproporcingą naštą įmonei. Labai maža įmonė – įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 10 darbuotojų ir kurios finansiniai duomenys atitinka bent vieną iš šių sąlygų: įmonės metinės pajamos neviršija 2 mln. eurų; įmonės balanse nurodyto turto vertė neviršija 2 mln. eurų“, – paaiškina D. Nikartas.
