– Kuriai pirmai atėjo idėja, kad reikėtų ką nors panašaus visuomenei sukurti?
Neda Elena: Iš tiesų apie šią idėją galvojome jau labai ilgą laiką, tai net sunku prisiminti, kuriai pirmai atėjo ta mintis.
Mūsų mama dirba žmonių su Dauno sindromu asociacijoje ir vis kalba, kaip trūksta lėšų visokiems projektams įgyvendinti, kad realiai darytų kažkokį pokytį visuomenėje. Mes norėjome kaip nors prisidėti, padėti mamai ir pačiai visuomenei. Ir sugalvojome tokią linksmą idėją ne tik, kaip tuos pinigus surinkti, bet ir pralinksminti tuos, kurie prisideda, sukuriant kažkokį smagų produktą, kuris būtų panaudojamas ir teiktų daug laimės.
– Kodėl pasirinkote būtent kojines, o ne, pavyzdžiui, marškinėlius ar kokį kitą drabužį?
Neda Elena: Galbūt daug kas jau žino, kad kojinės yra tapusios tokiu Dauno sindromo simboliu, nes kovo 21 d. yra Žmonių su Dauno sindromu diena ir jau tapo tradicija tądien apsimauti skirtingas kojines. Ir mūsų kojinės subtiliai ar užrašu, ar spalva skiriasi viena nuo kitos. Taigi dėl to ir nusprendėme kurti kojines.
– Suprantu, kad tai yra jūsų socialinis verslas, bet vis tiek – tai yra verslas. Kaip jį pavyksta suderinti su kitais gyvenimo reikalais, mokslais?
Neda Elena: Nikita, gal tu papasakosi, kaip pavyksta suderinti su mokykla?
Nikita Marija: Šiaip nesunku suderinti su mokykla. Dabar einu į 11 klasę. Kai būnu mokykloje, sesė pati pakuoja, daugiau dirba su kojinėmis. Kai grįžtu iš mokyklos, jai daugiau ir padedu.
– Tai pasiskirstote darbais sąžiningai?
Neda Elena: Taip, mes komanda.
Nikita Marija: Sesių komanda.
– Kalbant apie kojinių dizainą, iš kur sėmėtės įkvėpimo?
Neda Elena: Iš tiesų prie dizaino dirbome visa šeima, net su tolimesniais giminaičiais tarėmės. Ir mūsų net mažasis – dešimties metų – brolis prisidėjo, sugalvojo tą mūsų legendinį užrašą ant kojinių. Labai smagu, kad ne vienos buvome šitoje situacijoje ir galėjome tartis su artimaisiais.
– Ant kojinių yra užrašas „stereotipai“ ir jis nubrauktas. Ką tai reiškia?
Neda Elena: Tai reiškia, kad stereotipai yra toks dalykas, kuris mums kenkia kasdienybėje ir nesvarbu, ar tai būtų žmogus su Dauno sindromu, ar tai būtų žmogus su kitais pastebimais skirtumais. Mes tiesiog norime garsiai pasakyti, kad tie stereotipai nėra geras dalykas ir mes jų turėtume atsikratyti.
– Ko dar siekiate? Nes suprantu, kad ir finansiškai prisidėti prie tų, kuriems tos pagalbas labiausiai reikia, ar ne?
Neda Elena: Taip, žinoma. Mūsų projektas dar visai naujas, bet džiugu, kad žmonės jau pastebi. Tačiau mūsų dar laukia didelis kelias, kad pasiektume tuos tikslus. Norisi sukurti darbo vietas žmonėms su negalia, kad ir pats mūsų socialinis verslas tiesiogiai prisidėtų, nors ir prisideda lėšomis, bet, kad kurtų darbo vietas žmonėms, turintiems negalią.
– Galbūt ir pas jus ateis žmonės dirbti.
Neda Elena: Toks ir planas.
– Tikrai nuostabu. Planuojate kaip reikiant plėstis, o tam, kad plėstumėtės, reikės mūsų visų pagalbos.
Neda Elena: Taip. Labai džiugu, kad žmonės pastebi ir labai džiugu, kad kol kas dar galime kiekvieną tą kojinę išmylėti, iščiupinėti, išglostyti. Ir labai džiugu, kad žmonės pastebi, jog tai – puiki, prasminga kalėdinė dovana.
– Tai suprantu, kad pačios glaudžiai prisidedate ir prie paties gamybos proceso?
Neda Elena: Taip, mes visas kojines paliečiame, pažiūrime, kad viskas būtų tvarkingai, pridedame geros energijos. Nikita ir dėžutes labai gerai pakuoja, lanksto.
– Kokią įtaką šis projektas padarė jūsų, kaip seserų, santykiui?
Neda Elena: Kaip mums sekasi sutarti, Nika?
Nikita Marija: Gerai.
Neda Elena: Mes puikiai sutariame ir man atrodo, kad tas verslas kaip tik privertė mus dar daugiau laiko praleisti kartu. Ir visokias reklamas filmuojame.
Nikita Marija: Man patinka būti prieš kameras ir filmuotis kartu su sese.
Neda Elena: Tikrai smagu.
– Mums visiems dėl to ramiau, kad šis verslas nesustos anksčiau laiko ir dar ilgai džiuginsite tuos, kuriems šiandien tos pagalbos reikia labiausiai. Norisi palinkėti, kad taip augtumėte, jog pas jus ateitų visa didžiulė bendruomenė. Ir galbūt tie žmonės, kuriems ne visada taip paprasta susirasti darbą. Labai ačiū jums už pokalbį ir už tokią gražią veiklą.
