Statistika problemos neatspindi
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė Mintautė Jurkutė sako, kad tokiu atveju negalią turintis žmogus patiria ekonominį smurtą. Anot jos, tai, kad apribojamos asmens galimybės disponuoti savo finansais ar draudžiama jų turėti, taip pat yra viena iš smurto formų, kurią draudžia šalies įstatymai.
Deja, statistika ekonominio smurto prieš žmones su negalia neatspindi, nes paprasčiausiai ji nėra fiksuojama. To nedaro nei Valstybės duomenų agentūra, nei šalies savivaldybės.
„Jeigu kalbėtume apie smurtą artimoje aplinkoje, tai turime pakankamai mažai duomenų, kurie leistų geriau stebėti ir matyti situaciją. Užsienio šalyse daryti tyrimai atskleidžia, kad negalia padidina riziką susidurti su smurtu artimoje aplinkoje nuo dviejų iki penkių kartų. Tačiau mes nežinome, kokia masto problema tai yra Lietuvoje, remiamasi tarptautiniais tyrimais ir bendro pobūdžio skaičiavimais“, – laidoje „Delfi diena“ kalbėjo M. Jurkutė.
Paklausta, kodėl iki šiol Lietuvoje nebuvo renkama statistika, kad problemos būtų sprendžiamos, pašnekovė sakė, kad negalią turintys žmonės Lietuvoje pakankama didele apimtimi yra nematomi.
„Kai kalbame apie smurtą artimoje aplinkoje, jie tarsi iš viso neįtraukiami į lauką. Pasižiūrėjus į visuomenės gyvenimą tikrai retai tarp mūsų matome žmones su įvairiomis negaliomis – ar viešose vietose, ar darbe, ar mokykloje. Nors dabar tai šiek tiek keičiasi, tačiau ilgus metus tai buvo pakankamai izoliuota grupė. Kadangi mes jos nematome kitur, tai net ir svarstydami problemą dažnai jos nepamatome. Aš manau, kad tai tiesiog ilgos tradicijos pasekmė“, – patikino specialistė.
Anot jos, dažnu atveju patys negalią turintys žmonės ekonominio smurto nesuvokia kaip smurto. Tačiau neretai problemos išryškėja kalbantis. M. Jurkutė tikino girdėjusi pačių įvairiausių istorijų iš žmonių su negalia lūpų.
„Paprastai būna, kad asmenys, kurie jais rūpinasi ir globoja pasisavina jų pašalpas ar kitas gaunamas finansines naudas ir jas leidžia savo arba šeimos reikmėms kaip neva kompensaciją už rūpinimąsi. Būna, kad reikmės yra bendros, tačiau finansų naudojimas yra tarsi savaime suprantamas. Pavyzdžiui, papasakojo atvejį, kad išmokas gaunantis žmogus su sunkia negalia net ir nežinojo, kam jos leidžiamos. O šeima jas naudojo stogo remontui ir dėl to net nepasitarė“, – žmonių su negalia skaudžias patirtis atskleidė laidos pašnekovė.
Ekonominis smurtas gali būti paremtas ir grasinimais
M. Jurkutės tikinimu, dažnai nusiskundimų dėl finansinės priklausomybės tenka išgirsti iš regos negalią turinčių žmonių. Jiems sakoma, kad dėl negalėjimo matyti artimieji gali paturėti jų banko kortelę, kurios neva jos galima paprašyti, kada tik reikės. Tokiu atveju tarsi sukuriama situacija, kad žmogus turi prašyti savo paties pinigų ir neturėti teisės jais disponuoti.
Pasak pašnekovės, ekonominis smurtas ypatingai glaudžiai susijęs su psichologiniu, kuris pasireiškia grasinimais, gąsdinimais, bandymais perkalbėti: „kodėl tu nori studijuoti, geriau būk namuose? Mes tavimi pasirūpiname“ ar pan.
„Daugybė negalią turinčių žmonių yra bandomi atkalbėti nuo planų studijuoti ar dirbti. Tai yra susiję su socialine izoliacija, nes tokiu atveju atsiranda labai daug erdvės manipuliacijai iš prižiūrinčiųjų pusės“, – pabrėžė M. Jurkutė.
Neretai ekonominį smurtą artimoje aplinkoje kenčiantys žmonės gali susidurti ir su grasinimais: „jeigu mane paskųsi, tai tavim niekas nepasirūpins, būsi vienas kaip pirštas“ ir pan. Ir, anot specialistės, su laiku tuo pradedama tikėti.
„Tokie gąsdinimai pasidaro labai realūs, jeigu tai yra tavo kasdienybė ir žmogus tikrai neturi alternatyvų. Dažnai smurtą patiriantys asmenys neskuba nutraukti santykių, jeigu neturi finansinės laisvės ar gerbūvio. Ypač vaikų turinčios moterys, kurios bijo, kad negalės jais pasirūpinti“, – patikino M. Jurkutė.
Ji ekonominį ar kitokį smurtą patiriantiems žmonėms pataria pagalbos kreiptis specializuotus kompleksinės pagalbos centrus, kurie veikia visoje Lietuvoje.
„Šiuo atveju labai svarbus specialistų vaidmuo. Jeigu jie yra empatiški, atviri ir supranta, kaip padaryti, kad informacija būtų kuo labiau prieinama, tai prisideda prie sėkmingų smurto atvejų sprendimų“, – pabrėžė pašnekovė.