Būti neregiu yra gyvenimas pilnas džiaugsmo
Pasak A. Papečkio, nors kartais yra galvojama, kad būti neregiu yra labai blogai, tačiau, jo manymu, blogai yra tik tiek, kiek rega trukdo judėti aplinkoje. Aurimo teigimu, visi kiti dalykai yra daug įdomesni, nei mes galime įsivaizduoti ir visa tai yra gyvenimas.
„Būti neregiu – reiškia jausti daug dalykų. Jausti kūnu, bet ne akimis kaip šviečia saulė, girdėti aplinkos garsus ir garsų atspindžius, ir taip jausti kliūtis, bet neliesti jų akimis. Jausti aplinkinių žvilgsnius, girdėti vidumi, kaip gražiai groja muzika, kurti, dainuoti, svajoti – visa tai reiškia būti neregiu. Būti neregiu nėra iššūkis, būti neregiu yra gyvenimas pilnas džiaugsmo, netikėtumo, spontaniškumo ir pilnas meilės“, – teigė vyras.
Daug gyvenimo džiaugsmo Aurimui suteikia muzika. Kaip teigė jis pats, tai – jo sielos atspindys.
„Muzika mane lydi nuo pat mažų dienų ir be jos mano gyvenime nebūtų daug prasmės. Pradėjau groti nuo 3-jų metų ir groju iki šios dienos. Gilinuosi ne tik į kūrybą, tačiau ir į garso inžineriją. Turiu talentą kurti ir atlikti savo kūrybos muziką, ir man patinka, kad tai patinka ir kitiems“, – pasakojo jis.
Kaip teigė pats A. Papečkys, kalbant apie muziką, jam svarbi ir konstruktyvi kritika, esą ji – verčia tobulėti. Apart kritikos Aurimui svarbu ir klausytojų įvertinimas, todėl savo muzika jis dažnai dalijasi savo socialiniuose tinkluose.
Svarbi žinutė visuomenei
Nors šiuo metu Aurimas yra parašęs gražią dainą apie rudenį, kuri netrukus pasieks jo klausytojus, rugsėjo mėnesį socialiniuose tinkluose vyras pasidalijo ne nauja daina, bet jautriu prašymu. Jis – labai svarbus. A. Papečkys savo Facebook paskyroje kreipėsi į visuomenę, prašydamas finansiškai prisidėti prie jam taip reikalingo pirkinio.
„Šių metų rugpjūčio mėnesį lankiausi šunų vedlių mokykloje Berlyne, kur teko išbandyti šunų vedlių galimybes ir kaip jie gali pasitarnauti akliesiems. Tai buvo nereali patirtis ir iškart supratau, kad toks šuo gali būti ne tik geras draugas, tačiau ir labai didelis pagalbininkas neregiui. Su šunų mokykla Berlyne pasirašėme šuns vedlio rengimo sutartį, tačiau, pasirašant sutartį, jau žinojau, kad reiks prašyti visuomenės pagalbos šuns vedlio įsigijimui“, – pasakojo vyras.
Vien savo jėgomis tokį brangų, bet naudingą gyvūną įsigyti galimybės jis neturi, tad, kaip teigė A. Papečkys, kadangi jis pats yra Aklųjų, silpnaregių ir jaunimo asociacijos prezidentas, akcija lėšoms rinkti startavo tinklalapyje www.aukoju.lt .
„Šuns vedlio kaina yra 30000 Eur. Labai gaila, kad valstybė šiandien prie to niekaip neprisideda, tačiau reikia galvoti pozityviai, kad ateityje ši situacija pasikeis. Tokių šunų Lietuvoje niekas neruošia, kadangi šuns paruošimui yra reikalingas sertifikuotas treneris ir labai didelę įtaką turi šuns vados bei genetikos istorija“, – pasakojo jis.
Vyras supranta, jog daugeliui tokia šuns kaina gali pasirodyti nesuprantamai didelė, tačiau tokiems žmonėms jis turi paaiškinimą.
„Šuo yra auginamas ir mokomas 2 metus, ir tik po to atiduodamas neregiui. Taip pat svarbi ir šuns vedlio genetika. Skaičiuojama, kad iš vienos vados šunimis vedliais tinkamais atrenkama daugiausiai 30 procentų šunų. Šuns priežiūra, kruopštus trenerių mokymas ir yra ta kaina, kurią tenka sumokėti šunis vedlius rengiančioms mokykloms“, – teigė A. Papečkys.
Šuns vedlio nauda neregiui – begalinė
Pasak neregio A. Papečkio, Lietuvoje šiuo metu yra tik vienas šuo vedlys. Jo manymu, tokių šunų įsigijimo galimybes apriboja ne tik kaina, bet ir kiti dalykai.
„Svarbu atkreipti dėmesį, kad problema yra ne tik kaina, tačiau ir Lietuvos teisinės bazės nebuvimas: nėra griežto reglamentavimo, kur šunys vedliai įleidžiami, o kur ne, todėl būti įleistam su tokiu šuniu yra žmonių geros valios ženklas. Neregių vardu norisi padėkoti tiems, kurie supratingai žiūri į šį klausimą. Ateityje su Lietuvos Respublikos teisės aktus leidžiančia institucija planuojama diskutuoti dėl reikiamų teisės aktų priėmimo“, – pasakojo vyras.
Anot jo, šuo vedlys neregiui gali padėti pačiose įvairiausiose situacijose.
„Šuo vedlys neregiui gali padėti rasti perėjas ir šviesoforus, saugiai pervesti per gatvę, apvesti kelyje pasitaikančias bet kokias kliūtis (įskaitant ir kliūtis virš galvos), rasti įėjimus, išėjimus, liftus, laiptus, šiukšlių dėžes, rasti suolelius atsisėsti, parodyti laisvą vietą viešajame transporte, nežinomose vietose palydėti iki tualeto ir parvesti atgal, parduotuvėje pastatyti prie kasos į trumpiausią žmonių eilę“, – dalijosi pašnekovas.
Ir tai, pasak A. Papečkio, tik maža dalis tokio šunelio gebėjimų.
„Reikia suprasti, kad šuo ir šeimininkas yra pastoviai vienas iš kito besimokanti komanda, taigi, vaizdžiai tariant, šuo neregiui suteikia apie 30 proc. regos ir daug saugumo bei judėjimo laisvės“, – teigė jis.
Tiesa, verta paminėti ir tai, jog šunų vedlių rengimo mokykla nustato griežtus reikalavimus ne tik šunims, bet ir tiems, kas nori tapti šuns vedlio šeimininkais.
„Rūpinamasi ne tik asmeniniais gebėjimais prižiūrėti gyvūną, tačiau ir šalies įstatymais. Yra užduodama labai daug įvairaus pobūdžio klausimų, tačiau – man pasisekė. Egzaminą dėl galimybės turėti šunį vedlį išlaikiau, dabar liko surinkti reikiamą lėšų sumą“, – dalijosi vyras.
Tokio palaikymo nesitikėjo
Su prašymu lėšomis prisidėti prie šuns vedlio įsigijimo Aurimas į visuomenę kreipėsi dar rugsėjo pradžioje. Tiesa, tokio palaikymo, kurio teko sulaukti, jis teigė nesitikėjęs.
„Kai startavo akcija „Aukoju.lt“, buvo planuota pritraukti 500 Eur ir atsisveikinti su savo svajone. Labai stipriai apsirikau, gerąja prasme, nes visuomenės gerumas, jautrumas ir supratingumas buvo toks didelis, kad to nusakyti ir už tai padėkoti yra neįmanoma jokiais žodžiais“, – atviravo A. Papečkys.
Jis pridūrė, jog lėšų panaudojimo skaidrumas – jam labai svarbus, todėl beveik kas savaitę apie tai vyras visuomenę informuoja savo socialinių tinklų paskyroje.
„Nuo rugsėjo 5 dienos privatūs ir juridiniai asmenys jau paaukojo apie 9400 Eur, tikslas yra 20000 Eur. Jei netikėtai atsitiktų taip, kad bus paaukota daugiau negu planuota, mielai pasirūpinsiu savo likimo draugais aklaisiais, nes per trumpą laiką sukaupiau labai daug patirties ir kontaktų įvairiose pasaulio šalyse. Kai turėsiu šunį pats, veiklą būtinai tęsiu padėdamas ir kitiems“, – teigė jis.
Tuos, kurie dar neprisidėjo prie A. Papečkio svajonės išpildymo – raginame tą padaryti, o pats Aurimas visuomenei siunčia dar vieną svarbią žinutę.
„Norisi darkart pakviesti visus galinčius ir norinčius prisidėti prie mano svajonės ir darkart labai stipriai padėkoti tiems, kurie jau prisidėjo, o, kai įgyvendinsiu šį projektą, turiu kelis planus: šviesti vaikus mokyklose apie neregius ir šunų vedlių galimybes, surengti padėkos koncertą ir, svarbiausia, pasirūpinti, kad ir kiti aklieji turėtų nuostabius pagalbininkus“, – tikino jis.