„Iš šono gali atrodyti, kad gal mes darom keistą Hario Poterio darbą, bet stebuklai tikrai yra įmanomi, kai jais patiki! Tikiu, kad ne vienas nustebsite“, – teigia projekto kūrybos vadovas aktorius Dominykas Vaitiekūnas, ketverius metus kartu su kurčiųjų bendruomenės nariais kartu kūręs muzikinius kūrinius bei tyrinėjęs neįprastus būdus, padedančius praplėsti garsinio klausymo supratimą.
Kūrybinė komanda siūlo pažvelgti į kurtumą kaip į galimybę mokytis klausyti ir bendrauti kitaip, pamiršti negalią ir susipažinti su kūrybingu kurčiųjų pasauliu. Lapkričio 23 ir 24 dienomis Vilniuje esančios „Menų spaustuvės“ Juodojoje salėje bus sukonstruota speciali platforma, po ja išdėstytos žemą dažnį skleidžiančios garso kolonėlės, žiūrovams padėsiančios patirti muziką visu kūnu. Negana to, vis norintys galės muzikos „klausytis“ ir delnais juos priglaudus prie balionų, o scenoje – apšviesti specialiai sukurtos vaizdo projekcijos savo kūrinius gestų kalba atliks kurtieji atlikėjai, sinchroniškai muzikuodami su gyvo garso grupe. Girdintiesiems bus parengtas ir tekstinis vertimas, todėl čia laukiami visi be jokios atskirties – girdintys, kurtieji ir neprigirdintys, – visi, nepriklausomai nuo klausos likučių. Šis pasirodymas – tai pasiūlymas iš naujo pažvelgti į tai, kas yra kalba ir užduoti sau klausimą: ar tikrai klausome tik ausimis?
Tarptautinio dėmesio dar prieš premjerinius pasirodymus sulaukiantis projektas „Mes taip nesitarėm“ kitąmet žada nenustoti stebinti ir jau planuoja pirmą kartą Lietuvos istorijoje išleisti audiovizualinį albumą su gestų kalbos kūriniais – tiek dainas, tiek ir poezijos kūrinius. O kviesdami į rudens pasirodymus kūrėjai su pirmuoju kūriniu susipažinti siūlo jau dabar. Projekto paskyrose galima pasimėgauti daina „Lopšinė“, kurią kūrė ir atlieka projekto dalyvis Pauliaus Jurjonas su Dominyku Vaitiekūnu. Nufilmuotą gyvą dainos atlikimą gestų kalba galima išvysti, o audio versiją jau galima rasti ir visose muzikos pasiklausymo platformose.
„Paprastai mes imituojame girdinčiųjų kurtas dainas, o šis projektas ypatingas tuo, kad pirmą kartą galėjome dainų tekstus kurti patys. Buvo labai sunku, niekada nebuvome to darę, bet pabandžius norisi dar ir dar – jau turiu idėjų ir naujoms dainoms“, – teigia dainos „Lopšinė“ bendraautorius Paulius Jurjonas ir priduria, kad gyvai koncertuoti su grupe yra „visai kitoks jausmas, nei su fonograma“.
„Aš profesionalas, aš su fonograma nedainuoju, dainuok balsu gyvai, o aš dainuosiu gestais – taip man pasakė mūsų projekto lektorius reperis pseudonimu SignMark iš Suomijos. Tada labai nustebau, juk jis kurčias, koks jam skirtumas! Bet supratęs, kiek daug kurčias žmogus gali girdėti – pradėjau didžiuotis kolegos požiūriu. Tokią dvasią jis perduoda ir kurtiesiems iš Lietuvos!“ – teigia D. Vaitiekūnas, kuris šiam projektui įgyvendinti subūrė tarptautinę komandą. Prie projekto dirbti su gestų kalbos poezijos kūriniais taip pat prisijungė ir režisierė iš Švedijos, mat gestų kalbos poezijos kūriniai, „išversti“ į muzikinę kalbą – dar vienas, niekada Lietuvos scenoje nematytas žanras.
Net keturis metus kurtus kūrinius žiūrovai gyvai galės išvysti audiovizualiniuose patirtiniuose pasirodymuose lapkričio 23 ir 24 dienomis „Menų spaustuvėje“, Vilniuje. Socialinį-meninį projektą „Mes taip nesitarėme“ vykdo VšĮ „Liūdni slibinai“, bendradarbiaudama su Lietuvos kurčiųjų draugija ir kitomis organizacijomis. Finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė, Europos Sąjunga (pagal ERASMUS + programą), asociacija LATGA ir Šiaurės šalių ministrų taryba (Nordic Culture Point).
Bilietus į pasirodymus platina: /https://kakava.lt/renginys/mes-taip-nesitarem-patirtinis-audiovizualinis-pasirodymas/8841.
