Geros nuotaikos jam visai negadina nei ramentai, su kuriais tenka kasdien vaikščioti, nei tai, kad prieš keletą metų dėl atliktos operacijos teko atsisakyti mylimo sporto, kuriuo užsiėmė gana intensyviai.
„Kiekvienas pats sprendžiame, kaip žvelgti į gyvenimą – ieškoti pliusų ar minusų. Niekada nesvarsčiau, kodėl gimiau būtent toks, kas turėjo įtakos sutrikusiam augimui. Džiaugiuosi, mat gretutinių sveikatos problemų neturiu, galiu gyventi pilnavertišką gyvenimą. O juk tai – svarbiausia“, – įsitikinęs Lukas.
Kokiomis veiklomis 28-erių metų vyras šiuo metu užsiima? Kaip jis prisimena savo vaikystę ir ko palinkėtų su įvairiais sveikatos iššūkiais susidūrusiems jauniems žmonėms? Apie tai su juo ir kalbamės.
Aktyvus jau nuo mažų dienų
L. Balsys gimė, užaugo ir šiuo metu tebegyvena Šiauliuose. Vyro vaikystė, anot jo, niekuo nesiskyrė nuo bendraamžių: jis mokėsi, sportavo, lankė įvairius būrelius. Tėvai taip pat jį augino visiškai įprastai, o mokytojai niekada neišskyrė iš klasės draugų.
„Kažkaip visada džiaugiausi tuo, kad jokių gretutinių sveikatos problemų neturiu. Nuo mažens yra sutrikęs mano augimas, tačiau tai viskas. Visada galėjau sportuoti lygai tiek pat, kiek ir bendraamžiai, užsiimti norima veikla. Nuo mažų dienų mylėjau aktyvų gyvenimo būdą, todėl jį ir propagavau“, – pasakoja pašnekovas.
Jis sako, kad vaikystėje tiesiog dievino žaidimą „kvadratas“, šiek tiek lankė regbį, laipiojimą. Lukui patiko aktyviai leisti laiką po pamokų.
„Nuo 17 metų pradėjau lankyti lengvąją atletiką, vėliau susižavėjau štangų spaudimu. Dalyvaudavau varžybose, man tai labai patiko“, – prisiminimais dalinasi vyras.
L. Balsys niekada nejautė, kad mokytojai ar sporto treneriai kažkaip sureikšmintų jo mažą ūgį. Jis visada visas užduotis atlikdavo lygiai taip pat, kaip ir kiti bendraamžiai.
Atsisakė galimybės ūgį padidinti
Lukas užaugo visiškai įprastoje šeimoje. Jis – vienturtis, o giminėje prieš jį mažaūgių nėra buvę. Vis tik tikėtina, kad dėl šio išskirtinumo kalta tiesiog genetika.
„Aš pats niekada nesigilinau į konkrečias diagnozes. Tačiau kai buvau paauglys gydytojai siūlė galimybę specialiais aparatais kūną šiek tiek ištempti. Vis tik tai galėjo pakenkti kaulų būklei, o ūgis padidėjęs būtų vos 3–5 cm. Todėl nusprendžiau nerizikuoti“, – prisimena pašnekovas.
L. Balsys sako, kad mokykloje jis niekada nepatyrė jokių patyčių. O jei ir susilaukdavo kažkokių komentarų dėl savo ūgio, to visai nesureikšmindavo, nusijuodavo ir tiek.
„Jei vaikystėje ir pagalvodavau, kad geriau būtų būti tokiam kaip visi, tai nuo 15 metų tokių minčių visai neturėjau. Juk mažas ūgis – didžiausias mano išskirtinumas, kuris kartais tikrai pasitarnauja“, – įsitikinęs vyras.
Po mokyklos – tolimesni mokslai, laisvalaikiu – sportas ir pasimatymai
Kiek vėliau šiaulietis pradėjo mokytis profesinėje mokykloje. Čia jis drauge su viduriniu išsilavinimu įgijo elektriko specialybę. Besimokant šiaulietis pradėjo ir susitikinėti su merginomis, kurios, anot jo, taip pat niekada nesureikšmino vaikino ūgio.
„Santykių tikrai turėjau, o merginos nesureikšmino ūgio. Ir nors kažkokiomis ilgomis ir rimtomis draugystėmis pasigirti negaliu, ateityje visai norėčiau sukurti šeimą“, – teigia pašnekovas.
Jo ilgiausi santykiai truko apie metus. Tačiau draugystės su merginomis nutrūkdavo tikrai ne dėl ūgio, o dėl charakterių skirtumų.
„O vaikų tai nežinau ar norėčiau, dar pats jaučiuosi kartais kaip vaikas. Todėl dar reiktų gerai pagalvoti apie atžalas“, – besijuokdamas sako L. Balsys.
Baigęs profesinę mokyklą jis pagal specialybę niekada nedirbo. Jam teko išbandyti taksisto darbą, vėliau suprato, kad jį labai domina automobiliai. Vyras pradėjo montuoti padangas, pardavinėti transporto priemones. Šiuo metu jis dar ir nuomoja 360 laipsnių vaizdo platformą renginių metu.
Ramentai taip pat nuotaikos negadina
Prieš penkerius metus šiauliečio gyvenimas kiek pasikeitė. Jam buvo atlikta stuburo operacija, todėl teko atsisakyti mylimo sporto. Vis tik net ir laukiant operacijos ir po jos vyras neprarado savo optimizmo. Operacija buvo būtina – jos neatlikus stuburo diskas galėjo užspausti nervą ir Lukas, tikėtina, būtų nebegalėjęs vaikščioti. Tačiau ir pati operacija buvo labai pavojinga. Medikai teigė, kad jei kažkas nepavyks – jis jau atsibus negalėdamas vaikščioti.
„Tačiau viskas pavyko gerai. Ir nors šiuo metu turiu naudotis ramentais, svarbiausia tai, jog apkritai galiu vaikščioti“, – įsitikinęs pašnekovas.
Vyrui labai padeda tai, kad jis dirba ne samdomą darbą, o individualiai. Taip jis gali pats organizuoti savo darbo laiką, priimti sprendimus. Kadangi šiaulietis yra labai darbštus ir viską atlieka kruopščiai, klientų jam netrūksta.
Džiaugiasi viešo gyvenimo šlovės spinduliais
L. Balsys prieš 7-erius metus su draugu pradėjo kurti „Youtube“ kanalą. Viename vaizdo įrašų jis tiesiog pasakojo apie save.
„Tuomet ir užklupo dėmesys. Man parašė iš vienos televizijos laidos ir pasikvietė nusifilmuoti. Taip sutapo, kad tuo pat metu sulaukiau ir Vido Bareikio kvietimo nusifilmuoti jo dainos klipe. Vėliau drauge su šiuo dainininku pasirodžiau ir „Eurovizijos“ atrankoje“, – pasakoja šiaulietis.
Jam teko pasirodyti koncertuose, filmuotis seriale „Moterys meluoja geriau“. L. Balsį buvo galima išvysti ir skirtingose pokalbių laidose.
„Vėliau pavargau nuo visų filmavimų, „Youtube“ kanalo nebevysčiau, pasiūlymų filmuotis atsisakydavau. Tik dabar, prabėgus tam tikram laikui, pradėjau galvoti, kad vėl norėčiau pasirodyti eteryje“, – prisipažįsta pašnekovas.
Ragina optimistiškai žvelgti į gyvenimą
L. Balsys džiaugiasi turėdamas mylinčią šeimą ir puikius draugus. Jis pats niekada neliūdėjo dėl savo mažo ūgio, visada sugebėjo įžvelgti to privalumus. Vis tik jis supranta, kad yra ir tokių žmonių, kuriems sunku susitaikyti su kitoniškumu.
„Visiems tiems, kurie jaučiasi negerai, palinkėsiu „praleisti“ aplinkinių komentarus pro ausis. Viską priimkite kaip juokus, nesureikšminkite. Neapsikraukite kitų žmonių blogomis emocijomis ir neleiskite jiems jūsų slopinti“, – ragina pašnekovas.
Anot jo, svarbu klausyti savo širdies, o ne aplinkinių komentarų. Juk ir komentuoja dažniausiai tie, kurie toje sferoje neturi absoliučiai jokių žinių.
„Atsiminkite – geriau du draugai, kurie palaiko, o ne šimtas tokių, kurie tempia žemyn“, – sako L. Balsys.
