– Ar yra ištirta, kas lemia Parkinsono ligos atsiradimą ir kokie veiksniai labiausiai ją iššaukia?
– Ištirta yra labai daug. Yra nustatyti ir ligos mechanizmai. Bet tikslios priežastys ir išlieka neaiškios, nes, jeigu jas žinotume, galėtume suvaldyti ir šiandien tokia diena nebūtų minima. Beje, ji minima jau 25 metus.
Manoma, kad galvos smegenyse, ypač – vidurinėse, susikaupia alfasinukleinas – toks baltymas, kuris egzistuoja organizme ir yra tirpios būklės. Kai jis pradeda kauptis, jo būklė tampa agreguota, jis tampa toksiškas, nuodingas, pradeda naikinti smegenų ląsteles ir apie jas esančias kitas ląsteles. Ir manoma, kad gali veikti ir kiti toksiški baltymai. Taigi, jei mes kalbame apie toksiškus susikaupusius baltymus, tada kyla mintis, o kas tą toksiškumą sukelia. Kai pradedame nagrinėti, kas lemia, kad tie baltymai susikaupia, iš tikrųjų žinome, kokios priežastys lemia šitos ligos atsiradimą.
Manoma, kad artėja šios ligos epidemija, galima net vadinti pandemija, nes iš tiesų sergančiųjų skaičius sparčiai auga. Per 25 metus sergančių Parkinsono liga pacientų padaugėjo visame pasaulyje, ypač tame industriniame, kur yra įvairių toksinių veiksnių aplinkoje. Gaila, kad daugėja ne tik vyresnio, bet ir jaunesnio amžiaus pacientų. Prieš dešimt metų turėjau tik vieną kitą pacientą, kuris ateidavo dėl šitos ligos iki 40 metų, šiandien jų turiu kelis kartus daugiau.
– Kokie pirmieji simptomai išduoda šią ligą?
– Daugelis mano, kad šios ligos simptomas yra drebėjimas. O jis ne visada yra pirmasis simptomas, tik vienas iš ligos simptomų.
Pirmiausias simptomas, kurį žmonės pastebi, – tai sulėtėjimas ir sustingimas, tam tikras sunkumas judinti kurią nors kūno dalį. Gali būti veido, peties, rankos arba kojos, arba ir rankos, ir kojos. O drebėjimas yra vienas simptomų, bet tada, kai jau ligą nustatome.
Mano nemažai pacientų ateina dėl peties, klubo skausmo, kuris kartais būna ir su pokyčiais sąnariuose, bet dažnai būna ir be pokyčių. Dėl sustingimo, nerangumo žmonės negali išjudinti, išmiklinti kūno dalies.
Taip pat yra krūva simptomų, kurie gali pasireikšti 5–10 metų iki ligos. Čia įdomiausia vieta, kurią dabar mokslininkai tyrinėja. Kaip nustatyti ir atrasti priežastis, kurios galbūt yra ankstyvesnės, negu mano paminėta motorika – judėjimo simptomai.
– Skaičiau, kad per ateinančius 50 metų sergamumas šia liga gali padidėti net tris kartus, nes didėja mūsų vidutinis populiacijos amžius. Kaip jūs prognozuotumėte šios ligos raidą mūsų šalyje?
– Esame tokia pat išsivysčiusi šalis, kaip ir kitos. Kartais skundžiamės, kad mes gyvename blogiau, bet kaip tik geriau gyvename ir mažai judame, nesveikiau valgome ir ne taip daug dėmesio į užterštumą, kuris yra gatvėse, kyla iš kaminų, yra žemės ūkyje – herbicidai, pesticidai.
Tai kaip ir visur kitur – ne per 50 metų, o per artimiausius 25 metus sergamumas išaugs dvigubai. Mes jau dabar turime dvigubą didėjimą per vieną kartą. Sergančiųjų padaugės ne tik dėl to, kad žmonės ilgiau gyvens, bet, kaip sakiau, bus stipresnis išorės poveikis. Jeigu mes jį kažkaip sukontroliuosime, gal ir pacientų sumažės. Bet galbūt per tą laiką atsiras ir tam tikrų kontrolės priemonių.
– Galbūt galima patiems individualiai užsiimti tomis kontrolės priemonėmis? Kokios jos galėtų būti ir kaip mes galime apsaugoti savo smegenis nuo senėjimo apskritai?
– Senėjimas, amžėjimas – šios sąvokos kartais persidengia. Senstame visi. Pirmiausia turbūt reikia pagalvoti, iš kur tą liga kyla ir kokie tie ankstyviausi požymiai. Vienas jų – miego sutrikimai, ypač tuo metu, kai žmogus blogai miega, kovoja. Taigi reikėtų gerinti miegą, stengtis prieš miegą pajudėti, kad jis būtų normalesnis.
Kitas požymis iš ankstyvųjų yra vidurių užkietėjimas. Tie žmonės, kuriems užkietėja viduriai, turėtų galvoti apie prebiotikus, probiotikus, tas priemones, kurios padeda žarnoms judėti, – skaidulas, bendrai fizinį aktyvumą, kuris veikia ir pilvą.
Trečias požymis – depresijos, kai yra nenoras veikti, gyventi, siaurėja interesai, kai mažai, kas bedomina. Tad reikėtų paieškoti veiklų, kurios žmogų pralinksmina, jam patinka, tai padėtų įveikti tą būseną.
Dar vienas ankstyvųjų simptomų yra uoslės sutrikimas. Reikia, kad gleivinėse būtų švaru.
O iš tikrųjų geriausia būtų paminėti dvi priemones, kurios galėtų būti efektyvios ir susirgus, ir profilaktiškai, tai – fizinis aktyvumas, nes, jeigu sergant Parkinsono liga trūksta dopamino, fizinio aktyvumo metu jo išsiskiria, ir maistas. Svarbu, ką suvalgome, kaip tas maistas išeina, kaip įsisaviname vadinamąją Viduržemio jūros dietą, pagalvoti, ką valgė žmonės senovėje – jie neturėjo tiek angliavandenių, saldumynų, perdirbto maisto. Tai yra labai svarbu tiek amžėjimui, tiek generacinėms, tiek Parkinsono, tiek Alzheimerio ligoms.